TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvių pelnas iš šiukšlių

2011 06 01 0:00
Seni, sutrūniję automobiliai - lyg tiksinčios bombos, bet savininkams gaila jų atsisakyti.
Viliaus Steponėno nuotrauka

Tvarkingi dokumentai ir aplinkosauga rūpi nedaugeliui atgyvenusių automobilių savininkų. Svarbiau pasinaudoti mašina iki paskutinio jos "kvėptelėjimo", gauti kuo daugiau pinigų, o "popieriais" rūpintis nebūtina - juk galima apsieiti ir be jų.

Europos Komisijos duomenimis, kiekvienais metais atgyvenę automobiliai Europos Sąjungoje (ES) virsta 8-9 mln. tonų šiukšlių. Bet tokių atliekų negalima tiesiog išmesti į sąvartyną, jas reikia tinkamai utilizuoti ir pasirūpinti, kad nebenaudojamos mašinos šešėlis nepersekiotų savininko - išregistruoti ją iš eksploatuojamų transporto priemonių duomenų bazės.

Tačiau lietuviai puikiai supranta, kad senas automobilis iki tam tikro laiko - kol važiuoja - išlieka prekė, todėl stengiasi juo naudotis kiek įmanoma ilgiau. Tik tada, kai visiškai subyra, atiduoda į mašinų laužynus, ir ne visada legaliai veikiančius, jei "garažiniai" pasiūlo nors šiek tiek daugiau pinigų.

Geras, tik nevažiuoja

Interneto skelbimų svetainėse netrūksta automobilių, siūlomų už kelis šimtus ar tūkstantį litų, nors net iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad tokia transporto priemonė vargu ar ilgai važiuotų - tai rūdys smelkiasi pro detalių sujungimus, tai stiklai suskeldėję, tai kėbulas aplamdytas. Pardavėjai ir patys neslepia, kad mašina nedrausta, o techninės apžiūros (TA) galiojimas seniai pasibaigęs.

Tačiau tokius automobilius dar bandoma įsiūlyti kaip visai neblogus, nors iš tiesų jie tinkami tik utilizuoti. Kai kurie pardavėjai neslepia net to, nes tikisi, kad į juos kreipsis galintis daugiau mokėti, bet nebūtinai legalus automobilių laužynas.

Teisę utilizuoti transporto priemones turi daugiau kaip 200 įmonių. Jų sąrašas skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Bendrovės "Autofuroras" direktorius Arkadijus Pčiolkinas LŽ pasakojo, kad dažniausiai utilizuoti atvežami seni arba per avarijas sumaitoti automobiliai. Paprastai jų "amžius" viršija 10 metų, naujesnių pasitaiko itin retai. Į automobilių laužynus taip pat patenka mašinų, turinčių didelių variklio ar pavarų dėžės defektų, nes jų remontas tiesiog neatsipirktų.

Už automobilius, atvežtus utilizuoti, supirkėjai moka įvairiai - nuo šimto litų iki, išskirtiniais atvejais, kelių tūkstančių litų. "Tai priklauso nuo mašinos būklės. Žiūrime, kokias dalis galime parduoti", - aiškino A.Pčiolkinas.

Pašnekovas neslėpė, jog nedaug pinigų siūloma dėl to, kad brangiai kainuoja pati utilizavimo procedūra, nes išardyti automobilį - dar ne viskas. Beverčių detalių ir skysčių nevalia tiesiog išmesti ar išpilti. "Atiduodame perdirbti alyvą, degalų, oro, tepalų filtrus. Padangas ir aušinimo skystį taip pat būtina utilizuoti - už viską reikia mokėti tai užsiimančioms įmonėms", - dėstė jis.

Ieško vogtų

A.Pčiolkinas užsiminė žinantis, kad vis dar veikia nemažai nelegalių automobilių supirktuvių, kurios už mašiną moka brangiau. Tačiau vairuotojai, gavę keletą papildomų šimtų litų, prisiima didelę atsakomybę ir rizikuoja sulaukti problemų, o apie aplinkos tausojimą negali būti nė kalbos.

Nelegalūs supirkėjai dažniausiai negrąžina savininkui automobilio dokumentų ir valstybinių numerių. Jų motyvas - neva jei į garažą atvažiuotų policija, būtų įrodymų, kad mašina nevogta. Bet palikę nepažįstamiems asmenims, kurie verčiasi nelegalia veikla, savo automobilio dokumentus ir valstybinius numerius vairuotojai smarkiai rizikuoja, nes jais gali būti pasinaudota vagiant degalus ar darant kitokį nusikaltimą. Be to, mašina, jeigu ja kas nors greitai lekia, gali patekti į automatinių greičio matuoklių akiratį. O kur dar išregistravimo sunkumai - atidavus automobilį "garažiniams" ardytojams sudėtinga tai padaryti. "Atvažiuoja tokie žmonės pas mus ir prašo išrašyti pažymą, kad neva priėmėme jų automobilį. Problemų kyla ir tada, kai iš laužyno nuperkamas ir pakeičiamas variklis, o dokumentuose lieka įrašytas senojo motoro numeris. Ten pigiau, esama ir vogtų mašinų... Bet policija viską žino", - nutęsė pašnekovas.

Jis patikino, kad visada patikrina, ar automobilio dokumentai tvarkingi, ar mašina nevogta, nes legalias įmones varžo gerokai daugiau apribojimų nei "garažines". "Neapsimokėtų imti vogtų. Juk jei mieste dingsta automobilis, policija iš karto važiuoja per visus laužynus. Licencija kainuoja 15 tūkst. litų, kas rizikuos ją prarasti? Vien pernai buvome tikrinami keturis kartus", - skaičiavo A.Pčiolkinas.

Didelės spragos

Automobilį utilizuoti atgabenęs savininkas iš teisėtai veikiančios įmonės visada gauna eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. Tereikia jį nuvežti į VĮ "Regitra", ten pasirašyti prašymą-deklaraciją, kad automobilis daugiau nebebus naudojamas, ir atiduoti mašinos dokumentus bei valstybinius numerius. Tačiau ši tvarka turi nemenką spragą - pasirodo, transporto priemonę galima išregistruoti ir nepateikus jos dokumentų bei valstybinių numerių. Užtenka parašyti motyvuotą paaiškinimą, kur jie pradingo. LŽ žurnalistei, kaip paprastai klientei, pasidomėjus, ką daryti, jei automobilis jau seniai išardytas "garažiniame" laužyne, VĮ "Regitra" darbuotoja nė nesudvejojusi patarė nurodyti, kad jis parduotas į užsienį.

VĮ "Regitra" Transporto registracijos metodikos skyriaus vyresnysis specialistas Rimvydas Strakšas pasiūlė dar vieną išeitį. Pasak jo, automobilio savininkas gali tiesiog deklaruoti, kad mašina jam nebepriklauso ir nebėra tinkama eksploatuoti. Nors transporto priemonė nebus išregistruota, tokia informacija atsidurs duomenų bazėje ir savininkui nuo pečių nukris dalis galimos atsakomybės.

Tačiau kol mašinų šeimininkams netaikoma jokių mokesčių, tol į jų išregistravimą žiūrima pro pirštus. Bendras Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių skaičius rodo, kad VĮ "Regitra" duomenų bazė jau yra tapusi jų kapinynu. Šalyje iki 2011-ųjų pradžios buvo įregistruoti 1 734 047 lengvieji automobiliai - po vieną kas antram Lietuvos gyventojui, įskaitant kūdikius ir senjorus. Įvairiais skaičiavimais, vargu ar bent pusė jų realiai eksploatuojami. Kiti jau seniai išgabenti į užsienį, išardyti arba stovi kokioje provincijos daržinėje, nes savininkas viliasi, kad kada nors, atėjus geresniems laikams, dar galės automobilį susiremontuoti.

Sunku atsisveikinti

Tačiau stovintys automobiliai - ne didžiausia bėda. Kur kas grėsmingesni yra techniškai nesutvarkyti, bet vis tiek eksploatuojami automobiliai.

Technines apžiūras (TA) atliekančių įmonių asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis mano, jog dalis vairuotojų važinėja apgailėtinos būklės mašinomis dėl to, kad servisų paslaugos neretai kainuoja daugiau negu pats automobilis, o tikimybė patekti į policijos pareigūnų akiratį - labai maža.

"42 litai kas dvejus metus už TA - ne tokia suma, kurios vairuotojai negalėtų sumokėti. Problema ta, kad prieš patikrą automobilį paprastai reikia remontuoti, o tai gali kainuoti ir ne vieną tūkstantį litų", - pasakojo jis. Tuo metu bauda už važinėjimą neturint galiojančios TA rezultatų kortelės siekia vos 100-150 litų, todėl kai kurie vairuotojai nusprendžia rizikuoti. Tokių, anot G.Šlėderio, Lietuvos keliuose gali būti net apie 150 tūkstančių, dauguma - rajonų gyventojai.

"Jiems nelengva atsisveikinti su atgyvenusia transporto priemone, nes dėl prastesnės finansinės padėties būtų labai sunku įsigyti kitą. Tačiau mažos pajamos negali būti pateisinimas važinėti nesutvarkytu automobiliu, juk jis - lyg tiksinti bomba", - įspėjo pašnekovas. Ir priminė praėjusį rudenį įvykusią nelaimę, kai moters vairuojamas minivenas dingus stabdžiams įlėkė į upelį. Laimė, tąkart niekas rimčiau nenukentėjo, bet paaiškėjo, kad vien aplinkybių kaltinti nereikia - automobilio TA kortelės galiojimas buvo jau seniai pasibaigęs.

Nenutuokia, kokia yra būklė

Dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ir sudėtingesnių naujų technologijų vis mažiau žmonių, pasak G.Šlėderio, sugeba savarankiškai apžiūrėti automobilį ir įvertinti jo sistemų būklę, todėl patikra TA centre neretam sukelia lengvą šoką. "Būna atvejų, kai paaiškėja, kad stabdžių sistema visiškai sutrūnijusi. Arba išvažiavęs iš centro žmogus spusteli stabdį ir nutrūksta žarnelė. Mes nurodome visus pastebėtus trūkumus. Tada žmonės nustemba, netiki, pyksta, bet nors taip sužino, kokia jų automobilių būklė", - pasakojo G.Šlėderis.

Senesnių automobilių savininkai, žinantys, kad jų transporto priemonės patikrinimo neįveiktų, sąmoningai neužsuka į TA centrus. Tik maža dalis vairuotojų iš tiesų pamiršta, jog nuo pastarosios TA praėjo dveji metai. Užuomaršoms TA centrai nuo šios dienos pradeda siūlyti nemokamą paslaugą - pranešimą, kad baigiasi TA rezultatų kortelės galiojimas. Paslaugą užsisakę vairuotojai gaus trumpąsias žinutes prieš mėnesį, prieš 10 dienų ir tą pačią dieną, kai baigiasi galioti jų automobilio TA kortelė.

G.Šlėderio manymu, tokia naujovė visiškai neišspręs problemos dėl važinėjančių techniškai nesutvarkytų transporto priemonių, bet nors sumažins vairuotojų, netyčia išriedančių į kelius neįvertintos techninės būklės automobiliais, skaičių. Anot pašnekovo, vienintelis būdas paraginti tyčia TA vengiančius vairuotojus susiremontuoti mašinas arba atiduoti jas utilizuoti - sugriežtinti kontrolę taip, kad važinėti nenuspėjamu automobiliu tiesiog neapsimokėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"