TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvą aviakatastrofos kol kas aplenkia

2011 01 12 0:00
Lėktuvų nelaimių banga pasaulio neapleidžia ir šiais metais - užvakar sudužo Irano oro linijų orlaivis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pastaruoju metu pasaulyje labai padaugėjo lėktuvų avarijų, dėl jų gyvybę prarado šimtai žmonių. Ar saugu skristi iš Lietuvos oro uostų kylančiais lėktuvais? Ar keleiviams rūpi, kas juos aptarnauja?

Nors pagal pervežtų keleivių ir nelaimių kiekio santykį oro transportas vis dar pripažįstamas saugiausiu, didėjantis nelaimių skaičius verčia sunerimti. Girdėdami apie vienoje ar kitoje šalyje įvykusią lėktuvo katastrofą lietuviai taip pat ėmė baimintis skristi. Šią baimę galima kiek sumažinti sužinojus, kokio modelio lėktuvu teks skristi. Bet tai sužinoti ne visada pavyksta.

Užsisakant bilietą į reguliarųjį skrydį, lėktuvo modelį nesunku sužinoti oro linijų interneto svetainėje. Užtenka išsirinkti pageidaujamą skrydžio datą ir spustelėjus ant skrydžio numerio ar nuorodos į papildomą informaciją matomas lėktuvo modelis. Tačiau į poilsinę kelionę išsiruošę turistai ne visada žino net juos skraidinsiančios įmonės pavadinimą.

Turistams rūpi viešbutis, ne lėktuvas

Kelionių organizatorių manymu, patys turistai net nesigilina į tokias kelionės detales, kaip juos skraidinsiančio lėktuvo modelis, jo amžius ar tuo labiau paskutinio patikrinimo rezultatai.

Kelionių agentūros "Krantas travel" direktorius Putinas Bielskis LŽ patvirtino, kad prieš įsigydami kelionę klientai gali sužinoti, kokia aviacijos įmonė juos skraidins, nors lėktuvo modelis žinomas ne visada. Jei turistų grupė išvyksta iš Lietuvos, lėktuvo duomenys, esant galimybei, nurodomi ant bilieto. Tačiau pašnekovas šios informacijos reikšminga nelaiko. "Jei žmogus paklausia - pasakome. Bet tai - ne pirmo svarbumo dalykas, yra daug svarbesnių turistams sąlygų", - teigė jis.

Pasak P.Bielskio, klientai retai domisi, kokiu lėktuvu teks skristi - jiems svarbiau išsirinkti labiausiai patinkantį viešbutį, kelionės trukmę, datą ir kitus komforto elementus. Pašnekovo manymu, keliautojams ir neverta daug domėtis orlaiviais, nes jų saugumu rūpinasi vežėjai. "Jie licencijuoti, rūpinasi lėktuvais, be to, yra kontroliuojami tarptautinių institucijų, todėl nematau priežasties keleiviams iš Lietuvos nerimauti dėl saugumo", - tikino P.Bielskis.

17 metų - dar ne senas

Kaip žinome, Lietuva nebeturi savo reguliariųjų skrydžių bendrovės, bet užsakomųjų skrydžių bendrovės vis dar veikia mūsų krašte. Turistus lėktuvais gabena dvi lietuviškos oro bendrovės - "Small Planet Airlines" ir "Aurela", o dar keletas mūsų šalyje registruotų oro linijų veikia užsienyje ir jų lėktuvai į Lietuvą nė neužsuka.

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas patikino, kad visiems lėktuvams, nesvarbu, ar jais vykdomi reguliarieji, ar užsakomieji skrydžiai, taikomi vienodi saugumo reikalavimai. Jie apima visų lėktuvo dalių būklę, prietaisų darbą ir numato orlaivio tinkamumą skraidyti.

Pasak jo, oro transporto priemonių amžius neribojamas, tačiau įvykus nelaimei neretai pasibaisėjama, kad sudužęs lėktuvas buvo pagamintas seniau nei prieš dešimtmetį.

A.Šumskas tvirtino, kad lėktuvų amžių visuomenė traktuoja neteisingai. "Specialistais" save laikantys interneto komentatoriai tvirtina, kad Lietuvos bendrovių naudojami 16-17 metų lėktuvai neva yra pasenę, bet tai netiesa. Didžiųjų tarptautinių kompanijų lėktuvų parko vidutinis amžius nėra trumpesnis. Galbūt tai juos nustebins, bet be reikalo manoma, kad Lietuvoje negali būti kaip Vakarų šalyse", - aiškino pašnekovas.

Norėtų naujesnių orlaivių

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis taip pat neabejojo mūsų krašto bendrovių lėktuvų parko saugumu. "Vykdoma stipri kontrolė, jei kiltų įtarimų, kad lėktuvas kelia grėsmę saugumui, jis būtų sustabdytas. Kai kalbama apie saugumą, kompromisų negali būti", - teigė jis.

Ministras patvirtino, kad naujesni orlaiviai Lietuvoje būtų neprošal, bet svarbiau esą, kad jie reguliariai tikrinami ir neviršija didžiausio leidžiamo eksploatacijos termino. Jis užtikrino, kad visi Lietuvos bendrovių orlaiviai atitinka saugumo reikalavimus. "Europos Sąjungoje (ES) yra sudarytas juodasis aviacijos kompanijų sąrašas ir Lietuvos kompanijos į jį nepapuola. Oro katastrofos pasaulyje - labai skaudūs incidentai. Mano galva, ES ir Lietuva, kaip jos narė, skiria pakankamai dėmesio saugumui ir nėra pagrindo nerimauti", - tikino E.Masiulis.

Tikrina ir kiti

Anot CAA direktoriaus pavaduotojo A.Šumsko, nėra pagrindo abejoti iš Lietuvos oro uostų kylančių lėktuvų saugumu. Pagal ES šalių oro uostuose vykdomą SAFA programą (Safety Assessement of Foreign Aircrafts - angl. užsienio lėktuvų saugumo vertinimas) lėktuvai tikrinami ne tik namų bazėje, bet ir kitų valstybių oro uostuose.

Oro transporto priemonei nusileidus kitos šalies oro uoste, jos patikrą atlieka vietiniai inspektoriai, taigi mūsų krašto bendrovių orlaiviai šių patikrų neišvengia, kaip ir kitų valstybių lėktuvai, nusileidę Lietuvoje.

A.Šumsko teigimu, lietuviškų skrydžių bendrovių saugumas Europoje vertinamas labai aukštai. Pasak jo, nemažai stipresnių valstybių oro vežėjų įtraukti į pirmenybinės apžiūros sąrašą, reiškiantį, kad minimos bendrovės lėktuvus reikia nuolat tikrinti ir stebėti itin atidžiai kaip galimai nepatikimus. Tiesa, pašnekovas atsisakė įvardyti, kokios tai šalys ir bendrovės, neva nenorėdamas diskredituoti licencijuotų oro transporto bendrovių, tačiau užtikrino, kad Lietuvos bendrovės "nėra pakištos po didinamuoju stiklu" ir artimiausiu metu joms tai negresia.

Išvengia nelaimių

Europos oro uostai naudojasi ir bendru "juoduoju sąrašu" - į jį įtrauktiems oro vežėjams apskritai draudžiama dirbti ES teritorijoje. Tiesa, į jį daugiausia įtraukta Afrikos bei Azijos šalių, tačiau tarp nepageidaujamųjų yra ir vienos Ukrainos oro linijos.

Nė vienos Lietuvoje registruotos oro linijos šiame sąraše nėra. Pasak A.Šumsko, lėktuvų techninė apžiūra mūsų krašte atliekama gerokai dažniau nei automobilių keliais keleivius vežančių transporto priemonių. Lėktuvai tikrinami keliais etapais - dalis patikrinimų atliekama kasdien, dalis - kas savaitę, kiti - priklausomai nuo dirbto laiko, o kasmet tęsiamas lėktuvo tinkamumo skraidyti pažymėjimas.

Paklaustas apie nelaimingus atsitikimus Lietuvos avialinijose, pašnekovas beldė į medį. "Ačiū Dievui, nelaimingų atsitikimų turėjome tik labai seniai. Paskutinė avarija įvyko 1973 metų pabaigoje. Kai užsieniečiai sako, kad nepasitiki Rytų Europos avialinijomis, norisi paklausti - kada pas juos paskutinį kartą dužo lėktuvas", - teigė jis.

Prisiminęs paskutinę lėktuvo katastrofą, įvykusią vos užvakar, kai Irane sudužus "Iran Air" lėktuvui žuvo 77 žmonės, A.Šumskas tvirtino, kad orlaivio avarija niekada neįvyksta dėl vienos priežasties. Net jei lėktuvas techniškai tvarkingas, nelaimė gali įvykti dėl blogų oro sąlygų, informacijos trūkumo ar piloto klaidos. "Niekas neapdraustas nuo nelaimų. Tai rimtas dalykas ir negalime būti tikri, kad mums taip tikrai neatsitiks", - teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"