TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuviška aviacija miražų apsuptyje

2012 06 13 8:05

Vis atgimstanti ir užgęstanti svajonė turėti lietuviškas oro linijas pastaruoju metu vėl iškilo į politines tribūnas, bet realios sėkmės galimybės labai menkos turint galvoje, kad Lietuva ne itin patraukli net užsienio gigantams.

Vilniaus meras Artūras Zuokas skelbia apie užmojus sukurti lietuviškas oro linijas, tačiau specialistai įspėja, kad toks projektas kainuotų pasakiškus pinigus ir greičiausiai būtų sumaltas galingų užsienio konkurentų. Viešoje erdvėje dėstomi planai atrodo labai gražūs - jau įsteigta bendrovė "Air Lituanica" taptų tradicine skrydžių bendrove, ją valdytų Vilniaus miesto savivaldybė bei Lietuvos ir užsienio investuotojai, o jau kitų metų kovą kompanijos lėktuvai kiltų šešis kartus per dieną.

Savireklamos būdas?

Mažiausiai kalbama apie pinigus - sostinės meras nė karto neprasitarė, kokia suma bendrovei jau paskirta ar bus skiriama bei iš kur ketinama gauti orlaivių. A.Zuokas spaudoje paskelbė tik apie derybas su strateginiais investuotojais, kurias, lyg atsitiktinai, ketina baigti iš karto po spalio 14 dieną įvyksiančių Seimo rinkimų.

Civilinės aviacijos administracijos Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė neabejojo, kad Vilniaus savivaldybė griebėsi oro linijų kūrimo ne dėl realaus poreikio, o dėl savireklamos. "Toks oro linijų modelis, kokį kurti planuoja Vilniaus savivaldybė, labai brangus. Jei jos veiktų, reikėtų dotuoti ir dotuoti iš savivaldybės ar valstybės biudžeto", - prognozavo specialistė. Pašnekovės manymu, steigti aukštesnės klasės oro linijas esant dabartinei ekonominei situacijai Lietuvoje labai drąsus ir vargu ar apgalvotas žingsnis. Pastaruoju metu brangesnėms oro linijoms sunku net Europos didmiesčiuose, kur keleivių srautai nepalyginamai didesni nei Lietuvoje ir lėktuvais keliauja daugiau pasiturinčių žmonių. "Tokia kompanija būtų stebuklas", - neslėpė V.Žegunytė, o galimybę iki pavasario pasiruošti pirmajam skrydžiui vadino utopija.

Sužinoti daugiau apie naujosios bendrovės planus iš A.Zuoko arba į "Air Lituanica" direktoriaus postą paskirto Jano Tomaševičiaus LŽ nepavyko, jie abu šią savaitę neatsiliepė į skambučius. Oficialiai pateikiamu naujosios bendrovės telefonu atsiliepusi UAB "Šiaurės miestelis" atstovė patvirtino, kad nors "Air Lituanica" ir registruota tose pačiose patalpose, jokių darbuotojų nėra, o kaip susisiekti su direktoriumi, - nežinia.

Verslas galingesnis už valdžią

V.Žegunytė abejojo, ar savivaldybėje apskritai kas nors skaičiavo, kiek realiai galėtų kainuoti tokios kompanijos sukūrimas bei išlaikymas. Dėl didelių verslo sąnaudų, aviakompanijų veikla paprastai ima atsipirkti tik po keleto metų - iš pradžių į ją tektų investuoti šimtus milijonų litų. Dar prieš parduodant pirmąjį bilietą įmonei reiktų paruošti infrastruktūrą, nusamdyti daugybę darbuotojų, rasti patrauklų maršrutą ir įsigyti bent keletą lėktuvų. V.Žegunytė patikino, kad vieno lėktuvo normaliai veikiančiai įmonei niekaip neužtektų, o vienu orlaiviu skraidžiusios "Star1 Airlines" likimą lietuviai dar puikiai prisimena.

Tiesa, nuo panašių istorijų keliautojai nėra apsaugoti ir ateityje, nes pagal visoje Europos Sąjungoje (ES) galiojančias licencijų išdavimo sąlygas bendrovei pakanka vieno lėktuvo. "Aviakompanijų verslas labai sudėtingas. Lėktuvams būtinas nuolatinis apkrovimas, pelno galima pasiekti tik per masto ekonomiją, pradinės investicijos labai didelės. Tai yra komercija ir jokios savivaldybės neprivers įmonės tapti pelningai", - aiškino pašnekovė.

Susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas tvirtino neturintis jokios informacijos apie "Air Lituanica" planus. Pasak jo, ministerija žino tik tiek, kiek buvo rašyta spaudoje, o pats sostinės meras ar potencialūs investuotojai į ministerijos specialistus nesikreipė. Pašnekovo manymu, jei planuojamos oro linijos iš tiesų sėkmingai startuotų ir rastų jas finansuosiančių investuotojų, būtų puiku. Tačiau iš skylėto valstybės biudžeto jos negali tikėtis jokios paramos. "Valstybė oro linijų negali dotuoti, nes tai būtų laikoma konkurencijos įstatymų pažeidimu", - aiškino jis.

Svetimus kviesti pigiau

M.Čerkauskas patvirtino, kad anksčiau Lietuvoje buvo minčių steigti nacionalines oro linijas, tačiau atlikus skaičiavimus tos minties atsisakyta. Po pagrindinio vežėjo "FlyLAL" bankroto 2009 metais buvo atlikta studija, kiek galėtų kainuoti valstybinių oro linijų steigimas bei išlaikymas, bet rezultatai nepradžiugino. Pasak pašnekovo, esant tuometėms rinkos sąlygoms, 20 maršrutų ir penkis lėktuvus turinčioms oro linijoms įsteigti būtų prireikę 20-30 mln. eurų, dar 10-20 mln. eurų kasmet reiktų įmonei išlaikyti, o pirmus penkerius metus apie pelną būtų galima tik pasvajoti. Dabar šios sumos būtų dar didesnės, nes per trejus metus gerokai pabrango degalai, o pelningiausi maršrutai jau užimti kitų verslininkų. M.Čerkauskas pažymėjo, kad pastarosios kliūties nebūtų galima pašalinti dėl galiojančių įstatymų, nes joks ES valstybės oro uostas neturi teisės nepriimti į jį besibeldžiančios skrydžių kompanijos. Taigi ir Vilniaus oro uostas negalėtų būti rezervuotas vien tik lietuviškai įmonei.

"Jei būtume bandę steigti valstybines oro linijas, tai būtų kainavę gerokai daugiau nei oro uosto mokesčių sumažinimas ir užsienio kompanijų pritraukimas", - tvirtino M.Čerkauskas.

Valstybinės oro linijos nyksta

V.Žegunytė jam antrino neslėpdama, kad dabar aviacijos rinkoje apskritai sudėtingas metas. Sunku ne tik brangias paslaugas siūlančioms bendrovėms, bet ir pigių skrydžių organizatoriams bei valstybinėms įmonėms.

Dėl aštrios konkurencijos ir išaugusių degalų kainų Europoje kilo masinė oro linijų žlugimo banga, kurios neatlaiko net nacionaliniai vežėjai. Šįmet jau bankrutavo Vengrijos oro linijos "Malev", neatlaikiusios staiga užgriuvusios skolos, kai ES pareiškė, jog jos gautos dotacijos iš valstybės yra konkurencijos pažeidimas ir bendrovė per daugelį metų gautus pinigus turinti grąžinti.

Valstybines oro linijas šiuo metu turi apie 10 Europos valstybių, tačiau dauguma šių kompanijų atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje ir yra parduodamos arba laukia naujų investuotojų. Pirkėjų ieškoma Latvijos "airBaltic" bei Lenkijos LOT, Čekijos oro linijos parduodamos kartu su Prahos oro uostu, investuotojų taip pat laukia Suomijos, Portugalijos, Rumunijos bei Slovėnijos oro linijos.

Manoma, kad Europos oro linijas į sunkumus pastūmėjo per krizę sumažėję keleivių srautai, dėl to prasidėję kainų karai. Nuo nepopuliarių maršrutų ir ne itin patogių oro uostų savo veiklą pradėjusios pigios oro linijos per sunkmetį užsikariavo vietas beveik visuose garsiausiuose žemyno oro uostuose ir ėmė "valgyti" brangiąsias kompanijas, negalinčias mažinti kainų dėl brangių papildomų paslaugų ir aktyvios taupymo programų nepripažįstančių profsąjungų veiklos.

Neatlaiko net stambieji

Esant tokioms rinkos sąlygoms, pasak specialistų, investuotojams būtų paprasčiau ir patikimiau įsigyti vienas iš parduodamų jau veikiančių oro linijų, nei investuoti į realiai nieko apčiuopiamo neturinčią naują įmonę, nes jos jau turi susiformavusius keleivių srautus bei maršrutus.

Lietuvoje viena didžiausių kliūčių gyvuoti oro linijoms - vis dar maži keleivių srautai. Nors praėję metai mūsų šalies oro uostams buvo rekordiniai, per juos vis tiek keliaujama nepalyginti mažiau nei per kitus Europos didmiesčius.

Iš Vilniaus oro uosto pernai išvyko 1,7 mln. keleivių, o visi Lietuvos oro uostai aptarnavo mažiau nei 2,7 mln. žmonių. Palyginimui, 1,3 mln. gyventojų turinčio Miuncheno oro uostas per praėjusius metus aptarnavo 37,8 mln. keleivių, o jei atrodo netinkama lygiuotis į turtingiau gyvenančios Vokietijos miestus, galima pasižvalgyti ir ne taip toli - iš Rygos oro uosto 2011-aisiais išvyko daugiau nei 5,1 mln. keleivių, iš Talino - 1,9 milijono.

"Net pigių skrydžių oro linijos į Lietuvą ateina po didelių raginimų. Pas mus mažai keleivių, brangu skraidyti nepilnais lėktuvais. Žmonės stebisi, kodėl pigios oro linijos pigiai skraidina iš Londono ar kitų didmiesčių, o pas mus bilietai gana brangūs. Ten dideli srautai, lėktuvai nuolat užpildyti, daug reisų, todėl kompanijoms dirbti apsimoka ir bilietai gali būti pigesni", - aiškino V.Žegunytė.

Kai kurių maršrutų iš Lietuvos sau negali leisti net stambios kompanijos. Nauji maršrutai ar oro linijų atėjimas į šalies oro uostus būna plačiai skelbiami ir garsiai reklamuojami, bet jų greitas išėjimas paprastai nutylimas.

Štai Rusijos oro linijos "Ak Baks Aero" nuo birželio 4 dienos sustabdė vos kovo pabaigoje atidarytą tiesioginį maršrutą iš Vilniaus į Sankt Peterburgą, o "IrAero" nebevykdo skrydžių tarp Kauno ir Maskvos Domodedovo oro uosto. Nors skrydžiai nutraukti neva laikinai, apie jų galimo atnaujinimo datą nekalbama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"