TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Koridoriui reikia trigubos partnerystės

2012 12 12 5:00
Lietuva tikisi, kad ir šalies geležinkeliai kiekvienais metais bus vis labiau apkraunami iš Europos į Aziją ir atgal gabenamais kroviniais. /LŽ archyvo nuotrauka 

Dalyvaudama Europos Komisijos programose mūsų valstybė, talkinant Lietuvos intermodalinio transporto technologinei platformai (LITTP), Vakarų ir Rytų transporto koridoriaus asociacijai (East-West Transport Corridor - EWTCA), kartu su Skandinavijos šalių partneriais tikisi jau 2050 metais atsiriekti 10 proc. iš beveik dviejų trilijonų litų vertės pyrago, kuriuo vertinamas krovinių srautas tarp Rytų ir Vakarų. 

Tačiau iki prognozuojamo rodiklio - dar labai toli, o jam pasiekti būtina ir Lietuvos valdžios parama. Tai teigia LITTP administratoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro (ITLKC) vadovas dr. Algirdas Šakalys. 37 partnerius iš 13 šalių - nuo Kinijos iki Prancūzijos - vienijančioje EWTCA, anot mokslininko, Lietuva, kaip viena šios asociacijos iniciatorių, turi stiprias pozicijas jos valdymo struktūrose.

"Vis dėlto plečiantis asociacijos narystės tinklui bus labai sunku jas išlaikyti. Iki šiol EWTCA veikloje, jos renginiuose aktyviai dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos. Manau, jog ir toliau tiek Lietuvos valdžios, tiek verslo struktūros turėtų siekti, kad Klaipėdos jūrų uostas, bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", Lietuvos ekspeditoriai būtų vieni svarbiausių žaidėjų plėtojant Rytų-Vakarų transporto koridorių pietiniame Baltijos jūros regione, nes vien iniciatoriams susidoroti sunku - konkurentų yra labai daug", - dienraščiui LŽ aiškino A.Šakalys.

Pasak jo, ITLKC kartu su partneriais iš Europos Sąjungos (ES) valstybių įgyvendina du ES 7-os bendrosios programos projektus BESTFACT ir "eMAR". Pirmo projekto svarbiausias tikslas - išanalizuoti gerąją ES šalių patirtį plėtojant intermodalinį transportą (skirtingų transporto rūšių efektyvią sąveiką), apibendrinti ją ir atrinkti tuos gerosios patirties pavyzdžius, kurie galėtų būti panaudoti platesniu mastu, taip pat ir plėtojant Rytų-Vakarų transporto koridorių.

Baigiant projektą 2015 metais Vilniuje planuojama surengti Europos intermodalinio transporto konferenciją. Per ją transporto verslo ir mokslo atstovams bus pristatyti pasiekti rezultatai ir svarbiausios rekomendacijos.

Tos pačios programos "eMAR" projekto svarbiausi tikslai ir uždaviniai - parengti siūlymus, kaip efektyviai formuoti uostų bendruomenę, atsisakyti popierizmo palaikant tarpusavio ryšius, plačiau taikyti informacines technologijas, kaip tobulinti jūrų transporto sąveiką su sausumos transportu.

"Projekto vykdytojų rekomendacijos turėtų būti naudingos Europos Komisijai rengiant teisinius ir strateginius dokumentus jūrų transporto sektoriuje. Tikiuosi, šis projektas sudomins ir Klaipėdos jūrų uosto bendruomenę - sieksime aktyviai su ja bendradarbiauti. ITLKC taip pat dalyvauja geros kaimynystės INTERREG programos "RailBaltica Corridor Growth" projekte. Svarbiausias jo tikslas - identifikuoti pagrindinius transporto ir logistikos žaidėjus, kurie gali būti potencialiai suinteresuoti geležinkelio projekto plėtra, krovinių bei keleivių vežimu. Kartu identifikuojami transporto ir logistikos centrai, galintys aprūpinti kroviniais šią geležinkelio liniją. Norėčiau pabrėžti, kad "eMAR" nėra "Rail Balticos" geležinkelio infrastruktūros projektas, jis sietinas su racionaliu šios geležinkelio infrastruktūros eksploatavimu", - kalbėjo A.Šakalys.

Mokslininkas tvirtino, jog EWTCA sekretoriatas šiuo metu dirba ir dar gerą pusmetį dirbs visuomeniniais pagrindais. Ir vėliau jis bus finansuojamas ne iš Lietuvos, o iš narystės asociacijoje ir kitų lėšų. "LITTP - sėkmingai veikianti struktūra. Ir ji, skirtingai negu kitos 20, kurių daugelis jau seniai nustojo gyvavusios, yra vienintelė, nesulaukusi iš valstybės nė lito paramos", - pažymėjo A.Šakalys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"