TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lenkija neplanuoja automagistralės į Lietuvą

LŽ archyvo nuotr.

Lenkijos spaudoje pasirodė straipsnių, kuriuose aprašoma milžiniška automagistralių tiesimo programa iki 2013 metų. Jei per 70 metų (1935-2005) Lenkijoje buvo nutiesti 543 kilometrai automagistralinių kelių (apie 8 km kasmet), iki 2013-ųjų planuojama nutiesti 2085 kilometrus - maždaug po 200 kilometrų kasmet.

Lietuva 2002 metais turėjo 417 kilometrų automagistralių, Lenkija - 10 kilometrų mažiau. Dėl įdomumo galima paminėti (žr. lentelę), kad daugiausiai Europoje automagistralių 2002 metais turėjo Vokietija (12,037 km), Prancūzija (10,223), Ispanija (9,910), Italija (6,478), mažiausiai - Norvegija (143), Rumunija (113), Estija (98). Nors mažoji Liuksemburgo kunigaikštystė turėjo tik 143 kilometrus autostradų, jų tankis 1000 kv. kilometrų (33x33 kv.km) yra beveik didžiausias - 44,2 km/1000 kv. kilometrų (Belgijoje - 56,7; Vokietijoje - 33,7; Lietuvoje - 6,7 - 13-oji vieta Europoje iš 25). Visa tai matyti iš lentelėje pateiktų skaičių. Lietuva dabar pagal autostradų tankį gerokai lenkia Lenkiją ir tik po septynerių metų jos galbūt susilygins.

Maršrutų galimybės

Automagistralių plėtra Lenkijoje bus vykdoma 3 kryptimis: kelias A1 - Gdanskas-Lodzė-Katovicai, kelias A2 - Brestas-Lodzė-Frankfurtas prie Oderio, kelias A4 - Drezdenas-Vroclavas-Katovicai-Krokuva-Lvovas (Kijevas).

Ateityje mus gali dominti automagistralės ruožas S19 - Balstogė-Liublinas - kelionėms iš Lietuvos per Balstogę autostrada į Ukrainą, Rumuniją, aplenkiant Baltarusiją. Nuo Sedlcų pasukant į A2 automagistralę Brestas-Berlynas, aplenkiant Varšuvą ir Lodzę galima patogiai, greitai ir saugiai nuvykti į Berlyną. Kelio ilgis nuo Balstogės iki Lodzės pailgėtų 60 kilometrų, bet kur kas geresnė jo kokybė, greitis ir Varšuvos miesto aplenkimas laiko saugumo važiuoti atžvilgiu kompensuotų šiuos papildomus kilometrus. Pasukus pietų link prieš Lodzę į autostradą A1 bus galima nuvykti į Katovicus, Prahą, Vieną ir t. t.

Lenkijos planuose iki 2013 metų neminima Via Baltica statybos. Priimant domėn, kad nuo Balstogės iki Varšuvos jau yra gana pakenčiamas kelias be apvažiavimo aplink Varšuvą, be to, pirmiau minėtas kelias S19 iš Balstogės į Liubliną, reikėtų Lietuvai patikslinti informaciją, o jai pasitvirtinus - imtis iniciatyvos Lietuvos kelininkams tiesti ruožą nuo Kalvarijų iki Balstogės, kuris naujausiuose Lenkijos žemėlapiuose žymimas "Via Balticos" kodu E67 (nuo Talino per Rygą, Kauną, Varšuvą, Vroclavą iki Prahos). Senoji Lietuvoje priimta "Via Balticos" trasa per Lomžą ir Grajevą naujuose Lenkijos žemėlapiuose jau neminima.

Dirbkime patys

Analizuojant naujausius Lenkijos planus bei kelių tiesimo perspektyvas tenka pripažinti, kad kaimynai nesuinteresuoti tiesti kelių į pramonės atžvilgiu silpnus šiaurinius rajonus, pritaikytus daugiausia turizmui ir poilsiui. Tranzitinis transportas teršia gamtą ir kelia triukšmą. Lietuva su Šiaurės Rytų kaimyne gali naudotis Bresto-Varšuvos-Berlyno autostrada; Europos Sąjungos kaimynėms - Latvijai ir Estijai, iš dalies Suomijai, būtina pačioms sutarus su Lenkijos vyriausybe, gal net prezidentų lygiu, patiems nutiesti kokybišką "Via Balticos" automagistralės dalį nuo Kalvarijos iki Balstogės. Juo labiau kad paskutiniai Lenkijos transporto vadovų vizitai paliko tik miglotas perspektyvas. Be to, galima gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos, kartu išsprendžiant Lenkijos gamtos apsaugos ekologines problemas. Nuo Balstogės kol kas bus galima važiuoti esamu Varšuvos keliu, vėliau apvažiuoti sostinę automagistrale S19 iki Międzyrzec-Podlasko, toliau važiuoti į vakarus automagistrale A2 iki Lodzės, paskui - arba į vakarus A2 link Berlyno, arba į pietus E67 link Vroslavo-Prahos, o E75 link Katovicų-Krokuvos-Budapešto.

Tokia reali perspektyva pasinaudojant būsimomis konkrečiomis Lenkijos ateities automagistralėmis su Lietuvos kelininkų baigtu tiesti Kalvarijos-Balstogės kelio vingiu.

Keltai

Įvertinus galimas ateityje kliūtis naudojantis Lenkijos automagistralėmis - didelius kelių mokesčius, įvairius leidimus sunkvežimiams (pvz., per pavasario polaidį), nuolat brangstančių degalų sąnaudas, saugumo patikimumo blogėjimą, būtina numatyti alternatyvius maršrutų į Europą variantus, aplenkiant Lenkiją ir keliaujant Baltijos jūros keltais.

Dalinis šio varianto maršrutas - esamas keltas Klaipėda-Gdanskas, toliau E28 greitkeliu 318 kilometrų iki Ščecino ir 136 kilometrai Vokietijos automagistrale neribotu greičiu iki Berlyno. Aplenkiant jį patogiomis automagistralėmis galima greitai, patogiai ir saugiai pasiekti Vakarų ir Pietų Europą - Hamburgą, Miuncheną, Paryžių, Prahą, Vieną, Romą, Atėnus.

Kur kas patogiau būtų keltu plaukti tiesiog iki Svinouiscės, tačiau nuo jos iki Ščecino automagistralės trūksta 75 kilometrų gero kelio. Nuo Svinouiscės iki Berlyno tektų važiuoti tik 235 kilometrus, iš jų 100 kilometrų neribojamo greičio Vokietijos automagistrale.

Dar optimalesnis variantas, įvertinant didėjančias degalų kainas, Lenkijos automagisralių mokesčius ir kelto mokesčius, tikslinga plaukti keltu lengviesiems automobiliams kartu su keleiviais, sunkvežimiams, furgonams (gal ir autobusams) iki Rostoko, kurio keltų terminalas geriausiai iš esamų uostų pritaikytas keleiviniam autotransportui (Mukrano prieplauka labiau tinka geležinkelio transportui). Nuo Rostoko iki Berlyno puikia automagistrale tenka važiuoti tik 100 kilometrų be jokių sienų kirtimo ir laiko trukdymo. Išnagrinėjus visas logistines šios transporto sistemos perspektyvas ir suderinus visas ekonomines peripetijas ateičiai, šį variantą keliauti į Europą galėtų rinktis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir net Šiaurės Vakarų Rusijos keleiviai.

Juk labai patogu per dieną (po darbo iš Lietuvos) atvykti į Klaipėdą, sėsti vakare į keltą, praleisti vakarą, išsimiegoti, sočiai papusryčiauti ir kitą dieną gerais keliais ir neribojamu greičiu pasiekti bet kurį Europos miestą (pvz., Paryžių). Važiuoti per Lenkiją prie vairo 1000 kilometrų ribotu greičiu ir siaurais remontuojamais, ateityje dar ir mokamais bei nesaugiais nuo užpuolikų keliais vargu ar apsimokės, juo labiau įvertinus neišvengiamos nakvynės poreikius bei mokesčius. Keliaujant toliau už Berlyno, pasinaudoti patogiu keltu finansiškai tikrai apsimokės.

Perspektyvos

Atsižvelgdami į siūlomus variantus, Lietuvos transporto institutų ir Susisiekimo ministerijos specialistai turėtų susirūpinti Lietuvos transporto sistemos rimto įsitraukimo į Europos transporto tinklą perspektyvomis, parengti rimtą ekonominę, ekologinę ir energetinę studiją artimiausiems 15-20 metų. Ši iniciatyva turėtų paskatinti dideles investicijas, o jos - duoti nemažą pelną ir lemti milžiniškas laiko taupymo galimybes, sprendžiant ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių Šiaurės valstybių transporto problemas. Mąstykime europietiškai, juo labiau kad ir Šengeno sutarties įgyvendinimas Baltijos valstybėse greitai taps realiu, gal ir Lietuvos keleivių pajamos šiek tiek priartės prie Europos Sąjungos gyventojų lygio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"