Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Latvija tramdo PVM grobstytojus

 
2017 01 04 10:00
Baltijos šalių nelegalioje automobilių rinkoje dažniausiai PVM grobstomas perpardavinėjant prabangius automobilius.
Baltijos šalių nelegalioje automobilių rinkoje dažniausiai PVM grobstomas perpardavinėjant prabangius automobilius. Gamintojo nuotrauka

Latviai apskaičiavo, kad per metus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstytojai iš nelegalaus automobilių verslo padaro šalies biudžetui 1,25 mlrd. eurų nuostolį, ir sugalvojo būdą, kaip juos pažaboti. Dėl to paties kenčia ir Lietuvos biudžetas, tačiau mūsų valstybės institucijas Latvijos patirtis kol kas, atrodo, mažai domina.

Nuo sausio 1 dienos Latvijoje pradėjo galioti įstatymo pataisos, kurios leidžia penkioms dienoms nuo transporto priemonės registravimo kaimynų šalyje dienos uždėti jai savitą areštą.

„Pas mus tai vadinama ne areštu, o specialiąja automobilio registravimo norma, – „Lietuvos žinių“ žurnalistui patikslino Latvijos mokesčių konsultantų asociacijos ekspertas Ainis Dabolas. – Tokios normos įvedimas reiškia, kad, pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį ir pateikus prašymą automobilį registruoti Latvijoje, jį įsigijusiam juridiniam asmeniui penkias dienas neleidžiama parduoti ar kitaip perleisti transporto priemonę kitam asmeniui.“

Pasak A. Dabolo, manoma, kad ši įstatymo pataisa turėtų prispausti uodegą šešėliniam nusikaltėlių verslui, kai šie grobsto PVM naudodamiesi vadinamosiomis karuselėmis. Šios kategorijos nusikaltimai tapo ypač populiarūs Lietuvai ir kitoms Rytų Europos valstybėms įstojus į Šengeno zoną, kai prie Europos Sąjungos (ES) valstybių sienų neliko muitinės postų, kontroliavusių PVM apmokestinamų prekių judėjimą. Sukčiai karuseles įsuka tam, kad nuo valstybės, kurioje gyvena galutinis ir sąžiningas transporto priemonės pirkėjas, būtų nusuktas PVM, kuris už prabangias mašinas neretai skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių eurų. Sąžiningas pirkėjas sumoka už automobilį pardavėjui (kuris paprastai yra įmonė) prašomą kainą kartu su PVM, pinigus gavusios bendrovės savininkai ir/ar vadovai staiga „dingsta“ nežinoma kryptimi, kartu pradangindami ir PVM.

Ainis Dabolas: „Pas mus tai vadinama ne areštu, o specialiąja automobilio registravimo norma."/Db.lv nuotrauka
Ainis Dabolas: „Pas mus tai vadinama ne areštu, o specialiąja automobilio registravimo norma."/Db.lv nuotrauka

Lietuvoje gaudo „post factum“

Kol automobilis (dažniausiai prabangus) tampa sąžiningo pirkėjo nuosavybe, ilgokai sukama vadinamoji pardavimo karuselė. Jos tikslas – kuo labiau supainioti šalių, kuriose daromas nusikaltimas, teisėsaugos ir mokesčių kontrolės institucijas.

Lietuvos valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iš Baltijos šalyse veikiančių karuselių dalyvių vieni aktyviausių yra Lietuvos nusikaltėliai. VMI pripažino jau kelerius pastaruosius metus stebinti tendenciją, kai nauji ir naudoti tie patys automobiliai yra 5–6 kartus įregistruojami Lietuvos valstybės įmonėje (VĮ) „Regitra“, apdraudžiami, toms mašinoms suteikiami laikini valstybiniai numeriai, ir tą pačią ar jau kitą dieną jos parduodamos Latvijos įmonėms arba išgabenamos atgal į Latviją ir ten registruojamos.

Šių sandorių grandinėje keičiasi Lietuvos ir Latvijos įmonės, kurių vardu automobiliai registruojami, išrašomos pardavimo PVM sąskaitos faktūros. Kai sukčiai mano, kad pėdsakai jau gana gerai užmaskuoti, automobilio raktai galų gale įteikiami sąžiningam pirkėjui, kurio sumokėtas PVM, kaip minėta, skubiai pradanginamas pinigus išgryninant bankomatuose ar pervedant juos į Lietuvos ar Latvijos kontroliuojančioms institucijoms nepasiekiamas lengvatinio apmokestinimo šalis.

Lietuvoje karuselių principu veikiantys sukčiai kol kas tramdomi tik vienu, bet, atrodo, nelabai efektyviu būdu – jų įsteigtoms įmonėms keliamos bankroto bylos dėl nesumokėtų mokesčių. Pagrobto PVM ir grobstymo schemos organizatorių pradedama ieškoti tada, kai jų ir pėdos jau būna ataušusios, o įmonių sąskaitose nelikę nė grašio.

Taikinys – prabangūs automobiliai

Latvijos mokesčių konsultantų asociacijos ekspertas A. Dabolas tikisi, kad Latvijoje sukurta nusikalstamų karuselių tramdymo schema veiks efektyviai.

Kokia yra nuo sausio 1-osios Latvijoje įsigaliojusios specialiosios automobilio registravimo normos esmė?

A. Dabolo teigimu, per tas penkias dienas, kai įregistravus mašiną Latvijoje draudžiama ją perleisti kitiems pirkėjams, atsakingos šios šalies institucijos tikrina, ar transporto priemonė nėra karuselių machinacijų priemonė.

„Daugiausia, žinoma, įtarimų gali kelti ta mašina, kurią vos pasirašius pirkimo – pardavimo sutartį jau rengiamasi parduoti. Tada aiškinamasi, ar naujasis pardavėjo klientas yra realus, ar tai – tik fiktyviems sandoriams įregistruota įmonė. Jei paaiškėja įtartinų dalykų, dar gali būti tikrinama, koks buvo ligšiolinis automobilio kelias, kol transporto priemonė atsidūrė Latvijos pirkėjo rankose. Naudojantis šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis tai Europos Sąjungoje nėra sunku padaryti. Jeigu matyti, kad yra tikimybė, jog gali būti nesumokėtas PVM, šį mokestį reikalaujama sumokėti į Latvijos biudžetą iš anksto, kol dar nesudarytas naujas sandoris ir mašinai yra taikoma speciali registravimo norma“, – kalbėjo Latvijos mokesčių konsultantų asociacijos ekspertas.

Jo teigimu, nepasitvirtinus įtarimams, automobiliais prekiaujančios įmonės PVM sumoka įprastu būdu – iki tam tikros įstatymų nustatytos dienos. A. Dabolas sakė, kad įtarimą keliančių sandorių patikrą atlieka Latvijos mokesčių inspektoriai ir automobilius registruojančios institucijos pareigūnai.

Anot eksperto, daugiausia dėmeso skiriama tiems sandoriams, per kuriuo vieni pirkėjai į kitų rankas perleidžia prabangius automobilius. PVM grobstytojai į brangių mašinų rinką metėsi dėl to, kad tai garantuoja didesnius pinigus per PVM mokesčio atskaitą. Anksčiau sukčiai grobstė PVM pirkdami ir parduodami buitinę techniką bei kitas prekes, bet ši veikla esą nedavė tokio greito pelno kaip perparduoti dešimtis tūkstančių eurų kainuojantys limuzinai, kupė, visureigiai ar universalai.

Duomenys, gauti analizuojant tyrimų bendrovės „DataCenter“ dienraščiui „Lietuvos žinios“ pateiktą naujų automobilių registravimo statistiką Baltijos šalyse, rodo, kad per 2016 metų tris ketvirčius Estijos, Latvijos ir Lietuvos vairuotojai registravo vien 7207 naujus lengvuosius komercinius automobilius, arba 12 proc. daugiau nei per tris 2015-ųjų ketvirčius (6436).

Tarp pernai iki spalio 1 dienos registruotų komercinių N1 klasės mašinų buvo 259 prabangūs visureigiai „Audi Q7“, BMW X5, BMW X6, „Porsche Cayenne“, „Porsche Macan“, „Toyota Land Cruiser“.

2015 metais per tris ketvirčius tokių mašinų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo registruota 69, arba beveik keturis kartus mažiau. Aišku, tai nereiškia, kad visi jų pardavėjai yra PVM grobstytojai.

Apie latvių žingsnius nežino

Latvių teisinės sistemos pokyčiai, skirti tarptautinėms PVM grobstytojų karuselėms tramdyti, Lietuvos institucijoms yra visiška staigmena. „Naujovėmis Latvijoje neteko domėtis, galbūt tai aktualu Susisiekimo ministerijai. Gal apie tai Mokesčių inspekcija daugiau galėtų papasakoti, nes su automobilių registracija, kuria užsiima „Regitra“, tie dalykai niekaip nėra susiję. Kiek žinau, išieškoti PVM iš mašinas mūsų šalyje registruojančių asmenų yra gana komplikuota. Įstatymai terminus tam numato netrumpus – kartais procesas gali užtrukti ir iki pusės metų, kai mašina jau yra registruota. PVM mokestį yra susimokėję tik dalis mašinas registruojančių asmenų. Tačiau apie tai, kad dabar Lietuvoje galiojanti PVM surinkimo tvarka būtų keičiama, neteko girdėti“, – sakė VĮ „Regitra“ Transporto priemonių registravimo metodikos skyriaus vedėjas Laimutis Skersinis.

VMI komunikacijos specialistė Justina Kvedaraitė raštiškame atsakyme „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad inspekcija gali įvardyti mokestines rizikas, kurios susijusios su automobilių registracija ir eksploatacija Lietuvoje. „Pagrindinė problema dėl mokesčių surinkimo yra naujų automobilių registracija ir pirkimo (registracijos) sandorių sudarymas tarp Lietuvos ir užsienio piliečių“, – teigė J. Kvedaraitė. Vis dėlto apie Latvijoje priimtas įstatymo pataisas VMI, atrodo, nieko nežinojo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"