TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvoje gvildentos Europos kelių problemos

2012 10 03 6:10
LŽ archyvo nuotraukos/Europos kelių administracijų vadovai susirinko į 28 šalis vienijančios CEDR konferenciją, vykusią Vilniuje.

Nėra nė vienos Europos šalies, kurios kelių nekamuotų įvairūs iššūkiai ar klausimai. Vilniuje susirinkę Europos kelių administracijų vadovai kartu ieškojo sprendimų ir dalijosi patirtimi.

Rugsėjo 26-28 dienomis Lietuvos sostinėje vyko tarptautinis Europos kelių administracijų (angl. Conference of European Directors of Roads (CEDR) vadovų susitikimas. Nuo šių metų pradžios bene vienintelei Europoje asociacijai, kuri rūpinasi kelių sistema ir jos infrastruktūra, pirmininkauja Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), vadovaujama Skirmanto Skrinsko, todėl svečiai iš viso žemyno susirinko Vilniuje.

Panašūs rūpesčiai

Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis CEDR dalyviams pabrėžė, kad logistika ir kitos su transportu susijusios veiklos šakos yra Lietuvos verslo variklis. "Lietuva, būdama logistikos šalis ir turėdama gerus kelius, privalo juos tinkamai prižiūrėti ir užtikrinti aukštą jų kokybę", - sakė ministras.

E.Masiulis pripažino, kad krašto keliai nėra idealūs, tačiau žadėjo stengtis rasti finansavimo šaltinių jiems tiesti ir tvarkyti. Susisiekimo ministerijos vadovas taip pat priminė, kad jau nemažai padaryta šioje srityje, o pernai Lietuva buvo apdovanota už tai, jog šalies keliuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo labiausiai Europoje. "Daug kas Lietuvos keliuose jau padaryta, bet dar daug ko ir reikia. Džiaugiuosi, kad LAKD pasiruošusi priimti šį iššūkį", - tvirtino ministras.

CEDR vienija 28 Europos valstybes, turinčias skirtingo lygio kelių tinklus ir biudžetus jiems prižiūrėti. Nors daugybė problemų skiriasi, ir jos priklauso nuo šalies padėties, yra ir bendrų sunkumų, kurie kelia nerimą visoms žemyno valstybėms. Bendras, visam Europos automobilių kelių tinklui aktualias problemas pristatė CEDR pirmininkas S.Skrinskas. "CEDR forumas skirtas diskusijoms, todėl labai svarbu, kad galime pasidalyti patirtimi. Turime analizuoti pasisekusius projektus, kad galėtume greičiau ir efektyviau pagerinti kelių tinklą visoje Europoje. Verslininkai dažniausiai renkasi automobilių transportą, tačiau kelių infrastruktūra nėra tarp prioritetinių Europos Sąjungos (ES) finansavimo sričių. Mūsų manymu, tai ne tik neteisinga, bet ir netoliaregiška", - dėstė jis.

Verslas renkasi kelius

Šiuo metu maždaug 76 proc. krovinių Europoje gabenami automobilių keliais, o geležinkeliais - tik apie 18 procentų. Pasak S.Skrinsko, ES lygiu jaučiamas noras kuo daugiau krovinių perkelti į geležinkelio vagonus, tačiau jis akcentavo, kad šis transportas ne viskam tinka gabenti. O ir verslininkai turi teisę laisvai rinktis, kas jiems patogiau. Bet kelių problemoms spręsti skiriama ne tiek daug dėmesio ir lėšų, kiek geležinkeliams. Dauguma Europos kelių tiesti pokario metais, todėl juos būtina rekonstruoti. Anot LAKD vadovo, automobilių kelių sistema susiduria ir su kitais iššūkiais, pradedant didėjančiais transporto srautais ir jų apkrova, sunkumais dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms rekonstruojant kelius, ir baigiant jaunų specialistų trūkumu bei besikeičiančio klimato poveikiu.

S.Skrinskas su kolegomis iš dar septynių valstybių susirinkusiesiems pademonstravo ir išsamesnius pristatymus apie kelių padėtį, problemas ir galimus bei įgyvendinamus jų sprendimus konkrečiose šalyse.

LAKD vadovas teigė, jog prasidėjus krizei buvo smarkiai apkarpytas finansavimas keliams. "Kartu sumažėjo ir šio sektoriaus darbuotojų, darbų apimtis, valstybei sumokamų mokesčių. Kelių atnaujinimą teko gerokai pristabdyti. Dabar projektų vėl daugėja, bet prieškrizinio lygio dar nepasiekėme", - aiškino jis.

E.Masiulis (kairėje), konferencijos šeimininkas S.Skrinskas ir CEDR generalinis sekretorius Michelis Eggeris buvo gerai nusiteikę ir aptardami labai svarbius klausimus.

Lėšų stinga ir Vakarų šalims

S.Skrinskui pritarė Estijos kelių direkcijos direktorius Aivo Adamsonas. "Krovinius gabenantys ir keliaujantys žmonės nori patikimumo, saugumo. Tačiau kiekvieno kelio statyba ar rekonstrukcija panaši į kovą su valdžia ir rangovais. Jaučiamės kaip mūšio lauke. Tik laimėję kovą turime naują kelią ar tiltą", - pasakojo jis. Estijos atstovas taip pat akcentavo tyrimų reikalingumą, mat turint duomenis apie eismo intensyvumą, populiarius maršrutus, keleivių srautą galima priimti geresnius sprendimus, juos lengviau apginti biurokratiniuose koridoriuose.

Slovėnijos atstovas irgi minėjo lėšų stygių, tačiau keliams skiriamus pinigus skaičiavo ne tik kukliau gyvenančios šalys, bet ir Vakarų Europos valstybės. Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos atstovai diskutavo apie kelių statybą ir rekonstrukciją naudojantis privataus sektoriaus investicijomis pagal PPP (angl. Private - Public Partnership) projektus. Vokietijos atstovas Romanas Limbachas tvirtino, kad net puikius skolinimosi reitingus turinčiai valstybei naudinga pasinaudoti privataus sektoriaus lėšomis. "Tai efektyvu, nes greičiau įvykdoma ir lengviau užtikrinama kelio priežiūra visą sutarties laikotarpį. Be to, dažniau randama naujovių kelių statybos sektoriuje. PPP nėra privatizacija, valstybė išlaiko atsakomybę už kelią", - aiškino jis.

Švedijos ir Olandijos atstovai pažymėjo, kad padidėjo kainos energetikos sektoriuje. Janas Hendrikas Dronkersas iš Olandijos  pabrėžė, jog reikia stengtis taip atnaujinti kelius, kad važiuodamos jais transporto priemonės sudegintų kuo mažiau degalų. Jis siūlė atkreipti dėmesį į kelių projektavimą, kad magistralės aplenktų gyvenvietes, taip pat ragino gerinti kelių pralaidumą, informacinėmis sistemomis mažinti transporto spūstis.

Milijardai investicijų

Mažiausiai bėdų savo šalies kelių sistemoje įžvelgė Suomijos kelių direkcijos direktorius Raimo Tapio. Jo žodžiais, Suomijai pinigai nėra problema. Tai visiškai nestebina turint galvoje, kad šios valstybės maždaug 76 tūkst. kilometrų kelių tinklo priežiūrai per metus skiriama 1,6 mlrd. eurų (apie 5,5 mlrd. litų), dar 450 mln. eurų (apie 1,5 mlrd. litų) - investicijoms. Negana to, Suomijos vyriausybė įsipareigojusi kasmet šias sumas koreguoti atsižvelgiant į infliaciją.

Panašia patirtimi pasidalijo Norvegijos atstovas Terje Moe Gustavsenas. Šioje šalyje investicijos į kelius krizės laikotarpiu nė kiek nesumažėjo ir kasmet yra tik didinamos. Šįmet 93 tūkst. kilometrų valstybinių kelių prižiūrėti skirta net 5 mlrd. eurų (apie 17,25 mlrd. litų), bet, T.M.Gustavseno manymu, keliams atnaujinti reikėtų dar daugiau pinigų. Pasak jo, didžiausias iššūkis Nervegijai yra didėjantis gyventojų skaičius ir kartu - kelių bei gatvių apkrova. Norvegai norėtų ją sumažinti skatindami miestiečius daugiau vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiais ir naudotis viešuoju transportu.

Per techninę ekskursiją CEDR konferencijos dalyviai sodino klevus prie pietinio Vilniaus aplinkkelio.

Ateities planai

Vilniuje susirinkę Europos kelių administracijų vadovai ne tik dalijosi patirtimi, bet ir diskutavo apie dabartinę kelių infrastruktūrą, saugaus eismo politiką, aplinkosaugą, investicinius projektus, naująsias technologijas, išsakė savo įžvalgas apie Europos kelių sektoriaus ateitį. S.Skrinskas tvirtino, kad svarbiausia yra užtikrinti pakankamas investicijas kelių transportui, jei prireiktų - padedant ir Europos centriniam bankui. Pasak jo, tai labiausiai pagelbėtų ekonominio sunkmečio kamuojamoms šalims. "Finansavimo nauda neapsiribotų senų kelių atnaujinimu ir modernizavimu. Investicijos skatintų ekonomikos vystymąsi, tada daugėtų surenkamų mokesčių, didėtų perkamoji žmonių galia, pakiltų valstybių bendrasis vidaus produktas. Tai praskaidrintų visuomenės nuotaikas ir sutelktų Europos visuomenę bendram darbui", - pažymėjo LAKD vadovas. Jam pritarė kelių vadovai iš kitų 27 šalių.

Esminius ateities iššūkius CEDR susitikimo dalyviai patvirtino strateginiame asociacijos plane, skirtame 2013-2017 metams. Jame numatyti trys pagrindiniai skyriai: inovacijos, strategija ir tinklo valdymas. Suformuota tarptautinė patarėjų grupė buvo įpareigota suredaguoti galutines Vilniaus konferencijos išvadas ir rekomendacijas. Jos bus teikiamos Europos centriniam bankui, už transporto politiką atsakingiems Europos Komisijos, Europos Parlamento bei Europos Tarybos atstovams, CEDR atstovaujamoms šalims ir jų žiniasklaidai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"