TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuva – projekto „Rail Baltica“ lyderė

2016 09 24 6:00
Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, Lietuvos įgyvendintas europinės vėžės „Rail Baltica“ plėtros pirmasis etapas leidžia sklandžiai pereiti prie antrosios projekto dalies. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Projekto „Rail Baltica“ pirmąją dalį sėkmingai įgyvendinusi Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių pereina prie antrojo etapo: europinės vėžės geležinkelio tiesimo Latvijos link. „Tai – tvirtas pareiškimas, kad projektas mūsų šaliai yra ypatingai svarbus, ir atsitraukti nuo jo neketiname“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Pereidama prie antrojo projekto etapo, Lietuva šiuo metu lenkia „Rail Baltica“ partneres Latviją bei Estiją. Vis dėlto, kaip pažymi projektą koordinuojančios Susisiekimo ministerijos vadovas R. Sinkevičius, „Rail Baltica“ savo maksimalų potencialą pasieks ir apčiuopiamą naudą atneš tik tokiu atveju, jeigu bus įgyvendinamas kartu visose šalyse.

„Šio projekto svarba – įvairialypė. Valstybei jis reiškia dar didesnę integraciją į Europos Sąjungą ir ekonominio saugumo didinimą. Verslo atstovams naujoji vėžė atvers kelius greitam krovinių gabenimui į Europą ir verslo plėtrai, gyventojams leis kokybiškiau, greičiau ir saugiau keliauti visoje Europoje. Tokia Lietuvą su Europa jungianti geležinkelio trasa – tai ekonomiškai pagrįsta, greita ir saugi alternatyva susisiekimui keliais“, – kalbėjo ministras.

Dirba pagal planą

2015 metų rugpjūčio paskutinę savaitę po daugiau nei septynių dešimtmečių pertraukos Kauno traukinių stotyje buvo pasitikti pirmieji keleiviai, be persėdimų traukiniu atvykę tiesiai iš Lenkijos. šis istorinis įvykis pažymėjo projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo – ruožo nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno pabaigą. Galutinai įtvirtintas jis bus įrengus signalizacijos ir ryšio sistemą – tai ketinama padaryti iki 2020 metų, taip gerokai padidinant traukinių greitį sutvarkytame ruože.

Dar praėjusiais metais buvo pradėti ir parengiamieji „Rail Baltica“ antrojo etapo darbai: pradėtas rengti Specialusis planas ir strateginiai poveikio aplinkai vertinimai. Šias veiklas numatoma baigti iki metų pabaigos. Po to prasidės žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir techninio linijos projektavimo darbai.

Juos vykdant, 55 kilometrų ilgio atkarpoje iki Latvijos ketinama įrengti geležinkelio sankasą ir susijusius infrastruktūros elementus: viadukus, pralaidas, praginas, tiltus. Ruože Jiesia-Rokai jau atrinkti rangovai, kuriais tapo jungtinės veiklos partneriai UAB „Hidrostatyba“ ir Leonhard Weiss RTE AS. Lapkričio mėnesį planuojama paskelbti konkursą ruožų Rokai-Palemonas bei Palemonas-Kaunas rangos darbams.

„Lietuvos įgyvendintas europinės vėžės plėtros pirmasis etapas leidžia sklandžiai pereiti prie antrosios projekto dalies. Lietuva, taip pat partnerės Latvija bei Estija sutarė iki 2020 metų atlikti būtinas veiklas, kurios projektą pavers negrįžtamu procesu. Tai reiškia, kad Europos Komisijai bus pateiktas stiprus argumentas 2021–2027 metų finansinėje perspektyvoje skirti reikiamų lėšų „Rail Baltica“ projektui galutinai užbaigti“, – aiškino ministras R. Sinkevičius.

Susitarimams – žalia šviesa

Sklandžiam projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui dar 2014 metais buvo įsteigta bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail AS“, prižiūrinti, kaip kiekvienoje šalyje įgyvendinamos projekto procedūros, ir koordinuojanti projektą tarp trijų šalių. Praėjusiais metais bendra įmonė parengė ir pateikė jungtinę trijų Baltijos šalių paraišką CEF (Connecting Europe Facility) fondui finansavimui „Rail Baltica“ projektui gauti, kurioje numatomos konkrečios veiklos iki 2020 metų.

Pagal pernai pasirašytą Europos Sąjungos (ES) dotacijos sutartį per bendrą įmonę suteikta parama projektui sudarė 442,2 mln. eurų (Lietuvos dalis – 106 mln. eurų). Antrąją ES dotacijos sutartį planuojama pasirašyti šių metų spalio mėnesį. Lietuvai pagal ją atiteks beveik 191 mln. eurų. Netrukus – spalio 13 dieną – bus skelbiamas ir trečiasis CEF kvietimas: Lietuva ketina pretenduoti į 7 mln. eurų, taip išnaudodama visą Lietuvos nacionalinį CEF voką.

Vieninteliu trukdžiu sklandžiam finansavimo užtikrinimui laikytos užsitęsusios darybos tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministerijų bei bendros įmonės „RB Rail AS“ dėl kontraktavimo schemos – konkrečių veiklų, jų apimčių ir darbų pasidalijimo įgyvendinant projektą. „Ši kliūtis jau peržengta, – sakė R. Sinkevičius. – Šį mėnesį atliktas labai svarbus darbas, trims valstybėms bendros įmonės stebėtojų lygmenyje sutarus, kaip projektas bus faktiškai įgyvendinamas. Įvyko pasiskirstymas darbais, vaidmenimis ir atsakomybėmis. Tai reiškia, kad projekto traukinys jau tvirtai užkeltas ant bėgių“. Tikimasi, kad iki rugsėjo 30 dienos susitarimas dėl kontraktavimo bus pasirašytas tarp trijų šalių susisiekimo ministerijų ir bendros įmonės „RB Rail AS“.

Valstybės sako „taip“

Optimistiškai planuojant bendrus darbus nuteikia ir sparčiai į priekį judančios derybos dėl tarpvyriausybinės sutarties tarp trijų šalių, kuri numatys ilgalaikius valstybių įsipareigojimus baigti projektą iki 2025 metų ir pradėti jį naudoti 2026 metais. Joje įvardijamas bendras siekis – įgyvendinti projektą nutiesiant europinės vėžės geležinkelį visa apimtimi, tokiu būdu sujungiant Baltijos šalis ne tik su ES geležinkelio tinklu, bet ir tarpusavyje efektyvia geležinkelio jungtimi.

Šiame susitarime pritariama ir Lietuvos siekiui, iškeltam susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus iniciatyva – į europinę jungti įtraukti Vilniaus atšaką, ją taip pat finansuojant iš CEF fondo kitoje finansinėje perspektyvoje. Mūsų šalies siekis pagaliau sulaukė partnerių pritarimo: Kauno-Vilniaus atšaka pripažinta integralia „Rail Baltica“ projekto dalimi, bet ji neturi tapti kliūtimi kitiems darbams vykdyti. Konsultacijos dėl tarpvyriausybinės sutarties turėtų būti baigtos per šį mėnesį. Vėliau prasidės formaliosios sutarties derinimo procedūros kiekvienoje šalyje.

Projektas „Rail Baltica“ – didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, kokybiška europinės vėžės geležinkelio linija sujungsiantis Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Suomiją. Europinės trasos ilgis nuo Talino iki Varšuvos sudarys 1065 kilometrus, o bendra projekto vertė, įvairiais skaičiavimais, gali siekti 3,7–5,2 mlrd. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"