Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Lietuviai „dyzelgeito“ kompensacijų nenori

 
2016 10 26 6:00
Nors pagal įstatymus vartotojus turėtų ginti VVTAT, taršos duomenų klastojimo bylai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vadovauja pats koncernas „Volkswagen Group“.
Nors pagal įstatymus vartotojus turėtų ginti VVTAT, taršos duomenų klastojimo bylai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vadovauja pats koncernas „Volkswagen Group“. Gtcashvolkswagen.com draugiškas šaržas

Vokietijos koncernas „Volkswagen Group“ teigia paruošęs 15 mlrd. eurų civiliniams ieškiniams, atsiradusiems dėl viso pasaulio vairuotojams apgaule įpirštų dyzelinių vokiškų automobilių, turinčių anglies dioksido taršos duomenis klastojančią įrangą, padengti, tačiau lietuviai iš to, atrodo, negaus nė cento.

Taip yra dėl dviejų priežasčių. Prieš kelis mėnesius aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pareiškė, esą Lietuva nereikalaus kompensacijų iš Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ už aplinkos taršą, nes neturi pakankamai įrodymų.

„Per technines apžiūras netikrinama, kiek automobilis išmeta anglies dioksido ir azoto oksido, o kietųjų dalelių tarša neviršija normų. Dėl to teisiškai neturime pagrindo teigti, jog pažeisti reikalavimai. (...) Kad galėtume nustatyti padarytą žalą, visus automobilius, kuriuose sumontuota duomenis klastojanti įranga, turėtume išbandyti realiu važiavimu, o tai net teoriškai neįmanoma“, – kalbėjo K. Trečiokas.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra apie 6,8 tūkst. „Volkswagen“ automobilių, turinčių netikslius taršos duomenis rodančią įrangą. Tarp jų – 4805 lengvosios ir 1692 komercinės mašinos, taip pat 294 „Audi“, kuriuos varo EA 189 modelio dyzeliniai varikliai, o būtent juose ir sumontuota elektroninė klastojimo įranga.

Patikrinti tokį skaičių automobilių valstybei būtų labai sunku ir nepaprastai daug kainuotų. Rugsėjį „Volkswagen Group“ pripažino, kad visame pasaulyje 11 mln. dyzelinių transporto priemonių turi įrenginius, kurie gali klastoti taršos bandymų rezultatus.

Siūlo vairuotojams rodyti iniciatyvą

Antra priežastis – automobilių savininkai patys nesistengia gauti kompensacijų, nors, kaip „Lietuvos žinioms“ teigė aplinkos ministro patarėja Simona Liaudanskytė, jiems niekas nedraudžia kreiptis kaip vartotojams dėl žalos atlyginimo į Lietuvos valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). „Aplinkos ministerija neturi teisinio reglamentavimo, kad galėtų kaip valstybė reikalauti iš „Volkswagen“ atlyginti nuostolius. Bet vairuotojai turi teisę kreiptis į VVTAT savo iniciatyva“, – nurodė Aplinkos ministerijos (AM) atstovė.

Nors kompensacijų už aplinkai padarytą žalą iš Vokietijos koncerno nebus reikalaujama, pasak ministro K. Trečioko, ketinama griežtinti automobilių patikrą. Esą Europos Sąjungoje svarstoma galimybė priimti direktyvą, pagal kurią per technines apžiūras būtų tikrinamos ir anglies dioksido bei azoto oksido normos. „Dokumentą planuojama priimti iki 2017 metų vidurio. Greičiausiai tai bus direktyva, kuri reglamentuos griežtesnes taršos normas ir patikrinimus. Viskas bus daroma pamažu, kad automobilių gamintojai galėtų prisitaikyti“, – tvirtino K. Trečiokas.

Negavo nė vieno skundo

Tačiau iš VVTAT raštiško atsakymo „Lietuvos žinioms“ paaiškėjo, kad iki spalio pradžios į tarnybą nesikreipė nė vienas mūsų šalies vairuotojas, kuris mano esąs nukentėjęs nuo „dyzelgeito“. „Vartotojų nusiskundimų dėl kompensacijų už minėtus automobilius tarnyba nėra gavusi“, – pabrėžė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė.

Anot jos, per pirmąjį 2016 metų pusmetį VVTAT elektroniniu paštu, telefonu ir žodžiu sulaukė 55 Lietuvos vartotojų prašymų ir 249 paklausimų dėl transporto priemonių, jų dalių bei priedų. „Tačiau pažymime, kad minėti prašymai ir paklausimai dažniausiai buvo susiję su naudotų automobilių įsigijimu, sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, nekokybiškomis ar netinkamomis detalėmis, jų grąžinimu“, – vardijo G. Nenartavičiūtė.

Iš VVTAT atstovės žodžių tapo aišku, jog Lietuvos vairuotojai, nukentėję nuo „dyzelgeito“ skandalo, nesikreipia į VVTAT galbūt ir dėl to, kad žino – norminiais aktais ar aukštesnių valstybės institucijų nurodymais tarnybai nepavesta rūpintis „Volkswagen“ klastojimo byla. „Dyzelgeito“ skandalas susijęs su išmetamų teršalų kiekio nustatymo klastojimu (dėl tam tikrų gamintojo į konstrukciją įdiegtų sprendimų), o minėto klausimo kontrolė tarnybai nėra pavesta“, – konstatavo G. Nenartavičiūtė.

Bet VVTAT, jos teigimu, savo iniciatyva nepaliko šio reikalo visiškai be priežiūros. „Kadangi jokia įmonė (matyt, tarnybos atstovė turėjo omenyje koncerną „Volkswagen Group“ – aut.) negali pažeisti teisės aktuose nustatytų aplinkosaugos reikalavimų ir klaidinti vartotojų, tarnyba, suvokdama probleminę situaciją, kreipėsi į kompetentingas institucijas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Valstybinę kelių transporto inspekciją (VKTI), kad jos reaguotų į kilusią problemą ir imtųsi priemonių pagal savo kompetenciją“, – informavo VVTAT atstovė.

Kaip jau minėjome, AM tikisi, jog individualiems vartotojams padės VVTAT. Transporto kontrolę atliekanti VKTI irgi tikina, kad jos veiksmai ginant vartotojų teises yra suvaržyti.

Nuostolių atlyginimas – vokiečių rankose

VKTI Technikos skyriaus vedėjas Justas Rašomavičius sakė, kad inspekcija bandė padėti „dyzelgeito“ aukoms, tačiau ta pagalba daugiau apsiribojo laiškų persiuntimu. „Mūsų vaidmuo vartotojų gynimo sistemoje yra tarpininkavimas. Kokių nors įgaliojimų daryti tyrimus ar juo labiau juos inicijuoti, deja, neturime. Tyrimą galime atlikti tik tada, kai VVTAT pateikia mums užklausą apie konkrečią transporto priemonę. Tokiu atveju, jei turime gamintojo atstovą Lietuvoje, išsiunčiame jam klausimą, ar šis jau yra gavęs informaciją apie tą transporto priemonę ir kokių imasi veiksmų, kad būtų užtikrintas vartotojų saugumas. Kai atstovas atsako, mes gautą informaciją nusiunčiame atgal VVTAT. Tik ši tarnyba turi įgaliojimus nagrinėti vartotojų skundus, pradėti tyrimus ir panašiai“, – pasakojo inspekcijos pareigūnas.

Tačiau Lietuvą pasiekęs „dyzelgeito“ skandalas net ir tokiame fone yra unikalus. Nors pagal įstatymus vartotojus turėtų ginti VVTAT, taršos duomenų klastojimo bylai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vadovauja pats „Volkswagen Group“. Tai patvirtino ir J. Rašomavičius.

„Visos tos bylos, susijusios su „Volkswagen“, tyrimui vadovauja pats koncernas. Žinoma, importuotojas „Moller Baltic Import SE“ per žiniasklaidą, per e. paštą retais atvejais mums pranešdavo, kad imsis tam tikrų veiksmų, bet realiai su VKTI bendradarbiavo tik per patį skandalo piką. Daugiau jokios informacijos iš jo nesulaukėme“, – tvirtino VKTI Technikos skyriaus vedėjas.

„Lietuvos žinių“ žurnalistas bandė susisiekti su Rygoje (Latvija) centrinį biurą turinčio „Volkswagen“ importuotojo Baltijos šalims „Moller Baltic Import SE“ rinkodaros specialiste Ginta Strazdine, kuri yra atsakinga už bendravimą su žiniasklaida Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau gavo automatinį atsakymą, kad bendrovės darbuotoja išvykusi ir bus tik mėnesio pabaigoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"