TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Konferencijos dalyviai kelius vertino palankiai

2013 09 04 6:00
Konferencijos dalyviai aplankė Europos geografinį centrą, esantį už 26 km nuo Vilniaus, šalia Purnuškių kaimo. Jono Paulausko nuotraukos

Praėjusią savaitę Vilniuje pasibaigusioje 28-ojoje Baltijos šalies kelininkų konferencijoje iš 27 šalių susirinkę daugiau nei 1000 įvairių sričių automobilių transporto kelių specialistų dalijosi patyrimu diegiant kelių ūkio valdymo, technikos naujoves, sprendžiant regionines kelininkų problemas, siekiant bendrai atstovauti Baltijos šalių interesams tarptautinėje arenoje.

Forumo dalyviai turėjo galimybę ir iš arčiau išvysti, kaip vyksta darbai kai kuriuose Lietuvos regionų objektuose, taip pat susipažinti su mūsų šalies kultūros tradicijomis, istorija, pasigėrėti vaizdingomis vietovėmis. Tam buvo organizuoti trys techniniai turai, į kuriuos vyko po 120-150 kelio specialistų iš įvairių šalių.

Viena tokių išvykų surengta po Aukštaitiją.

Ir pažintis, ir patirtis

Pirmiausia kelininkai atvyko į Europos geografinį centrą, esantį už 26 km nuo Vilniaus, greta Purnuškių kaimo. Šią vietą, kaip Europos geografinį centrą, 1989 metais nustatė ir paskelbė grupė Prancūzijos mokslininkų. Lietuvos geografų asociacijos iniciatyva šioje vietoje buvo paguldytas akmuo su įrašu metalinėje plokštelėje. O po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metų gegužės 1 dieną ant kalvos, stovinčios šioje vietoje, atidengtas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio balto granito monumentas - stela su geltono metalo žvaigždžių karūna virš jos.

Vėliau konferencijos dalyviai apsilankė vaizdingame Asvejos regioniniame parke Dubingiuose, ten išbandė dar 1934 metais prezidento Antano Smetonos iniciatyva pastatytą ilgiausią Lietuvoje medinį tiltą, nutiestą per Asvejos ežerą. Šis inžinerijos monumentu vadinamas tiltas yra 76,4 m ilgio, 6 m pločio ir 7,6 m aukščio. 2012 metais jis buvo rekonstruotas. Tai pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje.

Estijos kelių direkcijos regioninis direktorius M.Kunas (antras iš kairės) su kolegomis.

Pažanga kaimynams įstrigo

Kelininkams iš užsienio šalių labai patiko trečia aplankyta vieta - šiuolaikiškai rekonstruota Vilniaus-Utenos kelio sankryža. Čia, kur kažkada buvo juodoji dėmė, įrengtos šiuolaikiškos dailios eismo saugumo salelės pėstiesiems eismo dalyviams.

Pasigėrėjęs Lietuvos kelininkų puikiai rekonstruotu kelio ruožu, Latvijos valstybinės kelių direkcijos Projektų valdymo skyriaus vadovas Aldis Lacis sakė, kad dar būdamas studentu kartu su bendrakursiais buvo atvažiavęs į Lietuvą mokytis asfaltuoti kelių. O dabar atvyko pasižiūrėti, kaip lietuviai dengia savąsias kelio atkarpas asfaltbetoniu. Šis metodas patiko ne tik jam, bet ir Estijos kelių direkcijos regioniniam direktoriui Manikui Kunui.

Svečiai išbandė dar 1934 metais prezidento A.Smetonos iniciatyva pastatytą ilgiausią Lietuvoje medinį tiltą per Asvejos ežerą (Molėtų r.), kuris po nepriklausomybės atkūrimo buvo rekonstruotas.

Akylas šiauriečių žvilgsnis

Kelionės metu ir kiti forumo dalyviai iš užsienio pasidalijo mintimis apie Vilniaus forumą ir Lietuvos kelių kokybę. Suomijos techninių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Harris Peltola pagyrė, kad konferencija gerai organizuota. O kalbėdamas apie mūsų sausumos arterijas pabrėžė jam į akis kritusią detalę - jam pasirodė, kad platesniame Lietuvos kelyje pasitaiko dangos nelygumų, užtat siauresniame - ji beveik visada lygi.

Islandijos kelių direkcijos komunikacijos specialistas Peturas Matjasonas pabrėžė, kad jo šalyje žvyrkelių beveik tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Todėl Lietuvoje jam buvo labai įdomu susipažinti, kaip sprendžiamos jų asfaltavimo problemos. Jis teigė, kad jam susidarė įspūdis, jog Lietuvos keliai gerai prižiūrimi ir taisomi.

Įsimintiną forumo dalyvių kelionę po Lietuvą vainikavo jų viešnagė Aukštaitijos nacionaliniame parke bei senovinės bitininkystės muziejuje šiame parke. Čia visi buvo pavaišinti gardžiu lietuvišku sūriu su medumi ir agurkais, kvapių žolelių arbata, klausėsi senovės lietuvių muzikos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"