TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

LG atstovybė Kinijoje kloja kelius “Saulei”

2015 01 21 14:19
Lietuvos transportininkų delegacijos vieno iš susitikimų su Kinijos kolegomis akimirka: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus (antras iš kairės) ir "Lietuvos geležinkelių" atstovybės vadovas Kinijoje Rolandas Bražinskas (antras iš dešinės). LŽ archyvo nuotrauka

2011 metų spalio 28 dieną iš Kinijos Čongčingo miesto pajudėjo traukinio sąstatas su 41 konteineriu. Pervažiavęs Kazachstaną, Rusiją ir Baltarusiją tų pačių metų lapkričio 10-ąją traukinys pasiekė Lietuvą, vėliau - Belgiją, Antverpeno jūrų uostą.

41 vagono sąstato konteineriuose į Europą buvo atgabenta kompiuterinė technika. Tai buvo bandomasis konteinerinio traukinio „Saulė“, kurį vėliau tikėtasi paleisti du kartus į savaitę, reisas. Daugiau šaudyklinis traukinys tiesiogiai iš Kinijos į Lietuvą ir atgal nevažinėjo.

Kelias sausuma - saugesnis

Užtat „Saulė“ iki šiol kursuoja du kartus per mėnesį. Pirmą ir trečią mėnesių trečiadieniais – iš Klaipėdos krovinius gabena į Kazachstano Dostyko geležinkelio stotį.

Bandomasis važiavimas vežant krovinius šia trasa buvo atliktas iškart po to, kai konteinerinis traukinys sėkmingai atgabeno kompiuterius iš Čongčingo į Antverpeną. 2012 metų spalio 21 dieną „Saulė“ pajudėjo iš Klaipėdos „Draugystės“ stoties. Lietuvių konteinerinis traukinys šįkart per aštuonias paras pasiekė buvusią Kazachstano sostinė Almatą. Iki šiol geležinkeliu gabenami kroviniai šį atstumą įveikdavo per 17-24 dienas.

Dabar „Saulės“ maršrutas driekiasi tarp Klaipėdos ir Dostyko miesto (Kazachstanas). Vis dar tikimasi, kad netolimoje ateityje pavyks pailginti reguliarius reisus ir iki Kinijos. Mat dar „Saulės“ kelionės iš Čongčingo į Antverpeną metu buvo įsitikinta, kad nauja traukinio linija gali gerokai sutrumpinti prekių gabenimo terminus. Krovinio gabenimas iš Kinijos į Europą jūrų keliu užtrunka 40 dienų, o paleidus šaudyklinį konteinerių traukinį „Saulė“ kroviniai Lietuvą pasiektų per 10 dienų – būtent tiek truko ir bandomojo traukinio, 2011-aisiais į Europą atgabenusio Kinijoje pagamintą kompiuterinę techniką, kelionė. Tada buvo sakoma, kad sausumos kelias į Europą yra ne tik trumpesnis, bet ir saugesnis bei greitesnis būdas už jūrinį prekių gabenimą.

Trukdo iškreipta konkurencija

Tačiau tiesioginis šaudyklinio traukinio maršrutas tarp Lietuvos ir Kinijos neveikia iki šiol. Pagrindinė priežastis – kitų operatorių prižiūrimos traukinių linijos yra per tų valstybių, kurias jos kerta, subsidijuojamos, todėl tarptautinėje krovinių gabenimo tarp Rytų ir Vakarų egzistuoja iškreipta konkurencija. Tarp kitų priežasčių – sudėtinga geopolitinė padėtis prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, bloga geležinkelių infrastruktūra ir traukinių apsauga Vidurinėje Azijoje.

Procesui pagreitinti 2012-aisiais, „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) Kinijoje, Pekine, atidarė bendrovės LG atstovybę. Šiuo metu jai vadovauja buvęs mūsų šalies transporto atašė Kinijoje Rolandas Bražinskas.

„Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka sakė, kad atstovybė buvo įsteigta tikintis plėtoti ir stiprinti bendrovės ryšius su Kinijos įmonėmis bei kitais suinteresuotais subjektais, operatyviau spręsti klausimus, susijusius su krovinių vežimu ir geležinkelių infrastruktūra.

„Artimiau bendradarbiaudami su Kinija, galėsime efektyviau siekti mūsų šalies geležinkelių infrastruktūros techninės pažangos bei didinti krovinių vežimo apimtis tarp Lietuvos ir Kinijos“, – prieš pora metų kalbėjo S. Dailydka.

Nors kol kas ir nėra atidarytas tiesioginis reguliarus „Saulės“ maršrutas tarp Kinijos ir Lietuvos neveikia iki šiol, R. Bražinskas portalui lzinios.lt sakė, jog LG atstovybės rūpestis nėra vien tik rūpinimasis šaudykliniu traukiniu.

Kerta langą į Rytus

- Kokius darbus LG atstovybė Kinijoje jau spėjo nuveikti? - portalas lzinios.lt klausė R.Bražinsko.

- Atstovybės rūpesčiu sukurtas ir toliau plečiamas LG partnerių-agentų Kinijoje tinklas. Pasirašytos paslaugų sutartys su visame pasaulyje garsiomis transporto korporacijomis: „Sinotrans Limited“, CAMC, „Genertec“, „Bondex group“ ir kitomis.

Taip pat pasirašyti bendradarbiavimo protokolai su Kinijos geležinkelių kompanija (CRIMT) , Kinijos tarptautinių ekspeditorių asociacija (CIFA) , Lianyunganio uosto operatoriumi „Lianyungang port group company“. Pernai birželio 16 dieną atstovybės iniciatyva Pekine buvo organizuotas Lietuvos-Kinijos transporto forumas. Jame dalyvavo susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, LG, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovų delegacija. Kinijai atstovavo 98 transporto kompanijų atstovai.

Forumas buvo nušviestas Kinijos centrinėje televizijoje ir kitoje žiniasklaidoje.

2014 m. gegužę Lietuvoje lankėsi 23 asmenų Kinijos transporto kompanijų atstovų delegacija, vizitą irgi organizavo atstovybė. Spalio 21-23 d. atstovybė organizavo jungtinį stendą Lianyunganio transporto ir logistikos parodoje, kuriame buvo pristatoma Susisiekimo ministerija, KVJUD, „Lietuvos paštas“, Lietuvos oro uostai, LG. Šios parodos metu Lietuvos delegacija buvo priimta aukščiausiu vietinės valdžios pareigūnų ir pasirašytas MOU tarpusavio supratimo memorandumas tarp „Lianyungang port group“, LG ir KVJUD.

Dėl atstovybės surastų klientų ir transporto apimčių informacija yra komercinės paslapties pobūdžio, todėl plačiau komentuoti šio klausimo nenorėčiau.

- Kokios konteinerinio traukinio “Saulė” perspektyvos?

- Šiuo metu iš Kinijos į Europą kursuoja keturios reguliarios konteinerinių traukinių linijos. Pirma jungia Šiaurės Kinija su Maskva, toliau Europą ir eina per „TransSibiro“ magistralę. Kitos - Čiongčingas-Diuisburgas, Čengdu-Lodzė, dar kita Žengžou-Hamburgas. Pastarosios eina tranzitu per Kazachstaną, Rusiją, Baltarusiją ir Lenkiją. Visos šios linijos yra palaikomos vietos valdžių, suteikiant operatoriams pinigines dotacijas, dėl to šių linijų tarifai yra mažesni nei kitų valstybių rinkoje esančių linijų, organizuojamu nepriklausomų operatorių. Tokiu būdų dirbtinai iškreipiama konkurencinė aplinka. „Saulės“ perspektyvos tiesiogiai priklauso nuo kurios nors iš naujos linijos su ES užsigeidusios Kinijos provincijos valdžios valios. Tikimės, kad bendrų su Lietuvos diplomatijos ir aukščiausios valdžios atstovais pastangų ir kantraus lobistinio darbo dėka, pavyks priartėti prie norimo tikslo. Potencialas yra labai didelis, nes vis daugiau Kinijos provincijų atidaro naujas jungtis su ES ir mes turime galimybes būtį paskirti tokios linijos operatoriumi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"