TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lapkričio 18-oji – avarijų aukų atminimo diena

2012 11 16 10:16
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pavyko gerokai sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių./Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro nuotrauka

Beveik kiekvieną dieną žiniasklaida skelbia apie tragiškas eismo avarijas. Pasaulio keliuose kasdien miršta daugiau nei 3400 žmonių ir dešimtys tūkstančių tampa neįgalūs visam gyvenimui. 

Neįmanoma įvertinti finansinių ir moralinių nuostolių, kuriuos patiria eismo įvykių aukos, jų šeimos, draugai, visuomenė. Tai didžiulė mobilumo kaina. Jei dabartinės tendencijos išliks, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 m. dėl kelių eismo įvykių aukų skaičius išaugs iki 2,4 mln. per metus, o kelių eismo įvykiai taps 5-ta pagal dažnumą mirties priežastis.

Kelių eismo nelaimių aukų atminimo diena turi ilgą istoriją. 1993 m. pirmą kartą ją nacionaliniu lygmeniu Jungtinėje Karalystėje paminėjo labdaros organizacija „RoadPiece“, suteikianti pagalbą eismo įvykių aukoms. Nuo to laiko šią dieną visame pasaulyje minėjo ir palaikė įvairios nevyriausybinės organizacijos, Europos kelių eismo įvykių aukų federacija (European Federation of Road Traffic Victims, FEVR) ir kitos su ja susijusios organizacijos. 2005 m. lapkričio 26 d. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėti. 

Šiandien, Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną, kviečiame prisiminti beprasmiškai žuvusiuosius keliuose ir gatvėse, pagerbti juos ir pareikšti užuojautą artimiesiems, kurie turi susidoroti su emocinėmis, psichologinėmis ir finansinėmis šių įvykių pasekmėmis, taip pat dar kartą norime priminti valstybių vyriausybėms bei atsakingoms institucijoms, kad būtina užtikrinti kelių eismo saugumą.

Kartu norime padėkoti visiems, kurie dalyvauja likviduojant skaudžias kelių eismo įvykių pasekmes: gaisrininkams, policininkams, greitosios pagalbos tarnybos darbuotojams, gydytojams ir kitiems.

2011 metai buvo reikšmingi užtikrinant kelių eismo saugumą. Pasaulio sveikatos organizacija visas pasaulio šalis buvo pakvietusi 2011 m. gegužės 11 d. pažymėti Saugaus eismo dekados (2011–2020 m.) pradžią, sutelkiant visų suinteresuotų dalyvių pastangas mažinti žmonių sužalojimus ir žūtis keliuose ir atkreipiant dėmesį į socialines ir ekonomines eismo įvykių pasekmes.

Lietuva taip pat prisidėjo prie šios iniciatyvos, o Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras tapo šios iniciatyvos koordinatoriumi. Saugaus eismo dekada yra priemonė, kuria norima, kad Lietuvos visuomenė imtųsi naujų papildomų prevencinių priemonių, skirtų išsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybes. Svarbiausias Saugaus eismo dekados tikslas – visame pasaulyje stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų ir sužalotųjų keliuose skaičių.

Siekiant atkreipti dėmesį į Saugaus eismo dekadą ir kviečiant imtis reikšmingų veiksmų pažymint Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną, 2011 m. buvo paskelbtas viso dešimtmečio šūkis: „Nuo pasaulinio atminimo iki pasaulinių veiksmų visą dešimtmetį“, o 2012 metų tema – „Dabar yra laikas mokytis iš praeities“. Prisiminkime tai 2011–2020-aisiais!

Šia tema visos saugiu kelių eismu suinteresuotos šalys, o ypač atsakingos institucijos, kviečiamos apžvelgti savo šalies kelių eismo įvykių praeitį ir raginti nevyriausybines organizacijas propaguoti ir dalyvauti saugaus kelių eismo kampanijose.

Situacija Lietuvos keliuose

Lietuvoje 2009–2011 metais eismo įvykiuose žuvo 966 asmenys (95 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), iš jų 309 vairuotojai, 340 pėsčiųjų, 214 keleivių, 83 dviratininkai. 12 664 (1 221 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės) buvo sužeisti.

Skaudžiausia, kad kelių eismo įvykiai yra viena dažniausių jaunų žmonių (15–29 metų amžiaus) mirties priežastis. Beveik pusė žuvusiųjų – pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai. Tai yra beprasmės mirtys, kurių galima išvengti.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pavyko gerokai (~60 proc.) sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių. 2001-aisias žuvo 706 žmonės, 2011-aisiais šis skaičius sumažėjo iki 297. Tai geriausias rodiklis per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Didžiausia pažanga pasiekta per pastaruosius ketverius metus, kai Lietuvoje sugriežtėjo atsakomybė už Kelių eismo taisyklių nepaisymą, pagerėjo taisyklių laikymosi kontrolė, aktyviai organizuojamas eismo dalyvių švietimas saugaus eismo srityje, suaktyvėjo saugaus eismo keliuose socialinė reklama, buvo skiriamas reikiamas finansavimas Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005−2010 metų programos priemonėms.

2012 metų pradžia parodė, kad Lietuvoje išspręstos ne visos saugaus eismo problemos: per 2012 m. 10 mėnesių Lietuvos keliuose žuvo 232 žmonės, palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius išaugo 5 proc.

Siekdama pagerinti kelių eismo saugą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 257 patvirtino Valstybinę saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programą, kurios paskirtis – padėti įgyvendinti saugaus eismo viziją, kad Lietuvoje nežūtų ir sunkių sužeidimų nepatirtų nė vienas eismo dalyvis. Strateginis šios saugaus eismo plėtros programos tikslas – gerinant saugaus eismo būklę pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10-ies geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų, tenkančių 1 mln.  gyventojų).

Ne tik valdžios institucijos, bet ir mes patys galime prisidėti prie gyvybių išsaugojimo – norime paraginti visus eismo dalyvius (vairuotojus, dviratininkus, motociklininkus, pėsčiuosius) imtis priemonių, kad beprasmių mirčių keliuose ir gatvėse būtų išvengta. Saugokite savo ir savo artimųjų brangiausią turtą – gyvybę ir sveikatą: pasirūpinkite, kad vaikai, pagyvenę artimieji nešiotų atšvaitus, automobiliuose važiuotų užsegtais saugos diržais, vaikai būtų vežami automobilinėse kėdutėse, vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių, neviršytų saugaus greičio, nevairuotų transporto priemonių apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Šį vakarą žmonės visame pasaulyje kviečiami prisijungti prie pasaulinės „Vilties šviesos iniciatyvos“ – kelių eismo nelaimių aukų atminimui uždegti šviesą (žvakę ar kt. šviesą, pvz., įjungti mobilųjį telefoną, žibintuvėlį), apšviesti namus ir padaryti šią dieną gerai matomą ir žinomą.

Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbti faktai apie eismo saugumą:

Pusė žuvusiųjų keliuose yra labiausiai pažeidžiami kelių eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai, motociklų vairuotojai ir jų keleiviai.

Naudojant tinkamas vaikų tvirtinimo sistemas (kūdikių kėdutes, vaikų sėdynes ir paaukštintas sėdynes)  vaikų žūčių kelių eismo įvykiuose galima sumažinti nuo 54 proc. iki 80 proc. 

Saugos diržai priekinių sėdynių keleiviams mirtinų sužalojimų riziką sumažina 40–65 proc.,  galinių sėdynių keleiviams – 25–75 proc.

Geros kokybės apsauginis šalmas dviratininkams, motociklų, mopedų vairuotojams bei jų keleiviams mirties riziką kelių eismo įvykio atveju gali sumažinti beveik 40 proc., o sunkaus sužalojimo riziką – daugiau kaip 70 proc.

Saugaus greičio viršijimas – viena iš didžiausių saugaus eismo problemų, dėl kurios labai padidėja eismo įvykių rizika. Dėl šios priežasties įvyksta 30 proc. mirtinų eismo nelaimių. Greičio kontrolė – svarbus būdas sumažinti traumatizmą bei mirčių skaičių kelių eismo įvykiuose, ypač tarp pėsčiųjų, dviratininkų ir motociklininkų.

Vairavimas išgėrus padidina eismo įvykio, kuris gali baigtis mirtimi arba sužalojimu, riziką.

Greitos ir kokybiškos pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiems eismo įvykiuose gali išgelbėti daug gyvybių. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"