TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kraštą skurdina ne tik avarijų giltinė

2011 11 30 11:00

Jei Lietuvoje pavyktų dar labiau sumažinti avaringumą ir pažaboti kitus beprasmiškus nelaimingus atsitikimus, kraštas neabejotinai taptų ne tik dvasiškai, bet ir ekonomiškai stipresnis. Tuo įsitikinęs legendinis lenktynininkas, verslininkas ir visuomenės veikėjas profesorius Stasys Brundza. 

Valdžia nuolat trimituoja apie lėšų stygių ir šlubuojančią ekonomiką, tačiau S.Brundza įsitikinęs, kad nemažai pinigų guli po kojomis - reikia tik mokėti juos pasiimti. Jis neabejoja, jog papildyti krašto biudžetą galima ne tik mažinant avaringumą, bet ir užkertant kelią kitoms beprasmėms mirtims. Tai padaryti, anot pašnekovo, nėra sunku - tereikia nedidelių investicijų, kurios vėliau atsipirktų su kaupu.

Mažiau aukų - mažesni nuostoliai

- Nuo to laiko, kai valdžia bei visuomenė atsibudo ir puolė malšinti netvarkos keliuose, buvo pasiūlyta aibė sprendimų, kaip pažaboti avaringumo šmėklą. Ne visi jie pasitvirtino arba buvo išmėginti, tad kokį rezultatą turime šiandien?

- Džiaugiuosi, kad vienaip ar kitaip man irgi teko prisidėti prie avaringumo mažinimo strategijos. Sprendimai, kurie buvo priimti, davė rezultatų - per trejus metus žuvusiųjų ir sužeistųjų Lietuvos keliuose ir gatvėse sumažėjo perpus, įvyko beveik du kartus mažiau  eismo įvykių. Norisi tikėti, kad ir toliau situacija tik gerės. 

Avarijos ne tik skaudžiai paženklina gyvenimą, bet ir atsiliepia krašto ekonomikai. Jeigu skaičiuotume pagal tarptautinių organizacijų metodiką, tai vieno žmogaus gyvybė, užgesusi avarijos metu, valstybei kainuoja apie 2 mln. litų, o sužeistasis - per 160 tūkst. litų. Tai milžiniški pinigai. Tačiau jei kalbėsime apie ekonominius aspektus, tada reikia pabrėžti, kad kraštą skurdina ne tik beprasmės mirtys keliuose.

- Kalbate apie gyventojų mirtingumą ir jo žalą valstybės biudžetui apskritai?

- Galima sakyti, jog taip. Mūsų krašte tikrai per daug beprasmių mirčių, kitaip sakant - nelaimingų atsitikimų. Dėl to valstybė taip pat patiria milžiniškus nuostolius. Sunerimti verčia ir Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys, kurie skelbia, kad mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų per 11 metų išaugo 27 procentais. Jei pritaikytume tą pačią skaičiavimo metodiką, Lietuvos nuostoliai sudarė 20-25 proc. BVP. Mūsų kraštui tokia našta per didelė, ir akivaizdu, kad šiai problemai skiriama per mažai dėmesio. 

Lietuviai jaučiasi nesaugūs

- Nejaugi padėtis tikrai tokia tragiška, kad atėjo laikas skelbti pavojų ir griebtis už galvos?

- Nelygu, kaip vertinsi, tačiau pagal nelaimingų atsitikimų ir mirtinų traumų darbe skaičių Lietuva pirmauja Europoje. Žmonės taip pat masiškai skęsta - vasarą vidutiniškai po du žmones kasdien. Antai per pirmas dešimt dienų šių metų liepą nuskendo 18 žmonių. Dauguma jų, apie 80 proc., į vandenį nugrimzta būdami girti. 

Pernai apytikriai kartą per keturias dienas Lietuvoje vienas žmogus sudegdavo rūkydamas lovoje. Iš 233 žuvusiųjų gaisruose 84 supleškėjo nuo cigaretės. O kadaise džiaugėmės, kad tabako pramonė išrado cigaretes, kurios negęsta ilgesnį laiką nerūkant... 

Jau nekalbu apie savižudybes. Kaip žinoma, mes ir čia Europos "pirmūnai" - juk Lietuvoje kasmet nusižudo vidutiniškai per tūkstantį žmonių. Ne veltui mūsų krašte nesaugiai jaučiasi kas antras pilietis.     

- Ar tai reiškia, kad žmonės vis labiau praranda savisaugą?

- Gyvename sudėtingoje aplinkoje, todėl kalti ne tik žmonės, bet ir aplinka. Tiksliau, reikalingų priemonių nebuvimas. Juk kaip yra - privačių namų ūkių priešgaisrinės sistemos faktiškai netikrinamos, esą tam nėra lėšų. Vasarą daugiausia skęsta girti asmenys, nes paplūdimiuose alkoholis liejasi per kraštus. Žmonės geria atvirai, nesislapstydami ir daug. Akivaizdu, kad prie vandens telkinių alkoholio kontrolės įstatymas neveikia. 

Kai reikia skubiai gelbėti gyvybes, tai, deja, pavyksta atlikti ne visur. Likviduojant daugelį ligoninių panaikinti ir reanimacijos skyriai. Daugėja atvejų, kai dėl eismo įvykio ar šiaip staigiai sutrikus sveikatai nukentėjusiuosius tenka vežti ilgus atstumus, gaištamos brangios minutės ir lemiamos sekundės. Tarsi sutaupėme sumažinę skyrių skaičių, bet nepajudinome piršto, kad greitoji pagalba taptų geresnė - juk nieko nepadaryta, kad specialiuose automobiliuose būtų įdiegta gyvybei palaikyti tinkama įranga. 

Investicijos atsipirktų

- Akcentuojate operatyvumo svarbą?

- Be abejo. Manyčiau, atėjo laikas Lietuvoje įsteigti tarnybą, kuri teiktų kvalifikuotą pagalbą sraigtasparniais. Mano nuomone, 3-4 oro transporto priemonių pakaktų, kad būtų galima operatyviai reaguoti ir suteikti kokybišką pagalbą nukentėjusiesiems. Apskritai išlaidos gelbėjimo sistemoms tobulinti būtų nedidelės, palyginti su nelaimėmis, dėl kurių valstybė ir visuomenė patiria moralinius ir materialinius nuostolius.

- Argi dabartinės gelbėjimo tarnybos nebepajėgios susitvarkyti su iššūkiais?

- O kaip vertinti pastarąjį atvejį, kai Palangoje vaikai daugiau nei valandą prakabojo atrakcionuose žemyn galva? Tai žiauri iliustracija, kuri parodo mūsų teisinės, kontroliuojančios ir gelbėjimo sistemos bejėgiškumą. Tokie atrakcionai galėjo veikti tik turėdami atsarginį elektros generatorių, o įrenginio konstrukcijoje privalėjo būti numatyta rankinio reguliavimo galimybė.

- Vadinasi, tragiški eismo įvykiai, gaisrai, kiti nelaimingi atsitikimai kartu yra ir ekonomikos žudikai?  

- Ir ne tik jie. Pavyzdžiui, dėl prastos aplinkos kokybės Lietuvoje pernai per dieną vidutiniškai mirdavo po 23 žmones - iš viso 8400 krašto gyventojų. Bet tai nenuostabu - juk esame vieni didžiausių aplinkos teršėjų Europoje.

Nuo mokesčių iki lengvatų

- Automobiliai irgi gerokai prisideda prie aplinkos teršimo. Ar Jūs, patyręs automobilizmo vilkas, siūlytumėte įvesti visuomenėje nevienareikšmiškai vertinamą taršos mokestį?    

- Tokį mokestį turi beveik visos Europos Sąjungos valstybės ir jis niekam nekelia abejonių. Todėl ir Lietuvoje būtų galima jį taikyti, pavyzdžiui, nustatyti visiems lengviesiems ir komerciniams automobiliams vienodą, tarkime, 240 litų taršos mokestį. Tiesa, tie, kurių automobiliai atitinka Euro 4 ir Euro 5 standartus, kitaip sakant, gaminami nuo 2005 metų ir į aplinką išmetantys ne daugiau kaip 130 g/km CO2, nuo šio mokesčio turėtų būti atleidžiami, nes daug kur Europoje mažai ar visai aplinkos neteršiančių automobilių šeimininkai yra vienaip ar kitaip motyvuojami. Dažniausiai, žinoma, finansiškai.

- Net jei toks mokestis ir būtų įvestas, ar jis tikrai duotų apčiuopiamą naudą?

- Įvertinant, kad tokius mokesčius turėtų mokėti maždaug 1,5-1,6 mln. automobilių valdytojų, tikėtina, kad į valstybės biudžetą per metus būtų surinkta 360-384 mln. litų.

- Esate ne kartą pasisakęs ir už tai, kad Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, Prancūzijoje ar Slovakijoje, naujų automobilių pirkėjai būtų finansiškai skatinami. Esą tai naudinga ne tik perkantiesiems mašinas, bet ir valstybei.

- Matematika čia paprasta. Kai užklupo visuotinė krizė, Lietuvoje naujų mašinų pardavimas smuko beveik 4 kartus. Jei lygintume 2008 metų pirmąjį ketvirtį su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, tai už parduotus naujus automobilius vietoj 78 mln. litų į biudžetą įbyrėjo tik 21 mln. litų. Akivaizdu, kad naujų automobilių įsigijimo skatinimas valstybei būtų naudingas, nes dalis pajamų grįžtų per mokesčius. Kitas klausimas, kiek pinigų reikėtų tam skirti. Mano galva, 4-5 tūkst. litų finansinė injekcija, kurią garantuotų valstybė, skatintų gyventojus labiau rinktis kad ir nebrangias ekonominės klasės, tačiau naujas mašinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"