TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lenkai ištraukė arabų naftos kortą

Lapkričio pradžioje naftos krovos terminalą Gdansko uoste pasieks bandomasis naftos krovinys iš Saudo Arabijos. „Naftoport“ nuotrauka

Jau lapkričio pradžioje „PKN Orlen“ naftos terminale Gdanske bus prišvartuotas tanklaivis, atgabensiantis pirmąjį solidų naftos krovinį iš Saudo Arabijos. Rekordinį pelną šiemet fiksuosiantis lenkų koncernas, kuriam priklauso ir Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, šiuo metu siekia ne tik maksimaliai išnaudoti itin palankią žemų kainų situaciją žaliavinės naftos rinkoje, bet ir stiprinti kompanijos bei viso regiono energetinį saugumą.

„Sandorį, kuris papiktino apie tai iš anksto neinformuotus rusus, pirmiausia atlikome, nes Saudo Arabijos nafta neatidėliotinų atsiskaitymų rinkoje tapo pigesnė ir ją mums ekonomiškai jau apsimoka gabenti tolimesniu maršrutu iš Saudo Arabijos – pirmąkart jos kaina tapo konkurencinga su rusiškos naftos kainomis. Kol kas tai vienkartinis sandoris, o apie ilgalaikį kontraktą su arabais galėtume kalbėti tik tuomet, kai įsitikinsime, jog „Aramco“ (Saudo Arabijos nacionalinė naftos ir dujų gavybos kompanija – red.) nafta yra tinkama perdirbti mūsų gamyklose. Būtų didelė nuodėmė neišnaudoti tokios palankios galimybės“, – Varšuvoje susirinkusiems regiono žurnalistams sakė „PKN Orlen“ vyriausiasis ekonomistas dr. Adamas Czyzewskis.

Lenkų kompanijos ir arabų sandoris praėjusią savaitę nustebino ir „Rosneft“ vadą Igorį Sečiną. Jis viešai suabejojo, „kiek ilgalaikis ir patikimas gali būti šis tiekimas“. Nafta iš Artimųjų Rytų šioje Europos dalyje, pasak I. Sečino, neturi jokių logistinių pranašumų.

„Rusija artimiausioje ateityje išliks svarbiausia tiekėja, nes naftos tiekimas „Družba“ naftotiekiu iš tiesų turi logistinį pranašumą. Be to, daugiau nei 85 proc. naftos įsigyjame iš Rusijos pagal ilgalaikius kontraktus, o momentiniais sandoriais, daugiausia iš Rusijos ir Norvegijos, įsigyjame 10–15 proc. žaliavos. Kita vertus, žaliavos tiekimo diversifikavimas yra ir energetinio saugumo klausimas. Nafta iš Saudo Arabijos atpigo tiek, kad ją pirkti tapo pagrįsta tiek ekonominiu, tiek energetinio saugumo stiprinimo požiūriu. Neatmetame to, kad artimiausiu metu savo pasaulinės rinkos dalį žemomis kainomis didinančių saudo arabų nafta gali dar labiau pigti. Rusija, žiūrint geopolitiškai, tikrai nėra šios situacijos laimėtoja“, – pažymėjo A. Czyzewskis.

Apvertė visą rinką

Pagal „PKN Orlen“ pateikiamas prognozes, pasaulinės žaliavinės naftos kainos – nuo 40 iki 60 JAV dolerių – turėtų išsilaikyti artimiausius pusantrų ar dvejus metus, o 2017 metais rinka palaipsniui absorbuos dabartinį naftos perteklių, kuris šiuo metu siekia 1 mln. barelių per dieną. Tiek perteklinės naftos kasdien papildomai atsiduria rinkoje.

„PKN Orlen“ vyriausiojo ekonomisto dr. Adamo Czyzewskio teigimu, ryškesnio naftos kainos augimo galima tikėtis ne anksčiau nei 2017 metais. /„Orlen“ nuotrauka

„Amerikos skalūnų revoliucija iš esmės perrašė žaidimo taisykles naftos rinkoje. Naujos gavybos technologijos leido prie rinkos poreikių prisitaikyti per rekordiškai trumpą 90 dienų laikotarpį – tiek trunka paleisti naujus hidraulinio skaldymo technologijos naftos gręžinius. Iki skalūnų revoliucijos investicijų ciklas naftos gavyboje trukdavo 3–5 metus“, – naftos rinką sudrebinusią esminę pokyčių priežastį įvardijo „PKN Orlen“ vyr. ekonomistas.

Prognozėse nurodoma, jog 2017 metais, tikėtina, prasidės naujas naftos kainų superciklas, kai rinkai absorbavus perteklių naftos kainos vėl pradės augti. Tačiau ekonomistas pažymėjo, jog ne vien Amerikos skalūnų revoliucija lemia žemų kainų šoką naftos rinkose. Niekas taip pat neprognozavo staigaus Libijos gavybos atnaujinimo, sutarus dėl šalies valdymo kovojančioms grupėms. Prie naftos pertekliaus taip pat prisideda Irakas, Nigerija ir nutraukus sankcijas į rinką su savo svoriu grįšiantis Iranas.

Degalų rinka globalėja

Žaliavinės naftos perteklius rinkoje septynioms „PKN Orlen“ perdirbimo gamykloms Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje yra aukso amžius. Grupės pelnas prieš mokesčius (EBIDTA) per pirmuosius devynis šių metų mėnesius sudarė 6,9 mlrd. zlotų (1,6 mlrd. eurų), o pernai per visus metus siekė 5,2 mlrd. zlotų (1,2 mlrd. eurų). Sėkmingi šie metai ir Mažeikiuose veikiančiai naftos perdirbimo gamyklai. Didžiausia Lietuvos mokesčių mokėtoja „Orlen Lietuva“ per šių metų sausį-rugsėjį uždirbo 176,2 mln. eurų grynojo pelno, o pernai tuo pat metu buvo fiksuotas 48,9 mln. eurų nuostolis.

Kalbėdamas apie gamyklą Mažeikiuose, „PKN Orlen“ vyriausiasis ekonomistas A. Czyzewskis vadino ją neatsiejama ilgalaikės strategijos, įsitvirtinant regione dalimi. Tiesa, gamintojas Lietuvoje neretai peikiamas dėl neva per didelių maržų, kurios lemia aukštesnes kainas mažmeninėje degalų rinkoje. A. Czyzewskio manymu, „PKN Orlen“ atpirkimo ožiu tampa vien dėl nesuvokimo, kaip veikia naftos ir degalų rinkos mechanizmai.

„Degalų rinka pastaraisiais metais vis labiau atsiejama nuo žaliavinės naftos rinkos ir tampa tokia pat pasaulinė. Anksčiau naftos perdirbimo įmonių produkcija buvo kur kas labiau orientuota į regiono, kuriame veikia gamykla, rinką, o dabar, ypač perteklinė jų dalis, gali būti parduota bet kur pasaulyje. Pavyzdžiui, Mažeikių pardavimo augimą lėmė išaugusi paklausa Šiaurės Amerikoje. Mes, kaip ir kiti naftos perdirbėjai, kasdien prekiaujame pagal „Platts“ indeksą ir situaciją Roterdamo neatidėliotinų atsiskaitymų biržoje. Esame vieša akcinė bendrovė, tad jei savo degalus parduotume pigiau, nei diktuoja rinka, netrukus būtume apkaltinti vagyste ir akcininkų interesų nepaisymu“, – pabrėžė A. Czyzewskis.

Skalūnus žvalgyti būtina

Rinkoje neliko nepastebėtos ir „PKN Orlen“ investicijos į naftos bei dujų gavybos pajėgumo plėtrą Kanadoje. Už 241 mln. eurų spalį lenkai įsigijo jau trečią pastaraisiais metais Kanados gavybos įmonę „Kicking Horse Energy“, taip pat už 115 mln. eurų – JAV registruotą „FX Energy“ ir 60 proc. išaugino gavybos pajėgumą Kanadoje – iki 4000 barelių per dieną.

„Šias kompanijas įsigijome ne tik dėl jų gavybos pajėgumo, bet ir turimo know-how skalūnų naftos bei dujų gavybos srityje. Galėjome išradinėti ratą iš naujo, bet priėjome prie sprendimo, jog įsigyti kanadiečių turimą technologinį intelektą yra paprasčiau. Lenkijos skalūnų klodų geologinė sandara skiriasi nuo Šiaurės Amerikoje esančių. Klodai Lenkijoje yra minkštesni, todėl teks iš naujo pritaikyti kanadiečių turimą technologiją. Pats hidraulinio skaldymo procesas yra skulptoriaus darbas. Įrankiai – plaktukas ir kaltelis – tie patys, bet galutinis rezultatas gali būti visiškai skirtingas“, – aiškino A. Czyzewskis.

Šiuo metu „PKN Orlen“ Lenkijoje jau yra išgręžusi 100 bandomųjų skalūnų žvalgybos gręžinių ir supirkinėja naujus potencialiai „derlingus“ žemės plotus. A. Czyzewskis neatmetė galimybės, jog sėkmingai perkandus šio regiono skalūnų klodų struktūrą ateityje operacija galėtų būti plečiama ir į kaimynes šalis, tarp jų – ir Lietuvą. Tačiau kol kas kompanija rezultatų žvalgybiniuose Lenkijos gręžiniuose detaliau nekomentuoja, o pats A. Czyzewskis skalūnus įvardijo ne kaip rytojaus, bet tolimesnės perspektyvos gavybos šaltinį.

„Šiaip ar taip, nuosavos žaliavos gavybos didinimas yra mūsų ilgalaikis tikslas bei stabilumo garantas. Ir per artimiausius trejus metus dėl pajėgumo Šiaurės Amerikoje mūsų nuosava gavybos dalis gerokai išaugs. Šiuo atžvilgiu mums strategiškai svarbus Kanadoje naujai statomas suskystintų dujų terminalas, į kurį esame investavę. O kalbant apie skalūnų žvalgybos ir gavybos ateitį Lenkijoje, svarbiausias dėmuo yra bendras politinis sutarimas. Mes jį turime, nes visos politinės partijos vieningai sutaria, jog skalūnus žvalgyti būtina“, – teigė A. Kzyzewskis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"