TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuviški elektromobiliai - eilėje į pripažinimą

2012 11 07 8:56
LŽ archyvo nuotraukos/Pirmojo lietuviško vandenilinio automobilio kūrėjas A.Lankauskas didesnės valstybės paramos savo idėjai nesulaukė.

Kai kurios lietuvių sukurtos technologijos, skirtos alternatyviomis degalų rūšimis varomoms mašinoms, lenkia tas, kurios šiandien montuojamos, pavyzdžiui, į garsiausius elektromobilius "Nissan Leaf" ar "Chevrolet Volt".

Žiniasklaidoje nuolat pasirodo pranešimų apie mūsų šalies inžinierių sukurtas mašinas, varomas alternatyviais degalais. Dažniausiai naujiena blyksteli ir netrukus tyliai užgęsta. Vis dėlto lietuvių išradimai didžiųjų pasaulio automobilių gamintojų nedomina - neva esame per maži, kad mus pastebėtų.

Prisiminkime: bene didžiausią sensaciją per visą Lietuvos inžinerijos istoriją buvo sukėlęs Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekano Alfredo Lankausko 2007 metais sukonstruotas vandenilinis automobilis. Įdomiausia, kad ši mašina buvo sukurta ne kito automobilio pagrindu, o kaip visiškai naujas kūrinys. Jai nuvažiuoti 150 kilometrų teoriškai turėjo užtekti 10 litrų vandenilinio baliono. Po kurio laiko pažiūrėti tokio stebuklo buvo nuvykęs ir tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys. Apžiūrėjęs A.Lankausko automobilį valdininkas net pareiškė nuogąstaujantis, kad šiauliečio darbą gali nugvelbti didieji pasaulio gamintojai, jei nebus spėta jo užpatentuoti.

Tačiau didelio triukšmo dėl vandenilinio automobilio valdžiai greičiausiai reikėjo dėl viešųjų ryšių. Esą Lietuva šviesos greičiu tampa aukštųjų technologijų valstybe. Šiandien kalbėdamas su LŽ žurnalistu A.Lankauskas atvirai prisipažino, kad jo sukurtas vandenilinis stebuklas nė karto nebuvo įsukęs į kelią. "Dėl griežtų reikalavimų nesugebėjome automobilio sertifikuoti, todėl bandyti jį galėjome tik ten, kur negalioja Kelių eismo taisyklės, pavyzdžiui, uždarame kieme", - pasakojo Šiaulių mokslininkas.

Kurį laiką vandenilinis automobilis atstojo vaizdinę priemonę studentams, o vėliau buvo apskritai išardytas. Tiesa, jo pagrindu A.Lankauskas tikino šiuo metu kuriantis elektrovelomobilį.

Toks pat liūdnas likimas, kaip ir Šiauliuose sukurtą pirmąjį lietuvišką hibridą, ištiko Kauno technikos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakulteto studentų Martyno Starevičiaus, Ovidijaus Putnyno ir kitų sukonstruotą hibridinį automobilį. Ši mašina, pristatyta 2006-aisiais, irgi nukeliavo į užmarštį. Dėl tų pačių sudėtingų sertifikavimo sąlygų jos nesugebėta įregistruoti, tad ir važinėti realaus eismo sąlygomis buvo neįmanoma.

Vis dėlto Lietuvos išradėjų nesėkmės negniuždo. Tarkime, vos prieš kelias dienas Kauno technologijos universitetas (KTU) ir pažangias technologijas kurianti bei jas gaminanti įmonių grupė "Elinta" pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią universitetui bus pagaminti trys lietuviški elektromobiliai. LŽ domėjosi, kokios naudos Lietuvos išradėjai ir juos finansuojantys verslininkai tikisi iš pažangių mašinų konstravimo? Galbūt tai tėra įdomus laisvalaikio užsiėmimas ir daugiau nieko?

Pasirodo, naudos gaunama. Gal ji kol kas ir nėra apčiuopiama, tačiau praradimus gožia tikėjimas gražia elektromobilių, vandenilinių automobilių ir hibridų ateitimi.   

L.Jokužis neslėpė, kad beveik visi Lietuvoje sukurti elektromobiliai yra perdaryti iš tradicinių automobilių.

Elektromobiliai ar hibridai?  

Kiek alternatyviais degalais varomų mašinų šiandien rieda Lietuvos keliais? Atsakyti į šį klausimą ne taip paprasta. Transporto priemonių privalomas technines apžiūras atliekančių įmonių asociacija "Transeksta" metų pradžioje suskaičiavo, kad šalyje legaliai gali važinėti apie 2000 benzinu ir elektra varomų, kitaip sakant, hibridinių automobilių. Tai sudaro vos 0,2 proc. viso Lietuvos lengvųjų mašinų parko.

Tarp jų nėra mūsų inžinierių sukonstruotų hibridų, nes vienintelis, kaip minėjome, Kaune sukurtas automobilis su hibridiniu jėgos agregatu greičiausiai jau utilizuotas.

Šiek tiek aiškesnė padėtis dėl vandenilinių mašinų. LŽ neturi duomenų, kad Lietuvoje būtų registruota bent viena tokia gamykloje pagaminta transporto priemonė. O ir A.Lankauskas dienraščiui teigė, jog daugiau niekas šalyje, be jo, nėra sukūręs vandeniliu varomo automobilio.

Beveik neįmanoma misija suskaičiuoti ir Lietuvos keliais važinėjančius elektromobilius. Pasak šių mašinų valdymo sistemų gamintojos bendrovės "Elektromotus" akcininko Mindaugo Milašausko, šalies kelius gali raižyti apie 50 lietuvių inžinierių rankomis sukonstruotų elektromobilių. Tačiau verslininko duomenis paneigia automobilių rinkos tyrimų bendrovės "Autotyrimai" vadovas Robertas Cickevičius.

"Ne gamyklinių modelių tikrais elektromobiliais nevadinčiau. Lietuvos inžinieriai konstruoja ne naujus elektromobilius. Jie atsivežtus lengvuosius automobilius, turinčius vidaus degimo variklius, perdaro į elektra varomas mašinas. Bet jei tai buvo "Toyota", ji ir liks "Toyota", o ne Lietuvoje pagamintas automobilis. Geriausiu atveju tai bus hibridas, kurį "maitina" benzinas ir elektra", - savo nuomonę išdėstė "Autotyrimų" atstovas.

"Gamindami elektromobilius ar hibridus tikrai nesirengiame konkuruoti su garsiausiais pasaulio automobilių koncernais. Pagaliau šiuo metu tai ir nerealu. Juk negalime lygintis su geriausiais gamintojais nei finansiniais, nei žmogiškaisiais ištekliais. Lietuvių išradėjų tikslas - kurti patikimas elektromotorų ir elektros baterijų valdymo technologijas ir jas parduoti", - kalbėjo įmonės "Elinta" vadovas, Lietuvos elektromobilių asociacijos (LEA) valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis.

Verslininkas nė nebandė slėpti, kad KTU skirti trys elektromobiliai bus pagaminti gamyklinių automobilių pagrindu. "Mašinomis naudosis universiteto darbuotojai. Jos bus skirtos ūkio darbams. O "Elinta" žiūrės, kaip veikia įmonės sukurta elektromobilių galios valdymo įranga. Tai bus savitas bandymų poligonas - tikrinsime technologijas, kurias pirmiausia padeda kurti KTU mokslininkai", - aiškino L.Jokužis.  

Anot pašnekovo, elektromobilių ir įrangos kūrėjai bei gamintojai sulaukia paramos ir iš Lietuvos Vyriausybės. Tačiau ji nėra didelė. "Paremia, dalyvaujame keliose programėlėse. Vis dėlto didžiąją dalį finansinės rizikos verslas užsikrauna sau ant pečių", - teigė LEA vadovas.

Lietuviai gožia koncernus

Tuomet dėl ko pluša lietuviškų elektromobilių konstruktoriai, mokslininkai, verslininkai? L.Jokužis džiaugėsi, kad nemažai išradėjų dirba iš idėjos. Tokiems galima priskirti ir šiaulietį A.Lankauską.

"Iškastinis kuras greitai baigsis. Dabar jis suka ne tik automobilių ratus, bet pagamina ir didžiąją dalį elektros energijos. Tačiau kas maitins elektromobilius, kai šiluminėms elektrinėms nebebus iš ko paimti dujų ar mazuto?" - retoriškai klausė mokslininkas iš Šiaulių.

Todėl A.Lankauskas transporto ateities perspektyvas sieja su vandeniliu varomais automobiliais. "Elektros energiją gaminančios vandenilinės baterijos sėkmingai pakeičia mums jau įprastas jonų ličio ir kito tipo baterijas. Šioms reikia daug ir didelės talpos akumuliatorių, o vandeniliniame automobilyje visus akumuliatorius atstoja pagal tūrį gerokai mažesnis vandenilio balionas", - dienraščiui LŽ sakė išradėjas.

Šiaulietis teigė, jog labai simboliška, kad ir jis, išardęs savo sukonstruotą vandenilinį automobilį, dabar kuria elektrovelomobilį. "Ši transporto priemonė, varoma trimis ratais, netiks nei keleiviams, nei kroviniams vežioti. Tačiau pats žadu važinėti po Lietuvą ir propaguoti vandenilinę energiją, kuriai priklauso ateitis", - tvirtino A.Lankauskas.

Kiti elektromobilių ar jų įrangos gamintojai yra praktiškesni. Tokios įmonės kaip "Elinta", taip pat Vilniuje veikianti "Elektromotus" daugiausia dėmesio skiria ne patiems elektromobiliams, o jų įrangai. Maža to, LAE vadovas L.Jokužis dienraščiui LŽ atskleidė sensacingą naujieną: šiuo metu plačiai išgirtuose "Nissan Leaf", "Chevrolet Volt" ir kituose elektromobiliuose naudojamos elektromotorų valdymo sistemos maždaug trejais metais atsilieka nuo tų, kurios yra gaminamos Lietuvoje. "Praeina daug laiko, kol gamyklinis elektromobilis pradedamas projektuoti ir paleidžiamas į gamybą. Tarkime, "Nissan Leaf" buvo sukurtas 2006-aisiais, rinkai pristatytas 2010 metais, o masiškai prekiauti šiomis mašinomis imta tik šiemet. Išeina, kad procesas truko apie šešerius metus. Lietuvos gamintojai yra maži ir lankstūs, todėl savo gaminius į rinką paleidžia dvigubai greičiau", - dėstė pašnekovas.

Pasak L.Jokužio, iš valdiklių pardavimo jau galima ir pragyventi. Tuo metu bendrovės "Elektromotus" akcininkas M.Milašauskas apgailestavo, kad Lietuvoje sukurtų naujovių kol kas neįsileidžia didieji pasaulio lengvųjų automobilių gamintojai. "Dirbame su mažais užsakovais, kurie gamina, pavyzdžiui, autokrautuvus. O lengvųjų automobilių koncernams, tarkime, "Nissan" ar "General Motors", mes neįdomūs, nes esame per maži, kad pagamintume reikalingą kiekį technikos", - teigė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"