TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Laukinių Vakarų papročiai vežėjų įmonėse ir neįgalūs valdininkai

2016 05 31 6:00
Iš prievarta kaupiamų vadinamųjų vairuotojų fondų vežėjų darbdaviai padengia mašinai arba kroviniui padarytą žalą. LŽ archyvo nuotrauka

Krovinių vežėjų automobilių keliais įmonėse dirbantys vairuotojai verčiami kaupti tūkstančių eurų vertės užstatus ar pasirašyti bent 6 tūkst. eurų neprotestuotinus vekselius darbdavių naudai – galimai darbuotojų padarytai žalai kompensuoti. Bet valstybės institucijos į tokius laukinius santykius, apie kuriuos daug metų žino, nekreipia dėmesio.

Taip „Lietuvos žinioms“ tvirtino Vairuotojų profesinės sąjungos (VPS) pirmininkas Ramūnas Narbutas. Jis atskleidė, kad dalis krovinių vežimo automobiliais įmonių įvairaus dydžio pinigų užstatus dažniausiai renka į vadinamuosius fondus galimai ateityje vairuotojų padarytai žalai atlyginti.

Paprastai bendrovė įsipareigoja grąžinti sukauptus pinigus darbuotojui išeinant iš darbo. Bet jeigu jų negrąžintų, priversti darbdavio neįmanoma, nes užstatai renkami neoficialiai ir „savanoriškai“.

„Tokia veikla piką buvo pasiekusi maždaug prieš dešimtmetį, o dabar ji blėsta. Be to, tikrai ne visose įmonėse tokios rinkliavos yra renkamos, tik nesąžiningose“, – rėžė VPS vadovas.

Kaip tvirtino R. Narbutas, jo vadovaujama profsąjunga šiuo metu tariasi su Lietuvos nacionaline vežėjų automobilių keliais asociacija „Linava“, kad ateityje nesąžiningai su vairuotojais besielgiantys krovinių vežėjai būtų skelbiami viešai. „Deja, profsąjungos nieko daugiau padaryti negali. Su vairuotojų diskriminavimu galime kovoti tiktai viešumu. Manau, iš anksto žinodami, su kuo turi reikalų, vairuotojai bent jau galės rinktis, ar jiems apsimoka dirbti tokiam darbdaviui“, – sakė VPS pirmininkas.

Savivalę dangsto galima žala

„Lietuvos žinių“ kalbinti krovinių vežimo sunkvežimiais verslo atstovai teisinosi, kad rinkliavos neva atsirado iš nevilties. Esą, darbo rinkoje nuolat trūkstant sunkvežimių vairuotojų, neretai priimamas bet kas, svarbu, kad turi reikalingus tarptautiniais reisais važinėti dokumentus. Tik vėliau paaiškėja, kad dalis vairuotojų yra linkę nusikalsti ar jau yra nusikaltę. Tokie vagiliauja, nerūpestingai elgiasi su technika ir su kroviniu, dėl to tariamai reikėjo sugalvoti būdą, kaip su jais kovoti.

„Šiuo požiūriu pats blogiausias laikas buvo 2004–2007 metai, kai beprotišku tempu augo krovinių srautai iš Rusijos ir į Rusiją, o vairuotojų jiems vežti katastrofiškai trūko. Priimdavome dirbti visus, beveik netikrindami jų biografijų. Tarp jų buvo ir atvykėlių iš Ukrainos bei Baltarusijos, neretai – turinčių kriminalinę praeitį. Bet dažnai apie tai sužinodavome per vėlai, kai jau būdavo iš vežėjų pavogtas didelis degalų kiekis arba dingdavo dešimtis tūkstančių eurų kainuojantys kroviniai ar netgi patys sunkvežimiai“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo vienas nenorėjęs prisistatyti vežėjų verslo atstovas.

Esą tokiems vairuotojams sudrausminti dalis krovinių vežimo automobiliais verslu užsiimančių įmonių ir versdavo atėjusius naujus darbuotojus skirti tam tikrą savo uždirbtų pinigų dalį fondais vadinamiems užstatams. „Žinoma, jei vagystė būdavo didelė, joks iš vairuotojo surinktas fondas negalėjo padengti padarytos žalos. Tačiau dalį linkusiųjų į smulkias vagystes, pavyzdžiui, išsiurbti keliasdešimt litrų dyzelino iš sunkvežimio bako, rinkliavos tramdydavo“, – prisiminė verslininkas.

Jo teigimu, dabar vadinamųjų fondų iš vežėjų daug kas neberenka, nes jie esą tapo nereikalingi. „Nebėra tokių vagysčių, dėl kurių būdavo renkami fondai. Vairuotojų rinka tapo skaidresnė, nes dauguma nesąžiningų šios srities darbuotojų jau žinomi, jų duomenis lengvai galima rasti bendrovėms skirtuose internetiniuose nepatikimų darbuotojų sąrašuose. O jauni vairuotojai nėra linkę į vagystes, nes žino tikrąją reputacijos vertę ir tai, jog vagiliaudami gali susigadinti sau gyvenimą. Vogti darbuotojams neleidžia ir įmonių įdiegtos moderniais technologiniais sprendimais paremtos apsaugos sistemos“, – kalbėjo verslo atstovas.

Ramūnas Narbutas: "Visų valdančiųjų partijų atstovai krovinių vežimo įmonėse turi akcijų, kai kuriems netgi priklauso įmonės."/VPS nuotrauka

Paklūsta dėl didelės algos

Tačiau, VPS pirmininko R. Narbuto žiniomis, rinkliavos dar nėra išnykusios. „Yra žinomi atvejai, kai anksčiau į įmonę atėjusį naują vairuotoją jos administracija priversdavo pasirašyti 20 tūkst. litų (6 tūkst. eurų) vertės neprotestuotinus vekselius galimai pavaldinio ateityje padarytai žalai atlyginti. Toks reikalavimas buvo neteisėtas. Vairuotojai galėdavo atsisakyti vykdyti darbdavio užgaidą, bet vis dėlto jie paklusdavo. Profsąjungos atstovai klausdavo – kodėl jie tai daro. Ar už tą vekselį darbdavys jiems dalį sunkvežimio perleido, o gal akcijų? Kita vertus, reikia suprasti ir vairuotojus: uždarbiai tame sektoriuje yra dideli, ir ne vienas, norėdamas ten patekti, su viskuo sutinka“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, šiandien rinkliavos nebėra tokios didelės ir žeminančios darbuotojus, jos sumažėjo, tačiau visiškai neišnyko. „Žinau atvejų, kai iš tokių „fondų“ yra padengiama, pavyzdžiui, vairuotojo netyčia pradurtos padangos vertė. Kitas variantas, kai už pradurtą padangą išskaičiuojama iš vairuotojo dienpinigių. Kaip žinoma, vairuotojams dažniausiai mokamas 450 eurų atlyginimas, o visa kita – neapmokestinami dienpinigiai“, – aiškino VPS vadovas.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, informacija apie rinkliavas dažniausiai lieka įmonės vidaus reikalas. Kalbėti apie renkamus fondus arba – juolab – apie neprotestuotinus vekselius pirmiausia nesuinteresuoti bendrovių vadovai ir savininkai. Tačiau dažniausiai tyli ir vairuotojai, nes turi rimto pagrindo įtarti, jog už ilgą liežuvį vėliau išvis gali negauti darbo krovinių vežimo versle.

Vis dėlto viena istorija neseniai išlindo it yla iš maišo. Ir ji yra labai nepatogi nesąžiningiems darbdaviams. Mat aiškėja, kad nors ir būna prižadėję išeinantiems iš darbo vairuotojams grąžinti „savanoriškai priverstiniu“ būdu (nesutiksi skirti pinigų fondui – nedirbsi) surinktas lėšas, to gali ir nedaryti.

Iš atlyginimo – po 50 eurų

Metų pradžioje Vilniaus apylinkės teismas pripažino po tūkstantį eurų dydžio užstatus galbūt rinkus vieną Šiauliuose registruotą krovinių vežimo bendrovę. Jos pavadinimo kol kas neminėsime, nes įmonė yra apskundusi sprendimą aukštesnės instancijos teismui, dėl to pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dar ne galutinės. Tačiau į teismą kreipęsis sunkvežimių vairuotojas G. Č. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.) tiki, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimas grąžinti jam 693 eurus iš surinkto „jo vardo fondo“ liks nepakeistas.

Teismo sprendimas atskleidė, kad jei G. Č. nebūtų daręs vaizdo įrašų ir nebūtų atsiradę jo naudai liudijusių bendradarbių, susigrąžinti pinigus nebūtų buvę nė mažiausios galimybės. Tad jei tokie „fondai“ krovinių vežimo bendrovėse yra įprastas reiškinys, kiek vairuotojų pinigų juose pradingo?

G. Č. ir jo atvesti liudytojai teismą tikino, kad darbdavys iš kiekvieno sunkvežimio vairuotojo reikalavo kaupti fondą, kuriame privalėjo būti surinkta po tūkstantį eurų. Visos sumos iškart nebuvo reikalaujama. Teismas patikėjo, kad iš G. Č. ir kitų vairuotojų atlyginimų darbdavys kas mėnesį atskaitydavo po 50 eurų, kol surinkdavo reikalaujamą sumą. Pats G. Č. tvirtino, jog iš jo buvo spėta atskaityti 950 eurų. Vis dėlto teismas išsiaiškino, kad įmonė vairuotojui tėra skolinga 693 eurus.

Valstybinės institucijos – bejėgės

„Lietuvos žinios“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kad atsakytų, ar jos gali padėti darbdavio verčiamam užstatus mokėti darbuotojui. Paaiškėjo, kad tokios rinkliavos iš darbuotojų „nėra šalies valstybės institucijų kompetencija“.

„Darbuotojui priklausančių piniginių sumų rezervavimas yra darbuotojo ir darbdavio tarpusavio susitarimų klausimas. VMI kontroliuoja, ar teisingai ir laiku apskaičiuojami mokesčiai, t. y. ar darbuotojui faktiškai išmokėtos lėšos yra apmokestintos atitinkamais mokesčiais, ar juridinis vienetas, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, teisingai priskyrė išlaidas leidžiamiems atskaitymams“, – tvirtino Darius Buta, VMI komunikacijos vadovas.

Jo teigimu, inspekcija į dviejų šalių santykius kištųsi nebent tada, jeigu išeinančiam iš darbo darbuotojui pinigai būtų grąžinami ne iš vadinamajame fonde surinktų pinigų, o kaip darbo užmokestis, nuo kurio nebūtų atskaičiuojami mokesčiai.

VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus teisininkas Jonas Gricius prisipažino jau anksčiau žinojęs apie Šiaulių bendrovės ir buvusio jos darbuotojo ginčą. Tačiau, anot jo, inspekcija nagrinėja Darbo kodekso pažeidimus, prie kurių „įvairios rinkliavos nepriskiriamos“.

Asmenine J.Griciaus nuomone, bet kokios rinkliavos galimos tik tada, kai darbuotojas savanoriškai sutinka. „Darbuotojas gali atsisakyti mokėti tokią rinkliavą, o jei jam negrąžina surinktų pinigų – kreiptis į teismą“, – patarė VDI atstovas.

Gali, bet nenori

VPS vadovas R. Narbutas nesutiko su VMI ir VDI nuomone, kad verčiančių vairuotojus rinkti pinigus ar kitaip juos prievartaujančių darbdavių valdžia negali sutramdyti. „Seniai šnekam, jog tam, kad darbdaviui būtų atimta motyvacija rinkti iš darbuotojų pinigus galimai jų ateityje padarytai žalai atlyginti, užtektų įteisinti privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą nuo tokios rizikos. Jeigu darbdavys turės pretenzijų dėl žalos vairuotojui – ją padengs draudimas. Tada kalbėsis krovinių vežimo įmonių savininkai su draudikais, ir kalba bus visai kitokia. Betgi niekas to nenori. Juk lengviau kalbėtis su „silpnu“ vairuotoju“, – piktinosi pašnekovas.

R. Narbuto nuomonė kiek netikėta: esą civilizuota tvarka krovinių vežimo automobilių keliais versle galbūt sunkiai prigyja ir dėl to, kad „visų valdančių partijų atstovai krovinių vežimo įmonėse turi akcijų, kai kuriems netgi priklauso vežėjų įmonės“.

„Tai yra didelį pelną duodantis, dėl to ir neskaidrus dalykas“, – pažymėjo pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"