TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lenkų Augustavo pamokos lietuviams

2014 10 07 6:00
Statydami tiltą per Rospudos upelį kelininkai buvo priversti pakoreguoti jo vagą. Vidmanto Užusienio nuotraukos

Ispanų kapitalo Lenkijos įmonė „Budimex“ vos per 21 mėnesį nutiesė Augustavo aplinkkelį – jau nuo lapkričio, kai aplinkkelis bus atidarytas, į kaimynės valstybės sostinę Varšuvą ir dar toliau - Vakarų Europos link traukiantiems lietuviams nebereikės kirsti to paties pavadinimo miestelio.

Praėjusį savaitgalį Lenkijos šiaurės rytuose esantis Augustavas žurnalistus iš Lietuvos pasitiko didžiulėmis sunkvežimių virtinėmis, kertančiomis miestą. Sunkvežimių keliamos dulkės kenkia miestiečių sveikatai, vibracija griauna namus, o intensyvus judėjimas nuolat kelia pavojų eismo saugumui. Tačiau jau lapkritį Augustave viso to neliks – eismas bus nukreiptas šalia maždaug 30 tūkst. gyventojų turinčio miesto nutiestu aplinkkeliu.

Vis dėlto Lietuvos žiniasklaidos atstovams didžiausią įspūdį paliko ne modernus keturių juostų aplinkkelis, o jo tiesimo tempas. Nutiesti visiškai naują aplinkkelį per mažiau nei dvejus metus – toks greitis lietuvių kelininkams šiandien tėra nepasiekiama svajonė. Lenkijoje didelį tempą lemia visų pirma solidus, valstybiškas vietos valdžios požiūris į savo piliečių poreikius, jų sveikatą, krašto ekonomiką.

Augustavo (Lenkija) aplinkkelį vietos kelininkai sugebėjo nutiesti per 21 mėnesį.

Padeda valstybinis mąstymas

Augustavo aplinkkelis po mėnesio taps Varšuvą ir Taliną jungiančios automagistralės „Via Baltica“ dalimi. Dėl nuolat augančio eismo intensyvumo labai reikėtų, kad visa greitkelio trasa būtų keturių juostų. Iki 2012 metų dėl įvairių priežasčių keturių juostų tarptautinės transporto arterijos darbai Lenkijoje judėjo sunkiai. Pavyzdžiui, Augustavo aplinkkelio statybas ilgą laiką stabdė vietos žalieji. Tarkime, buvo tvirtinama, kad dėl automagistralės gali išnykti vietos Rospudos pelkėje gyvenančios unikalios rūšies varlės.

Tačiau problema buvo išspręsta. Varlėms ir kitiems gyvūnams (lapėms, briedžiams, stirnoms ir t. t.) buvo pastatyta net 20 brangiai kainuojančių požeminių pralaidų, tada gyvūnų gynėjai pretenzijų jau nereiškė.

Išsprendus Augustavo galvosūkį, Lenkijos generalinė autostradų ir krašto kelių direkcija jau drąsiai kalba, kad nuo Varšuvos šaunanti keturių eismo juostų „Via Baltica“ iki 2020-ųjų per Augustavo ir Suvalkų miestus pasieks ir Lietuvos sieną. Bet lietuvių kelininkai vis dar abejoja, ar mūsų šalis iki to laiko irgi suspės pasitikti lenkus keturiomis eismo juostomis iš Kalvarijos miestelio pusės.

Pagrindinė kliūtis Lietuvoje tiesti geležinkelius ir kitus sausumos kelius – žemių savininkų godumas ir netobuli įstatymai. Nors nuo Kauno iki Lenkijos sienos tiesiamos ne naujos, o tiktai papildomos eismo juostos, jų tiesimas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos teigimu, užtrunka nuo 36 iki 46 mėnesių, o kartais ir ilgiau. Pasak lietuvių kelininkų, labai praverstų lenkų patirtis, kaip paimti žemę valstybinės reikšmės projektams. Lenkijoje iš savininkų žemė paimama pagal jos rinkos kainą. Nedelsiant joje pradedami tiesti aplinkkeliai, magistralės, jungiamieji keliai. Nepatenkinti jiems pasiūlyta kaina savininkai gali kreiptis į teismą ir bylinėtis. Tačiau darbai jau sparčiai vyksta.

Lietuvoje pagal dabar galiojančius įstatymus darbų nevalia pradėti tol, kol nebus gautas galutinis ir neginčijamas teismo sprendimas. Procesas gali užtrukti mėnesių mėnesius.

Augustavo aplinkkelio statybose dirbo 850 darbininkų.

Lietuvius verčia raudonuoti

Lietuvos kelininkų teigimu, gindami kelių ar keliolikos žemės savininkų, kurie retai gyvena tose savo žemėse, siekį pasakiškai uždirbti, mūsų valdininkai pamina kitų piliečių, galbūt net visos valstybės interesus. Pavyzdžiui, ką išlošė Marijampolė dėl to, kad protestuojant šalia miesto įsikūrusiems įtakingiems žemės savininkams geležinkelis „Rail Baltica“ bus nutiestas ne aplinkiniu keliu, o tiesiog per miestą? Neišlošta nieko, tik labai daug pralošta. Labai nukentės dalies jautresnių miestiečių, kurie bus priversti kvėpuoti traukinių keliamomis dulkėmis, sveikata.

Lenkų kelininkų teigimu, tiesiant Augustavo aplinkkelį pirmiausia ir buvo galvota apie miestiečių gerovę. O dar – apie krašto ekonomiką. Augustavas priklauso Palenkės vaivadijai, kuri yra viena labiausiai atsilikusių kaimynės šalies teritorijų. Kelių tiesimas yra vienas būdų mažinti regiono socialinę atskirtį ir nedarbą. Be to, tikėtina, kad pagerėjus susisiekimui į kraštą atplūs daugiau turistų, taip pat – ir iš Lietuvos.

Nutiesti Augustavo aplinkkelį kainavo daugiau kaip 600 mln. zlotų (apie 500 mln. litų), darbo turėjo 850 darbininkų. Be pagrindinės 35 km ilgio keturių juostų automagistralės, dar buvo sutvarkyta apie 60 km privažiuojamųjų kelių. Didžioji dalis išlaidų bus padengta iš Europos Sąjungos fondų. Tačiau tai – tik pradžia. Savo šalies teritoriją kertančiam greitkeliui „Via Baltica“ iki 2027-ųjų kaimynai yra numatę skirti net 8 mlrd. zlotų (apie 6,6 mlrd. litų) investicijų.

Iš viso per 2014-2020 metų finansinį laikotarpį Lenkija valstybinių kelių, kurių ilgis yra toks pat kaip ir Lietuvoje – 22 tūkst. kilometrų, plėtrai planuoja skirti net 59,6 mlrd. litų. Stengiamasi pritraukti ir laisvų Lenkijos piliečių lėšų – 2014 metais jos sudarė net 33 proc. vietos kelių fondo.

O ką į tai mes, lietuviai? Pasirodo, mūsų kelininkai abejoja, ar per artimiausius kelerius metus pavyks surasti 300 mln. litų „Via Balticos“ papildomoms juostoms (iki keturių) įrengti nuo Kalvarijos miestelio iki Lenkijos sienos. Lėšų surasti esą padėtų nebent... gėda prieš lenkus. „Jų planai iki 2020 metų turėti keturių juostų kelią iki Lietuvos sienos mums truputį kelia nerimą. Mes irgi pradėjome kitaip savo darbus planuoti. Gal ir atsiliksime, bet ne itin. Tikiuosi, kad iki 2016-2017 metų turėsime keturių juostų kelią nuo Kauno iki Marijampolės. O dabar pradedame projektuoti ir ruožą tarp Marijampolės bei Lenkijos sienos. 2020-aisiais tikrai ne, bet iki 2024-2025 metų, tikiuosi, mes irgi turėsime tokį pat patogų kelią“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Petras Tekorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"