TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

LEZ skatinamos tapti krovinių centrais

2016 05 24 6:00
Šalia Kauno oro uosto įsikūrusioje Kauno LEZ šiuo metu veikia 69 įmonės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per Lietuvos oro uostus galėtų būti skraidinama daugiau siuntų, jeigu jų atsirastų mūsų šalyje. Su krovinių trūkumu susijusios ir abejonės dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ naudos. Bet reikalus galėtų pataisyti sparti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) plėtra Lietuvoje.

Tokios išvados piršosi dalyvaujant praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuva – logistikos šalis. Strateginis Lietuvos transporto ir logistikos infrastruktūros vystymasis: galimybė verslui“.

Valstybės įmonės (VĮ) Lietuvos oro uostai, vienijančios Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, generalinis direktorius Gediminas Almantas skaičiavo, kad 2015 metais minėti trys oro uostai iš viso skraidino 14,9 tūkst. tonų krovinių ir pašto siuntų. Bet tai vis tiek mažiau, negu siekė vieno kaimynės Latvijos Rygos oro uosto krovinių apyvarta. „Krovinių į Lietuvą yra, o iš jos – nėra, todėl lėktuvai priversti grįžti atgal tušti. Tai labai padidina gabenimo savikainą, daro mus nekonkurencingus“, – pripažino Lietuvos oro uostų vadovas.

Per konferenciją pabrėžta, kad 2025 metais pradėsiantis veikti europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ jau dabar yra pozicionuojamas kaip linija, kuria daugiausia keliaus žmonės. Teigiama, jog keleiviniai traukiniai naująja trasa kursuos kas 2 valandas. O kaip dėl krovinių? Jei „Rail Baltica“ nuo Berlyno per Varšuvą, Kauną ir Rygą iki Talino veiktų dabar, krovinių būtų mažai arba išvis nebūtų. Vargu ar jų daug atsiras ir po dešimtmečio.

Gamybinės zonos – šalia uostų ir geležinkelių

Vis dėlto G. Almantas pažymėjo, kad šalies laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir Lietuvos oro uostų bendradarbiavimas darosi efektyvesnis. „Visame pasaulyje oro uostai tampa panašūs į didelius prekybos centrus, kurie veikia tiek pačiuose uostuose, tiek šalia jų prisiglaudusiose LEZ. Čia žmonės atvažiuoja apsipirkti. Jau yra ir tokių oro uostų, kurie dalyvauja nekilnojamojo turto plėtros projektuose, jų teritorijose statomi verslo centrai. Ši plėtros strategija labiausiai išpopuliarėjo Prancūzijoje ir Olandijoje. Nors oro uostai nutolę nuo miestų centrų, nuoma juose pati brangiausia – kvadratinis metras ploto gali kainuoti net 300 eurų. Nuoma yra tik viena iš veiklos sričių. Šalia kyla viešbučiai, konferencijų centrai, o galiausiai ateina ir gamybinių zonų, plėtojamų LEZ, laikas. Lietuvoje kartu su LEZ gamybinę zoną jau plečia Kauno oro uostas, bet kol kas tai tik daigai. Iš esmės mūsų šalyje tas oro uostų veiklos segmentas yra nepaliestas“, – kalbėjo VĮ Lietuvos oro uostai generalinis direktorius.

2015 metais Kauno LEZ veikianti pramonės automatizavimo sprendimų ir paslaugų įmonė „Elinta“ surengė atvirų durų dieną, per kurią paskelbė tapusi oficialia garsios Japonijos firmos „Fanuc“ atstove Lietuvoje. Kol kas japonai savo robotų mūsų krašte negamina, bet tai dar nereiškia, kad to nedarys ateityje. Kada nors ateis toks laikas, kai bus robotizuota ir kitų paklausių prekių, net – tų pačių robotų, gamyba. Pabrėžta, jog didelis pranašumas yra tai, kad Kauno LEZ gamybinis pajėgumas yra sutelktas iš esmės oro uosto prieangyje, o ateityje šalia laisvosios ekonominės zonos dar šaus ir „Rail Baltica“.

„Iš Kinijos į turtingą Vakarų Europą atgabenti gaminius reikės daugiau laiko, ir tai kainuos. O Lietuva – čia pat. Pirmiausia dėl mažesnių transportavimo išlaidų bus mažesnė ir mūsų siūlomų gaminių kaina, taigi dėl savo geografinės padėties ir puikios transporto infrastruktūros turime didžiulį konkurencinį pranašumą“, – tuomet tvirtino „Elintos“ vadovas dr. Vytautas Jokužis.

Tačiau tokių vietų Lietuvoje nėra daug, nes tam reikia didesnių valstybės ir verslo pastangų.

Kvietė sparčiau plėtoti LEZ

Asociacijos „Baltic FEZ“ vykdomasis direktorius Simonas Petrulis priminė, kad Lietuvoje dabar yra įteisintos 7 LEZ. Dvi jų (Kauno ir Klaipėdos) jau veikia dešimtmetį, o Marijampolės, Šiaulių, Kėdainių ir Naujosios Akmenės – visiškos naujokės. Klaipėdos ir Kauno LEZ įsikūrę ir daugiausia įmonių – atitinkamai 152 bei 69. Panevėžio LEZ ir Kėdainių LEZ dirba po 1 bendrovę, kitose investuotojų kol kas nėra. Beje, žvelgiant į Lietuvos žemėlapį nesunku pastebėti, kad net šalia 4 LEZ (Marijampolės, Kauno, Kėdainių ir Panevėžio) tiesiama trasa „Rail Baltica“.

Simonas Petrulis: „Kiekvienas LEZ operatorius privalo vienokia ar kitokia forma pristatyti investuotojui, paskui kurį ateina vienoks ar kitoks potencialas, tą rentabilumą, kurį mes nurodome turintys.“ /"Baltijos LEZ" nuotrauka

Visos Lietuvos LEZ užima 1434 ha plotą, iš jų kol kas naudojami tik 229 hektarai. S. Petrulis skaičiavo, kad 49 LEZ įmonėse šiandien dirba 4330 darbuotojai. Vis dėlto, kaip pažymėjo asociacijos „Baltic FEZ“ vadovas, dar atsiliekame nuo kaimynų. Pavyzdžiui, Latvijoje LEZ skirta teritorija yra beveik dešimt kartų didesnė negu Lietuvoje – siekia 13 693 hektarus. Lenkijoje 15 045 ha teritorijoje veikia 14 LEZ ir jose dirba 241 600 darbuotojų.

Pasak S. Petrulio, kaimynai įžvelgia šviesią LEZ perspektyvą, todėl Lietuva ją irgi turi matyti. Ir ne vien dėl to, kad tokiose zonose kuriamos didelę pridėtinę vertę turinčios darbo vietos. Kaip rodo asociacijos „Baltic FEZ“ skaičiavimai, laisvosios ekonominės zonos greitai atsiperka. Tarkime, į Kauno ir Klaipėdos LEZ investuotos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos per mokesčius į valstybės biudžetą jau sugrįžo 7 kartus didesne suma. Tai įvyko vos per 5 metus. „Investicijos grįžta, tad, manau, bet kuriam verslininkui nesunku įvertinti, kad atsipirkimas per penkerius metus septynis kartus – gražūs skaičiai“, – pabrėžė S. Petrulis.

Mokesčių lengvatos – ne svarbiausia

Anot jo, LEZ nėra vien žemės lopinėlis, turintis infrastruktūrą, tai – paslauga. „Ir ji teikiama drauge su valstybe. Labai vaisingai bendradarbiaujame su VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Ši agentūra mums padeda ieškoti investuotojų, nes jų rasti ne taip lengva. Čia jau reikia politinės valios, vadybos. Ir tuos dalykus Lietuvoje dar būtina patobulinti. Kiekvienas LEZ operatorius privalo vienokia ar kitokia forma pristatyti investuotojui, paskui kurį ateina vienoks ar kitoks potencialas, tą rentabilumą, kurį mes nurodome turintys“, – aiškino „Baltic FEZ“ vadovas.

Kai kuriuos konferencijos dalyvius šiek tiek nustebino žinia, kad šiais laikais investicijos į LEZ infrastruktūrą ir/ar ES investuotos lėšos, net mokestinės lengvatos jau nėra svarbiausias faktorius, viliojantis investuotojas. Pasak S. Petrulio, investuotojams į gamybą dabar daug svarbiau yra aukštos kvalifikacijos darbo jėga ir jos kaina, darbo santykių lankstumas, stabili ir patikima verslo aplinka. Investuotojai taip pat priekabiai vertina jų produkcijos rinkų artumą. Dar atsižvelgiama į infrastruktūrą ir logistiką, vietinės rinkos augimo perspektyvas, valstybės pagalbą. O finansinės ir kitokios paskatos lieka tik 6 vietoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"