TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvoje kyla vis daugiau burių

2016 09 21 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Rugsėjo 7-ąją Kauno mariose vyko Buriuotojų dienos progai paminėti skirtas burinių jachtų plaukimas. Anot renginio organizatorių, tai iš esmės buriavimo sezono pabaiga. Vis dėlto „Lietuvos žinių“ kalbinti garsūs buriuotojai nesutinka, kad 2016-ųjų sezonas, kuris esą buvo intensyvus kaip niekad iki šiol, jau baigėsi.

Buriavimo dienos minėjimas Kaune buvo išties įspūdingas. Jame dalyvavo apie 70 burinių jachtų, vyko neformalus burinių laivų paradas. Per jį buvo pagerbti anapilin išėję buriuotojai – nuleistas vainikas jų atminimui. Sutemus buvo matyti dešimtys raudonų, žalių, baltų navigacinių žiburių ir prožektoriais apšviestų burių. Buvo keliamas tostas pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) šūkį „Vėjo! Vėjo! Vėjo!“ Pasidžiaugta, kad tokios iškilmės Kauno mariose buvo pirmos nuo pat to laiko, kai šioje vietoje buvo užtvenktas upių tėvas Nemunas. Buriuotojai sutinka, kad šiandien buriavimas Lietuvoje išgyvena neregėtą pakilimą. Vis dėlto daugeliui jų Kaune paskelbta sezono pabaiga labiau priminė rinkodaros triuką gerbėjams pritraukti negu laiko ribą, kurią peržengus nuleidžiamos burės visuose šalies vandens telkiniuose.

Buriavo ir per Kalėdas

Lino Tamkvaičio, LBS generalinio sekretoriaus, teigimu, paprastai Lietuvoje oficialiai buriavimo sezonas uždaromas lapkričio mėnesį. „Juk kol vandens neužtraukia ledas, tol galima buriuoti“, – pažymėjo „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Žinoma, kaip sakė jis, buvo metų, kai šalti orai užgriūdavo ir anksčiau. Tačiau pastaraisiais metais ypač justi žmonijos veiklos sukeltas pasaulinis atšilimas, dėl to ir buriavimo sezonas, anot L.Tamkvaičio, vis ilgėja.

„Lietuvos buriuotojų kalendoriuje įrašyta, kad šiais metais paskutinės buriavimo varžybos vyks spalio 22–23 dienomis. Kol vyksta varžybos, tol ir oficialus sezonas nėra uždarytas. Tačiau šiais visuotinio atšilimo laikais buriuotojai vandens telkiniuose gali plaukioti ir žiemą. Per 2015-ųjų Kalėdas aš pats naudotu sportiniu laiveliu dar buriavau Kuršių mariose, nes buvo gana šilta“, – pasakojo LBS generalinis sekretorius.

Jis prisiminė istoriją, kai toli šiaurėje esančios Islandijos buriuotojų paklausė, kada šie pradeda ir baigia buriavimo sezoną. „Pirmiausia islandai mane apdovanojo tokiu žvilgsniu, kad pasijutau taip, lyg nieko nenutuokčiau apie buriavimą. O patylėję ironiškai atsakė, kad Islandijoje buriuojama visada, kai tik vandens paviršiuje visiškai ištirpsta ledas“, – kalbėjo L.Tamkvaitis.

Tačiau Rusijoje buriavimo meistras yra matęs, kai vietiniai buriavo ir nenutirpus ledui. „Viduržiemį buriuotojai Suomijos įlankoje netoli Sankt Peterburgo plaukiojo laiveliais su burėmis, o šalia jų ant ledo snieglentėmis skraidė žiemos pramogų gerbėjai“, – kalbėjo vienas LBS vadovų.

Buriavimas ugdo lyderius

LBS prezidentas Naglis Nasvytis irgi sutiko, kad iki buriavimo sezono pabaigos šiemet dar palyginti toli, nors, kaip teigė jis, svarbiausi 2016 metų įvykiai, kuriuose dalyvavo buriuotojai, jau pasibaigę. O jų, pasak maždaug 500 narių vienijančios buriuotojų sąjungos vadovo, šiemet buvo daug ir įspūdingų.

„Buriavimas išgyvena atgimimą nuo tada, kai 2009-aisiais, minint Lietuvos tūkstantmetį, burine jachta „Ambersail“ lietuviai buriuotojai apiplaukė pasaulį“, – LBS vadovui pritarė sąjungos garbės teismo narys Andrius Končius. Pasak N. Nasvyčio, svarbiausias 2016 metų įvykis Lietuvos buriuotojams buvo Rio de Žaneiro olimpiada. „Gaila, kad joje Pekino olimpiados vicečempionė Gintarė Volungevičiūtė-Sheidt moterų „Laser Radial“ klasėje užėmė tik septintąją vietą, nors daug kas tikėjosi medalio. Galbūt Rio de Žaneire iš jos tikėjomės geresnių rezultatų, tačiau klaidingas startas viename pirmųjų plaukimų sujaukė planus užlipti ant laimėtojų pakylos. Pagal buriavimo taisykles pats blogiausias pasirodymas iš 10 regatų neįskaitomas, tačiau vėliau jau negali daryti klaidų. Kartais panašiai atsitinka krepšininkams, kai per pirmas penkias minutes susirenka 4 pražangas ir po jų turi žaisti labai atsargiai, antraip gavęs 5-ąją bus pašalintas iš aikštės. G. Volungevičiūtę per litus aštuonis plaukimus irgi slėgė didžiulė įtampa, tad nuostabu, kad ji galutinėje įskaitoje vis tiek sugebėjo užimti net 7 vietą“, – pažymėjo LBS prezidentas.

2017 metais vyks 50-oji LBS organizuojama „Kuršių marių regata“. Bėgant metams joje dalyvauja vis daugiau buriuotojų. „Šiais metais regatoje sulaukėme daugiausia dalyvių per visą 49-erių regatos istoriją. Dalyvavo net 66 jachtos. Vadinasi, buriavimas populiarėja, žmonės į jį investuoja, atsiranda naujų laivų, įžvelgiama prasmė buriuoti“, – sakė LBS vadovas.

N. Nasvyčio teigimu, sąjungą džiugina ir tai, kad buriuoti į mokyklas ir klubus ateina vis daugiau vaikų. „Ko nors ypatingo mūsų atžalos dar nenuveikė, bet aktyviai dalyvaujama tarptautinėse regatose, važiuojama ir į pasaulio, ir į Europos čempionatus“, – dėstė „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Pasak N. Nasvyčio, tai, kad buriuoti ateina vis daugiau vaikų, tik į gera. „Vaikas gauna jachtutę, skirtą plaukti vienam. Ir jis iškart tampa sprendimų priėmėju. Nes plaukia vienumoje, lyg kapitonas, kuris laive priima sprendimus. Taip randasi lyderiai, kurių labai reikia Lietuvai“, – aiškino LBS prezidentas.

Plaukioja kokybiškesniais burlaiviais

Augantis burinių laivų skaičius mūsų šalyje rodo, kad buriavimas sparčiai populiarėja. Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, iš viso šalyje įregistruoti 888 burlaiviai. Tačiau pastaraisiais metais jų įsigijimo pagreitis didėjo. Tarkim, 2016 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys jau įsigijo 19 burinių jachtų, arba net 26,7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais (15).

Kitų vidaus vandenyse plaukioti skirtų įrenginių paklausa smuko. Sausį-birželį, palyginti su pirmais šešiais 2015 metų mėnesiais, Lietuvoje įregistruota 2,3 proc. mažiau pramoginių ir beveik keturiskart mažiau – vidaus vandenų ir žvejybos laivų.

Be to, kaip pažymėjo LBS generalinis sekretorius, buriuotojai šiandien perka ir daugiau brangesnių apynaujų bei naujų burlaivių. „Naujesnės, kokybiškesnės jachtos perkamos dėl to, kad tiems, kas lenktyniauja regatose, atsirado daugiau ambicijų laimėti, ir žmonės linkę į tai investuoti, nes nori aktyviau dalyvauti varžybose“, – aiškino L. Tamkvaitis.

Gerėjančia jachtų kokybe džiaugėsi ir buriuotojas A. Končius. „Lietuvos burinis laivynas buvo kuriamas praėjusio amžiaus antroje pusėje, dar sovietinės okupacijos laikais, o dauguma burinių jachtų buvo pagamintos Lenkijoje. Lietuvą dažniausiai pasiekdavo pagal Vakarų licencijas pastatyti „Carter 30“ ir „Douglas Peterson“ laivai. Dalis laivų į mūsų šalį atkeliaudavo iš tuometinio Rusijos Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) laivų statyklos, taip pat iš Talino (Estija). Vis dėlto SSSR gamybos jachtų nebuvo daug“, – pasakojo buriuotojas.

1991 metais atkūrus nepriklausomybę, jachtos buvo išpirktos, daugelis restauruotos, nemažai jų plaukioja iki šiol. „Bet atėjo laikas, kai reikėjo moraliai ir techniškai pasenusį jachtų parką atnaujinti. Ypač gerai tai juto buriuotojai, dalyvaujantys tarptautinėse regatose“, – tvirtino A. Končius.

Palygino su „Formulės-1“ bolidais

LBS garbės teismo nario teigimu, tada buvo pradėtos pirkti kreiserinės naudotos jachtos iš Skandinavijos šalių. „Buvo didelis noras dalyvauti varžybose, be to, augant Lietuvos ekonomikai atsirado ir lėšų jachtoms įsigyti. Lietuviai yra labai naginga ir darbšti tauta, dėl to sugeba net ir gerokai naudotas jachtas taip atnaujinti, kad jos gali ir regatose rungtyniauti. Bet tai daugiau turizmo reikmėms skirti laivai“, – šypsodamasis dėstė „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Pasak A. Končiaus, visiškai naujų laivų Lietuvoje nuperkama nedaug, nes jie brangūs – kai kurių motorinių laivų vertė siekia ir 2 mln. eurų. „Pigesnės yra sporto varžyboms skirtos kreiserinės jachtos, kuriose nėra daug papildomos įrangos. 35 pėdų (apie 11 metrų) jachta kainuoja apytikriai 120 tūkst. eurų, o tai prilygsta prabangios klasės limuzino kainai, tačiau Lietuvoje jau yra žmonių, galinčių tai sau leisti“, – kalbėjo LBS garbės teismo narys.

Jis pažymėjo, kad mūsų šalyje jau kuriami ir laivynai, kurių kiekvienas naudoja tik tam tikro modelio jachtas. A. Končius ypač atkreipė dėmesį į X35 ir RS 80 klasės burlaivius. „Šias kreiserines jachtas Lietuvoje, sportiniais terminais kalbant, galima lyginti su „Formulės-1“ sportiniais bolidais. Į šiuos galbūt net labiau panašios lietuvių sukurtos RS 80. Tai be galo greiti laivai, galintys pasiekti iki 25 mazgų (maždaug 45 km/h) greitį. Nuo jų dinaminėmis savybėmis nedaug atsilieka ir X35. Greičiausios pasaulyje yra „Volvo Race Ocean“ varžybose dalyvaujančios jachtos, galinčios skrosti bangas 40 mazgų (apie 72 km/h) greičiu“, – kalbėjo buriuotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"