TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvoje - paskutinės dyzelino dienos

2012 03 21 6:11

Šiandien degalinėse jau turėtų būti vasarinio dyzelino, tačiau dėl kurioziškų įstatymų verslininkams teks išparduoti žieminių degalų likučius. Jiems išsekus dyzelino Lietuvoje gali išvis nebelikti, nes krašto politikai uoliai stengiasi įtikti Briuseliui.

Sąmyšį dėl galimo dyzelino stygiaus sukėlė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal jį nuo šių metų turi būti pradėta prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų. Tačiau tokiai didelei daliai biologinių priedų nebetinka iki šiol naudota dyzelino bazė, o nei Lietuvoje, nei visoje Europoje nėra patvirtinto degalų sudėties standarto, pagal kurį būtų galima gaminti dyzeliną, turintį daugiau kaip 7 proc. biopriedų.

Taigi degalinėms lieka dvi išeitys - paklusti įstatymui, bet prekiauti nestandartizuotais degalais ir atsakyti už klientų automobilių gedimus, arba prekiauti įprastu dyzelinu, tačiau pažeisti įstatymą ir užsitraukti tikrintojų nemalonę. Tiesa, yra ir trečia išeitis - apskritai nebeprekiauti dyzelinu.

Įstatymas išsišokėlis

Iki šiol į dyzeliną buvo privaloma įmaišyti 5 proc. biodegalų. Atrodo, skirtumas mažas, bet padidinus biopriedų dalį jis nebeatitiktų nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje (ES) galiojančių kokybės normų, todėl tokiu dyzelinu prekiauti negalima.

"Mus verčia pardavinėti neaišku ką. Jei dabar ateitų tikrintojai ir pamatytų, kad prekiaujame dyzelinu, kuriame yra daugiau kaip 7 proc. biopriedų, mus iš karto nubaustų", - aiškino padėtį bendrovės "Lukoil Baltija" vadovas Ivanas Paleičikas.

Dėl kurioziško įstatymo Lietuvos vairuotojai išskirti iš visos Europos. Kitose ES valstybėse parduodamas dyzelinas turi iki 7 proc. biopriedų - tokią maksimalią jų dalį nurodo ir daugelis automobilių gamintojų.

Tačiau Lietuvos valdininkai nusprendė pralenkti kaimynus ir pasielgti priešingai - įstatymu įpareigoti degalines prekiauti dyzelinu, kuriame biodegalų yra ne mažiau nei 7 procentai. Tokios didelės dalies biopriedų nereikalauja nė vienos ES šalies įstatymai, nėra ir laboratorijose patvirtinto tokios sudėties dyzelino standarto. Bet galiojančių standartų neatitinkantis reikalavimas - ne klaida, įsivėlusi į Lietuvos įstatymą.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius mano, kad valdininkai gerokai persistengė. "Buvo sutarta, jog šįmet maišysime 6,25 proc. biopriedų. Sutartys jau pasirašytos, Mažeikių naftos perdirbimo gamykla gamina degalus po senovei, laikydamasi įprastų standartų, ir staiga paaiškėja, kad negalėsime tais degalais prekiauti", - stebėjosi pašnekovas.

Jo teigimu, degalinės planavo iki kovo 20-osios išparduoti arktinį dyzeliną ir nuo šios dienos pasiūlyti vairuotojams vasarinių degalų, bet greičiausiai nerizikuos to daryti. L.Vosylius neslėpė, kad šiandien verslininkai su nerimu stebi senkančias žieminio dyzelino atsargas ir mąsto, ką reikės daryti, kai jos baigsis. Tarp svarstomų variantų iškyla ir reali galimybė nebeprekiauti dyzelinu.

Pigesnis patiko labiau

Tačiau Biodegalų asociacijos (BA) prezidentui Mindaugui Palijanskui naftininkų šurmulys kelia juoką. Jis patikino, kad biodegalų gamintojai palaiko naujus reikalavimus, o degalinių atstovų argumentai neva neturi jokio pagrindo. "Į dyzeliną jau maišoma 5 proc. biodegalų, ir nėra jokios problemos. Tai tik vienas iš daugelio priedų, įmaišomų į degalus. Jų dalis padidėjo vos pora procentų, ir jau keliamas šurmulys", - neslėpė nuostabos M.Palijanskas.

Pašnekovo manymu, kol biodegalams nebuvo taikomas akcizo mokestis, tol verslininkai mielai jų pildavo į dyzeliną ir taip sumažindavo parduodamų degalų savikainą. O nuo šių metų, kai biodyzelinui pradėtas taikyti akcizas, ėmė jo kratytis, nes dabar gamtiniai degalai šiek tiek brangesni už tradicinius.

"Įstatymas priimtas prieš dvejus metus. Tada jis niekam nerūpėjo. Bet kai dėl mokesčių atsirado kainos pokytis, degalinėse kilo nepasitenkinimas. Jei įmanoma už degalus paimti daugiau, jie ir paims", - kalbėjo M.Palijanskas.

BA prezidentas įtikinėjo, kad naftininkai sako netiesą, nes dyzelino mišinys, turintis daugiau kaip 7 proc. biopriedų, esą jau standartizuotas. Tačiau ES dokumentuose tik užsimenama apie tokio standarto projektą.

"Ne mažiau" ar "ne daugiau"

Tuo metu degalinių atstovai kaltina biodegalų gamintojus prisidėjus prie įstatymo painiavos. "Jie atstovauja tik sau", - BA požiūrį apibūdino I.Paleičikas. Jo nuomone, visą virtinę problemų pavyktų išspręsti pakeitus įstatyme vienintelį žodį "mažiau" į "ne daugiau" - t. y. nustačius, kad biologinių priedų dalis dyzeline sudarytų ne daugiau kaip 7 procentus.

Degalų pardavėjai ir taip maišo į dyzeliną apie 6,25 proc. šių priedų, o pagal galiojantį standartą galėtų padidinti jų kiekį ir iki 6,75 procento. Jei įpiltų dar daugiau, rizikuotų viršyti nustatytą 7 proc. normą, nors būtent lygiai tiek biopriedų yra vienintelė išeitis, leidžianti nenusižengti nei įstatymui, nei galiojančiam degalų standartui.

"Atitaikyti lygiai 7 proc. priedų neturime techninių galimybių, o viršijus jų kiekį produktas neatitiks normų", - įstatymo spąstus komentavo I.Paleičikas. Jis siūlytų minimalią biodyzelino dalį įstatyme pakoreguoti nors iki 6,8 procento.

Pripažįsta klaidą

Energetikos ministerija (EM) prisipažino, jog įstatymas nėra tobulas. Ministerijos atstovas Kęstutis Jauniškis patvirtino, kad jau nagrinėjamos iš valstybės institucijų ir asocijuotų verslo struktūrų gautos pastabos, tačiau pridūrė, esą vis tiek privalu vadovautis įstatymo, kad ir koks jis būtų, nuostatomis.

Tiesa, K.Jauniškis suteikė vilties - gali būti, jog kurioziška eilutė iš įstatymo netrukus dings. "Manytume, reikėtų keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio nuostatas dėl "ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų" dyzeline", - pripažino jis.

EM jau anksčiau buvo atkreipusi dėmesį, kad įstatymas prasilenkia su privalomais degalų kokybės rodikliais, ir sutarusi didinti biopriedų dalį po truputį. Nuo šių metų biodegalų į dyzeliną turėjo būti pilama 6,25 proc., leidžiant 0,5 proc. paklaidą.

Pasak L.Vosyliaus, degalinių atstovai sutiko su tokia sąlyga, nes priedų būtų galėję įmaišyti savarankiškai toje pačioje degalų bazėje. Tačiau įstatymai yra viršesni už susitarimus, tad kovo pradžioje verslininkus vėl pasivijo reikalavimas įpilti bent 7 proc. biopriedų. "Siekis įgyvendinti biodegalų suvartojimo normas didinant jų dalį dyzeline nėra būtinas. ES nenustačiusi, kiek tų priedų turi būti automobilių degaluose. Yra tik numatyta, kokią dalį visų šalyje sunaudojamų degalų turi sudaryti gamtiniai degalai", - pabrėžė pašnekovas.

Jei degalinėms galiausiai vis tiek tektų į dyzeliną maišyti 7 proc. ar daugiau biopriedų, L.Vosyliaus žodžiais, degalai neišvengiamai dar labiau brangtų. Kaip priežastį jis įvardijo ne pačių biodegalų kainą, bet bendras naujo produkto gamybos išlaidas. "Prarasime ir eksporto, ir importo galimybes. Mažeikių gamykla turės gaminti specifinę naują degalų bazę, tinkamą vien Lietuvos rinkai. Jos produktas bus vienintelis, nes iš niekur kitur tokio standarto dyzelino nebegalėsime įsivežti", - piešė ateitį L.Vosylius.

Lietuviai "peršoko" 8 metus

Lietuvos politikai ir valdininkai, kaip paprastai uoliai stengdamiesi pirmiau už kitus įtikti Briuseliui, ne pirmą kartą pralenkė traukinį - jau įvykdė tai, ko jų ES dar nė neprašė. Šiandien egzistuoja tik ES direktyva, numatanti, kad 2020 metais Lietuvoje atsinaujinančių išteklių energijos dalis, tenkanti bendram galutiniam energijos suvartojimui, turi sudaryti ne mažiau kaip 23 proc., o transporto sektoriuje - bent 10 procentų. Panašios normos taikomos visoms ES narėms. Tačiau šiems nurodymams įgyvendinti turime net aštuonerius metus, ir jie skirti ne be reikalo.

Šiuo metu dar tik rengiamas galimo ES dyzelino standarto su biopriedų dalimi iki 10 proc. projektas. Pereinamasis laikotarpis skirtas atnaujinti visai Europos pramonei ir prisitaikyti prie gamtinių energijos šaltinių. Tokie patys reikalavimai galioja ir automobilių pramonei, nes įprasti mašinų varikliai nepritaikyti deginti biodegalams.

Net nauji automobilių modeliai kuriami pagal dabartinius standartus, o didžiąją dalį Lietuvos autoparko sudarančios senesnės nei 10 metų mašinos pagamintos apskritai negalvojant apie biopriedus. Specialistai jau pastebėjo, kad seniems automobiliams, vilkikams ir žemės ūkio technikai biologiniai priedai gali net pakenkti. Nors biodegalų šalininkai tvirtina, neva gamtinės medžiagos pagerina variklio tepimą, ne paslaptis, kad tirštesnis dyzelinas kartais užkemša degalų filtrą ir apsunkina kitų sistemų darbą.

Per numatytą pereinamąjį laikotarpį turėtų būti atnaujintas Lietuvos ir kitų ES valstybių automobilių parkas, visa energetikos sektoriuje naudojama įranga, todėl kaimynės neskuba. Antai Estijoje į automobiliams skirtą dyzeliną neprivaloma pilti nė lašo biopriedų.

Be to, transporto sektoriuje nustatytą ekologiškų degalų dalį nebūtinai privalo sudeginti vien automobiliai - tai gali būti ir biodegalais varomas viešasis transportas ar elektromobiliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"