TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuviams Europoje pasislėpti nepavyksta

2012 07 04 7:06

Turistų statusu prisidengę Lietuvos emigrantai neretai mėgina išvengti didelių mokesčių ir į užsienį išsigabenę automobilį jo svečioje šalyje neregistruoja. Bet po eismo įvykių išaiškėjus klastai nuostolius tenka atlyginti iš savo kišenės.

Įsibėgėjus atostogų sezonui vis daugiau lietuvių keliauja į svečias šalis. Nenorėdami susivaržyti kelionių organizatorių saitais, neretai turistai nusprendžia keliauti savais automobiliais. Bet atostogautojų srautą gerokai praskiedžia išvykstantieji kitais tikslais.

Darbo užsienyje ieškoti išsiruošę tautiečiai taip pat dažnai išsigabena automobilius, tačiau net nusprendę kitoje valstybėje apsistoti ilgam neskuba jų ten perregistruoti. Žmonės tikisi ne tik išvengti kitose šalyse taikomų mokesčių, bet ir naudotis gerokai pigesniu lietuvišku draudimu. Bet nutikus nelaimei gudrybė virsta našta ir gerokai patuština piniginę.

Emigrantų maršrutai

Jei į užsienį vykstama ilgesniam laikui, būtina ten įregistruoti ir savo automobilį. Dažniausiai registracija būtina, jei ketinama šalyje gyventi daugiau nei šešis mėnesius, bet pagal šalį terminas gali būti ir trumpesnis arba ilgesnis.

Tačiau draudimo bendrovių duomenys atskleidžia, kad ne visi lietuviai tokie pareigingi - daugiausia mūsiškių avarijų fiksuojama ne tik kaimynų valstybėse, bet ir emigrantų pamėgtuose tolimuose kraštuose.

Draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius tvirtino, kad lietuvių sukeliami eismo įvykiai Lenkijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje sudaro 36 proc. visų užsienyje įvykstančių avarijų. Jis neslėpė, kad tautiečiams dažniau tenka avarijos kaltininkų, o ne nukentėjusiųjų dalia.

Bendrovės "Lietuvos draudimas" Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas sakė, jog, be trijų minėtų valstybių, į avaringiausiųjų lietuviams sąrašą patenka ir kaimynės Latvija bei Rusija, tačiau jas sparčiai vejasi Norvegija.

BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės pavaduotojas Arturas Senčenka taip pat pastebėjo įvykių kiekio svyravimą pagal populiariausius emigrantų maršrutus. Pasak jo, pastaruoju metu Airijoje lietuvių padaromų avarijų stipriai sumažėjo, tačiau daugėjo Belgijoje, Nyderlanduose bei Skandinavijos šalyse.

Surasti nesunku

Transporto priemonių draudikų biuro direktoriaus pavaduotojas Tomas Rudzkis įspėjo, kad automobilį persiregistruoti būtina visiems emigrantams, išsigabenusiems į užsienį nuosavą transporto priemonę.

Vienos valstybės į šį reikalavimą žiūri griežčiau, kitos - švelniau, tačiau įvykus nelaimei atsakomybė būtų vienoda.

"Pavyzdžiui, britai labai griežtai tikrina mašinų registravimą. Nekreipiant dėmesio į perspėjimus galima prisišaukti net automobilio konfiskaciją", - tvirtino jis.

Nors Europos Sąjungos (ES) valstybių sienoms atsivėrus atrodytų labai paprasta apsimesti turistu ir nuslėpti, kada tiksliai žmogus atvažiavo į vieną ar kitą šalį, iš tikrųjų tai nustatyti visiškai nesunku. "Jei žmogus atvyksta gyventi, jis paprastai registruojasi dėl medicinos pagalbos, gauna socialinio draudimo numerį, teikia prašymus dėl pašalpų ir pan. Policijai visa ši informacija laisvai prieinama", - aiškino pašnekovas.

Tikrina po avarijos

Po avarijos nustačius, kad lietuvis neperregistravo automobilio laiku, bet transporto priemonė apdrausta, nukentėjusiajam žalą draudimo bendrovė atlygins. Tik viena "smulkmena" - sutaupyti ketinęs vairuotojas visą ar dalį išmokėtos sumos turės bendrovei grąžinti.

"Draudimas - paslauga, pagrįsta pasitikėjimu. Pildant dokumentus vairuotojo atsakomybė yra nurodyti tiesą. O jeigu paaiškėja, kad sutarties sąlygos pažeistos - kitoje šalyje buvo gyvenama, o ne viešima, galima pinigus išsireikalauti regreso tvarka. Tai saugiklis nuo sukčiaujančiųjų", - sakė T.Rudzkis.

Draudimo bendrovių atstovai patvirtino, kad kai kurie žmonės, žinodami, jog pildant sutartį niekas netikrins, ar jie neketina apsigyventi užsienyje, pasiduoda pagundai sumeluoti.

"Draudikas prisiima riziką remdamasis žmogaus suteikta informacija. Pasitaiko atvejų, kai tai suprasdami žmonės tiesiog piktnaudžiauja pasitikėjimu ir meluoja tikėdami, kad įvykių, kurie juos demaskuotų, nepatirs", - dėstė A.Senčenka.

Tačiau bandyti sutaupyti viliantis, kad svetimoje šalyje nieko nenutiks, labai rizikinga, nes užsienyje vidutinė žalos suma 3-4 kartus didesnė nei Lietuvoje - 8,5-11,8 tūkst. litų.

Brangiausiai atsieina nelaimės Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kur itin brangios servisų bei gydymo įstaigų paslaugos. "Avarijos užsienyje kainuoja labai brangiai: automobilių apgadinimu paprastai viskas nesibaigia, procesai tęsiasi po kelerius metus. Nukentėję užsieniečiai kreipiasi į medikus ir žalos dydis išauga dėl patirtų išgyvenimų bei sveikatos sutrikdymo. Užsienio avarijų nuostoliai gali siekti net ne šimtus tūkstančių, o ir milijoną litų", - pasakojo G.Matiukas ir pridūrė, kad tokių atvejų pasitaiko ne vienas.

Pasak jo, salose gyvenantys ir vairuoti kaire kelio puse neįpratę tautiečiai sukelia apie 100 eismo įvykių per metus, bet ne visi drausdamiesi būna informavę apie ketinimus važinėti priešinga eismo puse.

Milijoniniai nuostoliai

Draudikų biuro atstovas T.Rudzkis pabrėžė, kad jei automobilis registruotas Lietuvoje, jis gali būti apdraustas tik mūsų šalyje veikiančioje bendrovėje. Išvykusiesiems ilgesniam laikui pirmiausia automobilį reiktų svečioje šalyje prisiregistruoti.

"Visoje ES erdvėje ir dar keliose šalyse, prisijungusiose prie "žaliosios kortelės" zonos, sukurta griežta sistema: kokios valstybės ženklais automobilis pažymėtas, tos šalies draudimo polisą ir reikia turėti", - aiškino jis.

Jeigu užsienyje įvykusios avarijos kaltininkas neapsidraudęs, nukentėjusiajam žalą atlyginti turi kaltininko šalies draudikų biuras. T.Rudzkis patvirtino, kad Lietuvos draudikų biuras neretai gauna tokių prašymų, o laukiamos sumos būna nepalyginamai didesnės nei už analogišką žalą mūsų šalyje.

Pasak jo, šiuo metu įstaigoje kaip tik baigiama administruoti rekordinė žala, siekianti net 5 mln. eurų (apie 17,5 mln. litų). Ji turės būti išmokėta nukentėjusiajam per avariją Jungtinėje Karalystėje, o didžioji dalis sumos skirta kompensuoti avarijoje sunkiai sužaloto ir į komos būklę nugrimzdusio žmogaus gydymo išlaidoms.

Užsienyje kompensacijos už patirtą žalą gali siekti milijonus ne tik dėl brangesnių paslaugų, bet ir dėl palankesnių įstatymų. Mat nesvarbu, kur išduotas draudimo polisas, žala atlyginama pagal tos šalies, kurioje nutiko eismo įvykis, įstatymus.

Vairuotojas - Tadas Blinda

Ne tik gyvendami, bet ir keliaudami po užsienio valstybes tautiečiai pridaro nemažai klaidų tvarkydami eismo įvykio dokumentus. "ERGO Lietuvos" atstovas R.Pocius pasakojo, kad kartais bendrovė informaciją apie avariją gauna praėjus net metams po jos, o aplinkybių aiškinimasis, ypač su pietinių valstybių gyventojais, paprastai laiką dar labiau ištęsia.

"Kartais paaiškėja, kad dokumentuose užfiksuotos ir klientų pasakojamos aplinkybės nesutampa. Taigi labai svarbu parašu nepatvirtinti to, kas parašyta nežinoma kalba. Jeigu policijos pareigūnai reikalauja pasirašyti tokia kalba surašytus dokumentus, o vertėjo nėra, būtina prie parašo parašyti "nesuprantu, po kuo pasirašau, vertėjo nebuvo". Kitu atveju gali atsitikti taip, kad dėl įvykio bus prisiimta kaltė, kuri nepriklausė", - įspėjo R.Pocius.

Pasak T.Rudzkio, klaidų pasitaiko nuolatos, nes į avarijas žmonės patenka nedažnai, o kai prie nežinojimo prisideda svetimos kalbos nemokėjimas bei stresas, nereikia stebėtis, kad dokumentuose atsiranda tikrų kuriozų.

"Esame gavę deklaraciją, kurioje vardo ir pavardės vietoje buvo įrašyta "Tadas Blinda". Trys lietuviai įtikino nukentėjusį anglą nekviesti policijos, o šis net nepatikrino, ar kaltininkas rašo tiesą", - pasakojo pašnekovas.

Tiesa, apgautam užsieniečiui draudikų biuras vis dėlto atlygino žalą, o kaltininką galiausiai pasivijo atsakomybė - pagal automobilio numerį buvo rastas mašinos savininkas ir jam neliko kitos išeities, kaip tik nurodyti vairuotoją.

Pasitaiko, kad apgauti lieka ir patys lietuviai, todėl pašnekovas patarė visuomet po avarijos ramybės dėlei kviesti policiją, nebent mašinos įbrėžimas itin menkas. "Būtų gerai nufotografuoti avarijos vietą, kad būtų matyti automobilių numeriai, kas sugadinta. Jei nekviečiama policija, reikia atidžiai stebėti, ar kitas vairuotojas pildo teisingus duomenis - pasižiūrėti į jo dokumentus, ar tikras vardas ir pavardė, ar draudimo polisas galioja. Deklaracijos forma unifikuota, taigi nesuprantamus žodžius galima išsiaiškinti pažiūrėjus į lietuvišką formą", - aiškino T.Rudzkis. Jis patikino, kad bet kokiu atveju nukentėjusiajam žala kompensuojama, bet kaltininkui nuo atsakomybės nepavyks pabėgti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"