Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Latviai jau rengiasi gyventi be ES paramos

 
2017 01 10 6:00
Lietuvoje valstybinių kelių naudotojo mokestį moka tik įmonės už savo komercinį transportą.Alinos Ožič nuotrauka
Lietuvoje valstybinių kelių naudotojo mokestį moka tik įmonės už savo komercinį transportą.Alinos Ožič nuotrauka

Nuo sausio 1-osios Latvijoje gyvenantiems ir ne šioje šalyje registruotais automobiliais važinėjantiems vairuotojams tenka mokėti naują mokestį, kuris siekia 10 eurų per dieną ir 250 eurų per mėnesį. Naujas mokestis patuštins ir Latvijoje gyvenančių lietuvių kišenes.

Nuo šių metų pradžios Latvijoje įsigaliojus Kelių eismo ir Transporto priemonių naudojimo įstatymų pakeitimams, šioje šalyje savo gyvenamąją vietą deklaravęs, bet užsienyje registruotu automobiliu važinėjantis fizinis asmuo privalo sumokėti į valstybės biudžetą transporto priemonės naudotojo mokestį.

Latvijos keliais galima naudotis įsigijus leidimą metams, pusei metų, mėnesiui arba parai – pastarajam terminui mokestis mažiausias – 10 eurų. Už leidimą naudotis keliais mėnesį reikia mokėti 250 eurų, už šešis mėnesius – 600, metus – 1000 eurų. Naująjį mokestį moka ne tik tie vairuotojai, kurių transporto priemonės turi nuolatinės registracijos už Latvijos ribų dokumentus, bet ir į šalį su laikina automobilio registracija užsienyje arba su laikinais tranzitiniais numeriais parvykę Latvijos gyventojai.

Duoklė infrastruktūrai išlaikyti

Nuo šių metų Latvijoje ir apynaujų automobilių valdytojams už aplinkos teršimą teks atseikėti po kelis šimtus eurų."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Nuo šių metų Latvijoje ir apynaujų automobilių valdytojams už aplinkos teršimą teks atseikėti po kelis šimtus eurų."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ką naujasis Latvijos mokestis galėtų reikšti privatiems vairuotojams lietuviams? Įvairiais duomenimis, Latvijoje nuolatinę registraciją turi apie 30 tūkst. mūsų šalies piliečių, iš jų daugiausia – apie 5,9 tūkst. – gyvena Rygoje, 2,4 tūkst. Liepojoje, 0,9 tūkst. – Daugpilyje ir taip toliau.

Dalis mūsų tautiečių savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Lietuvoje, o Latvijoje jie dirba. Vienas tokių, pavyzdžiui, yra „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilius į Estiją, Latviją bei Lietuvą importuojančios bendrovės „Moller Baltic Import“ pardavimo vadovas Baltijos šalyse Justas Nekrošius, dirbantis Rygoje, o gyvenantis Vilniuje.

Tačiau dienraščiui pašnekovas sakė, kad Latvijoje įvestas transporto priemonės naudotojo mokestis jam netaikomas. „Automobilis, kuriuo savaitgaliais važinėju į namus Vilniuje, o prasidėjus darbo savaitei grįžtu atgal į Rygą, yra registruotas Latvijoje, dėl to naujojo mokesčio man mokėti nereikia“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino J. Nekrošius.

Pasak jo, Latvija atsižvelgė į praktiką, kuri yra įprasta daugelyje Europos šalių. „Jeigu gyveni svečioje šalyje, bet važinėji mašina, registruota kitoje šalyje, kur registracijos mokestis yra palyginti mažas, tuomet į tos šalies biudžetą moki nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi jos keliais. Logika čia tokia, kad naudodamasis svečios šalies kelių infrastruktūra privalai prisidėti ir prie jos išlaikymo bei gerinimo“, – pažymėjo jis.

J. Nekrošius net pavadino vienoje Europos šalyje nuolat gyvenančius, o kitoje valstybėje registruotomis mašinomis važinėjančius vairuotojus „piktavaliais“. „Manau, kad tie vairuotojai, kuriuos apmokestino Latvija, yra piktavaliai valstybės, kurioje nuolat gyvena, atžvilgiu. Beje, savo gyvenamąją vietą deklaravusių, pavyzdžiui, Vilniuje, ir į Latviją atvažiuojančių dirbti latviai neapmokestina. Šis mokestis taikomas tik nuolatiniams Latvijos gyventojams“, – pažymėjo „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Daug mokės ir už taršą

Latvijos leidinys „Diena Bizness“ teigia, esą Latvijoje mašinų registracijos mokestis yra palyginti didelis, o pavyzdžiui, Lietuvoje, mažas, tad nemažai Latvijoje savo nuolatinę registracijos vietą deklaravusių vairuotojų neva tuo piktybiškai naudojasi.

„Lietuvos žinios“ išsiaiškino, kad iš tikrųjų naujai į šalį įvežamų lengvųjų automobilių registravimo mokestis Lietuvoje ir Latvijoje nedaug skiriasi. Kaimynų šalyje jis sudaro 44,02 euro, pas mus – 42,88 euro. Bet Lietuvoje daug mažiau – 11,3 euro – reikia mokėti už registraciją mašinos, kuri buvo įsigyta vidaus rinkoje.

Taip pat Latvijos vairuotojai jau senokai moka automobilio naudotojo mokestį, jo dydis priklauso nuo mašinos taršos rodiklių. Nuo šių metų sausio 1 dienos buvo apmokestinti ir apynauji, po 2009 metų pagaminti automobiliai. Jiems toks mokestis anksčiau nebuvo taikomas. Mokesčio nereikia mokėti tik tiems Latvijos mašinų valdytojams, kurių transporto tarša neviršija 95 gramų vienam kilometrui (g/km). Mažiausiai (12 eurų per metus) moka tie vairuotojai, kurių mašina į aplinką išmeta nuo 96 iki 115 gramų anglies dvideginio. Latvijoje taršiausių mašinų, kurių CO2 emisija sudaro 350 g/km ir daugiau, savininkai valstybės biudžetą kasmet papildo 759 eurais.

Nesunku apskaičiuoti, kad, įsigaliojus naujoms Latvijos kelių eismo ir Transporto priemonių naudojimo įstatymų pataisoms, vietos vairuotojams labiau apsimoka registruoti mašinas Latvijoje, nei mokėti už jas naudotojo mokestį užregistravus užsienyje.

Įvertinus tai, kad praėjusių metų pabaigoje Latvijos parlamentas taip pat pakeitė jau dešimtmetį šalyje taikomą taršos mokestį automobiliams, galima būtų teigti, jog kaimynai kloja pamatus ateičiai, kai pasibaigus 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansiniam laikotarpiui neliks europinės paramos kelių priežiūrai. Tuomet karštligiškai ieškoti finansavimo šaltinių gali būti neefektyvu ir pražūtinga vietos transporto arterijoms.

Latviai toliaregiai

Transporto priemonių naudotojo mokesčio privatiems asmenims ir naujų taršos mokesčių įvedimas bei jų padidinimas nuo metų pradžios taip pat rodo, kad Latvija galbūt rengiasi laikotarpiui, kai po 2020-ųjų išseks ES parama kelių priežiūrai, o lėšų biudžete neužteks lėšų tinkamai kelių būklei palaikyti.

To neatmetė „Lietuvos žinių“ kalbintas Latvijos mokesčių konsultantų asociacijos ekspertas Ainis Dabolas. Jis spėjo, kad nuo Naujųjų metų įsigaliojusiomis įstatymų pataisomis bus smarkiai papildytas Latvijos biudžetas.

Lietuvoje veikia valstybinių kelių naudotojo mokestis, kitaip dar vadinamas rinkliava už vadinamąsias vinjetes. Tačiau jį moka tik įmonės už savo komercinį transportą. Vinjetė iki 3,5 tonos sveriančiam komerciniam automobiliui (N1 klasės), kuris gali būti naudojamas ir kaip M1 klasei priklausanti lengvoji mašina, dabar kainuoja 304 eurus metams.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, 2015 metais mūsų šalies keliams prižiūrėti ir statyti buvo panaudota 33 mln. eurų, 2014 metais – 38 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio. Turint galvoje, kad praėjusiais metais šalies kelių remontui buvo panaudota 376 mln. eurų, o užpernai – 286 mln. eurų, iš jų kelių naudotojų mokesčiai sudarė atitinkamai 12 ir 14 procentų.

Ar galėtų situaciją pakeisti toks mokestis, koks įvestas Latvijoje svetur registruotoms mašinoms? Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Rokas Knyva tuo abejoja, esą būtų geriau analogiškas latviškam taršos mokestis.

„Vieno nedidelio mokesčio įvedimas kažin ar padėtų spręsti kelių priežiūros problemas po 2020-ųjų, kai pasibaigs europinė parama. Pasisakau už kompleksinį problemos sprendimą. Pavyzdžiui, jei bus įvedami nauji mokesčiai, jie neturi gulti vien ant verslo pečių, nes dabar Lietuvoje kelių naudotojo mokestį moka tik krovinių vežėjai. Mokesčių našta visiems kelių naudotojams privalo būti paskirstyta tolygiai“, – tikino R. Knyva. Be to, jo požiūriu, kelių naudotojo mokesčiai turi būti naudojami tikslingai – keliams tvarkyti, esą dabar dalis už vinjetes surinktų pinigų tenka ne keliams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"