TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Kultūros sostinė traukiniu nepasiekiama

2009 05 13 0:00
Norint net iš netolimos valstybės pasiekti traukiniu Vilnių reikia daug ryžto ir kantrybės.
LŽ archyvo nuotrauka

Vakarų Europos gyventojai, ypač jaunimas, jau seniai pamėgo keliones į užsienį traukiniais, bet tokias išvykas norintys išbandyti lietuviai atsiduria aklavietėje. Reikia daug ryžto ir kantrybės, kad net iš netolimos valstybės pasiektum Vilnių traukiniu.

LŽ anksčiau publikavo Vokietijoje gyvenančio lietuvio Leono Stepanausko patirtį keliaujant traukiniu iš Berlyno į Vilnių. Vyras, pasirinkęs Europoje populiarią transporto priemonę, geležinkeliu pasiekė tik Varšuvą, o atstumą nuo Lenkijos sostinės iki Vilniaus turėjo įveikti autobusu. Jei L.Stepanauskas būtų nusprendęs į Lietuvą vykti traukiniu, jam būtų tekę laukti pusę paros ir nakvoti Varšuvoje.

Pats sau organizatorius.

Kai paskambinome į Vilniaus geležinkelio stotį, informacijos darbuotoja pasiūlė panašų kelionės scenarijų. Į Berlyną norinčiai vykti draugų kompanijai ji pasiūlė iki Varšuvos važiuoti kasdien iš geležinkelio stoties prieigų išvykstančiu autobusu, o Lenkijos sostinėje sėsti į traukinį, riedantį į Berlyną. Anot darbuotojos, autobuso maršrutas puikiai priderintas prie Varšuvos geležinkelio stoties grafikų. Vėlų vakarą iš Vilniaus išvažiuojantis autobusas pasiekia Varšuvą anksti rytą - kaip tik tuo metu, kai galima sėsti į Berlyno traukinį. Šio geležinkelio maršruto bilietai parduodami ir Vilniuje, bet vietą autobuse informacijos darbuotoja patarė rezervuoti porą savaičių prieš kelionę, nes paklausa labai didelė. Tik pasiteiravus, ar galima visą atstumą nuo Vilniaus iki Berlyno įveikti traukiniu, ji užsiminė, kad kartą per dieną tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių kursuoja traukinys. Tiesa, Šeštokuose reikia persėsti. Kelionė trunka 10 valandų, nuo ryto iki vakaro, todėl rytinio traukinio į Berlyną tenka laukti per naktį, kur likimas duos, arba ieškoti iš Lenkijos vykstančio vakarinio traukinio, bet bilietą į jį galima įsigyti tik Varšuvoje. Panašius labirintus turi įveikti ir norintieji pasiekti kitas Europos sostines. Geležinkelio stoties darbuotoja patarė keliautojams patiems patyrinėti Lenkijos geležinkelių interneto svetainėje skelbiamus maršrutus ir susiplanuoti kelionę savarankiškai.

Nesuderinti maršrutai

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Keleivių vežimo direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis pripažino, kad iš Lietuvos keliauti į Vakarų Europą ir iš Europos miestų pasiekti Lietuvą labai nepatogu: "Pirmiausia, nesutampa vėžės plotis Europoje ir mūsų valstybėje, todėl bet kokiu atveju reikia persėsti Šeštokuose. Kelionė nuo Varšuvos trunka septynias valandas, o iki Vilniaus - dar tris, todėl pasiekti Lietuvą iš Vakarų labai sudėtinga." R.Burkovskis teigė, jog rengiasi susitikimui su Lenkijos geležinkelių atstovais ir ketina aptarti galimybes geriau suderinti maršrutus iš Vilniaus į Varšuvą su maršrutais iš Lenkijos sostinės į Vakarų Europą.

Kaltę dėl dabartinės situacijos jis suvertė kolegoms iš gretimos šalies. Anot Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus, Lenkijos geležinkelių vadovai nelaiko krypties į Lietuvą prioritetine, todėl jos infrastruktūra prastai išplėtota. Dėl šios priežasties ir vienintelis traukinys Vilnius-Varšuva pasiekia Lenkijos sostinę labai nepatogiu laiku - vėlai vakare. Į Varšuvą vykstantiems keleiviams tenka visą dieną praleisti vagone, o atvažiavę jie turi ieškoti nakvynės, nes traukiniai į kitas Europos valstybes jau būna išvykę. Tačiau patobulinus tvarkaraštį, kad persėdimas Varšuvoje užtruktų kuo trumpiau, visiškai įmanoma iš Lietuvos traukiniu nuvykti į Berlyną, Prahą, Budapeštą, Bukareštą, Vieną ar Bratislavą.

"Rail Balticos" miražas

R.Burkovskis sutiko, jog blogiausia yra tai, kad traukinių maršrutai iš Lietuvos į Varšuvą ir iš Lenkijos sostinės į kitas Europos šalis nesuderinti, todėl keleiviams reikia laukti bemaž parą. "Ir reisų dažnis, ir pakeistas laikas sudarytų daugiau galimybių per Varšuvą važiuoti į kitus Europos miestus, tačiau šiuo metu Lietuvos

geležinkelių traukinio kursavimo iki Šeštokų laikas priderintas prie

Lenkijos geležinkelių reiso. Lenkams nėra taip paprasta pakeisti savo traukinių tvarkaraščio dėl įvažiavimo į Varšuvos stotį apribojimų ir žmonių, keliaujančių Lenkijos viduje, poreikių", - kalbėjo R.Burkovskis.

Jo manymu, tikslinga gerinti keleivių vežimą geležinkelių transportu Vakarų Europos kryptimi, tačiau maršrutų suderinimas galėtų būti tik dalinis problemos sprendimas. Daugiausia vilčių Lietuvos geležinkelių" atstovas dėjo į daug metų stringantį projektą "Rail Baltica".

Paklausos nebuvimas - ne kliūtis

Projektą "Rail Baltica" R.Burkovskis prisiminė ir kalbėdamas apie keliones traukiniu po Baltijos valstybes. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje geležinkelio vėžės plotis vienodas, tad teorinių kliūčių atidaryti maršrutą per šias šalis nėra. Tačiau R.Burkovskis abejoja jo reikalingumu, nors šiuo metu rengiamas "Rail Balticos" projektas ir yra skirtas būtent kroviniams bei keleiviams vežti Baltijos valstybėse. "Į Latviją ir Estiją važiuojančių žmonių poreikius, skirtingai nei vykstančiųjų Vakarų Europos kryptimi, geriau tenkina automobilių kelių transportas. Keliaujančiųjų nėra daug, pakanka autobusų. Galimas didesnis jų reisų dažnis", - dėstė R.Burkovskis. Anot jo, dėl kelių infrastruktūros mokesčių traukinių paslaugos negali konkuruoti ir bilietų kainomis, bet ateityje, kai bus įgyvendintas projektas "Rail Baltica", tokius maršrutus ketinama atidaryti.

Darbai - popieriuje

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis patvirtino, kad keleivių vežimą traukiniais Vakarų Europos kryptimi neabejotinai reikia plėtoti, ir negailėjo kritikos "Lietuvos geležinkeliams". "Tai didelė problema, susijusi su turima infrastruktūra. Lietuvoje ir Lenkijoje bėgiai skiriasi, todėl projektas "Rail Baltica" skirtas suintensyvinti keleivių srautą iš Vakarų. Tenka apgailestauti, kad sprendimai priimti seniai, o darbai nepasistūmėjo", - sakė E.Masiulis.

Šiuo metu projektas gyvuoja tik dokumentuose - šįmet rengiamas pirmojo ruožo nuo valstybės sienos iki Marijampolės projektas ir galimybių studija ruožui nuo Marijampolės iki Kauno įrengti, tačiau jokie realūs statybos darbai dar nepradėti. Susisiekimo ministras perspėjo, kad 2010 metais bus peržiūrimi prioritetiniai Europos Sąjungos projektai, tad jei "Rail Baltica" ir toliau bus taip lėtai kuriamas, jis gali būti išbrauktas iš projektų, kuriems teikiama pirmenybė, sąrašo.

E.Masiulis teigė ne kartą kalbėjęs su "Lietuvos geležinkelių" vadovybe apie tarptautinių keleivinių maršrutų plėtrą ir reikalavęs rengti kuo patogesnius jungiamuosius reisus, tačiau pastebėjo, kad bendrovė labiau rūpinasi pelningu krovinių gabenimo sektoriumi, o keleivių vežimą nustumia į antrą planą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"