TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvos ateitis – regiono paskirstymo centras

2015 03 10 6:00
Šiuo metu dauguma krovinių tranzitu per Lietuvą juda Vakarų ir Rytų kryptimis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jau atvėręs duris Kauno intermodalinis terminalas (KIT), šį mėnesį pradėsiantis veikti Vilniaus intermodalinis terminalas (VIT), taip pat – europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica 1“, kuris bus baigtas tiesti metų pabaigoje, kelia daugybę klausimų. Svarbiausias jų - kaip tai pakeis krovinių vežimo per Lietuvą verslą? Ar nebus apie 500 mln. eurų investicijų išmesta į balą, jei nepavyks pritraukti papildomų krovinių srautų per Lietuvą?

Vienos didžiausių pasaulyje krovinių gabenimo sausumos keliais bendrovės „Schenker“ vykdomasis direktorius Lietuvoje Edmundas Daukantas sakė, kad Lietuva turi labai didelių galimybių. Tačiau tik tokiu atveju, jei iš krovinių tranzito Rytų ir Vakarų kryptimis šalies taps Baltijos jūros rytinės pakrantės paskirstymo centru. „Ypač didelį pranašumą suteiks „Rail Baltica“ ir jos atšaka iš Kauno į Vilnių, nors galbūt latviai bei estai jos ir nenori. Atšaka sujungtų du didelius prekių paskirstymo centrus, ir tada turėtume be galo stiprią ir labai patrauklią valstybę. Bet tam reikia keisti stereotipus“, - tvirtino LŽ pašnekovas.

Dešimtys „saulių“ - per Lenkiją

Edmundas Daukantas: "Tranzitas „daro viską", kad prekės kuo greičiau ir nesustodamos judėtų per tam tikrą teritoriją , o paskirstymas „vilioja“ prekes trumpam stabtelėti toje teritorijoje."/LŽ archyvo nuotrauka

- Lietuva nuolat giriasi esanti Rytus ir Vakarus jungianti krovinių tranzito šalis. Kodėl mūsų valstybė krovinių siuntėjams būtų patrauklesnė kaip regioninis paskirstymo centras negu kaip tranzito šalis? - LŽ klausė Edmundo Daukanto.

- Pasaulinėje logistikos rinkoje esame labai mažas kraštas, bet su didelėmis ambicijomis. Užsakovams esame „taškas žemėlapyje", per kurį vežti krovinius apsimoka arba ne. Jau daug metų stengiamės akcentuoti, kad dėl geografinės padėties esame labai svarbi krovinių gabenimo platforma tarp Rytų ir Vakarų. Pavyzdžiui, daug reklamuojamas konteinerinis traukinys „Saulė“, kuriuo dabar sėkmingai gabenamos prekės iš Kazachstano ir Kinijos. Nuolat pabrėžiama transporto ryšių su Rusija svarba, lyg per mus keliautų didžiausi šios šalies krovinių srautai.

Tačiau žvelgiant iš Vakarų Europos Lietuva tikrai nėra pats svarbiausias regiono transporto rinkos žaidėjas. Pirmiausia dėl to, kad puikiai veikia senasis tranzito kelias iš Vakarų į Rytus per Lenkiją, toliau – arba per Brestą (Baltarusija), arba per Ukrainą. Žinoma, dėl karinio konflikto pastaroji kryptis dabar nėra pati patikimiausia, tačiau jungtis per Baltarusiją veikia puikiai. Ir ten visokios „saulės“ į Rusiją bei Kiniją juda nuolat abiem kryptimis. Lietuva patogesnė krovinių siuntėjams iš Skandinavijos. Šiems vežti prekes į Rusiją ar Kiniją per Lenkiją nėra labai patogu, nes susidaro didžiulė apylanka.

- „Saulę“ pirmiausia ir stengiamasi padaryti kuo patrauklesnę Skandinavijos verslui.

- Puiku. Tačiau kažin ar skandinavų ir kitų šalių kroviniai lengvai ateis pas mus, jei mūsų valstybė nepadarys tam tikrų namų darbų. Pasaulio patirtis rodo, kad formuodami naujus krovinių srautus pirmiausia turime pritraukti savo krovinių. O mūsų valdžia kalba tiktai apie tranzitą. Tai viena iš sisteminių klaidų, kurias transporto srityje daro kiekviena Lietuvos Vyriausybė nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Tranzitinių krovinių siuntėjai pirmiausia klausia: „Kiek jūs turite savų krovinių, prie kurių galėtumėte pridėti ir mūsiškius?“

Savi kroviniai - tai ir Lietuvoje eksportui gaminamos, ir į Lietuvą vidaus vartojimui gabenamos prekės, ir žaliavos gamybai mūsų šalyje. Toks klausimas tranzitinių krovinių siuntėjams kyla ne veltui. Jis labai susijęs su krovinių vežimo tarifais. Užsakovui tikrai didelis skirtumas, ar, pavyzdžiui, traukinys tik pervažiuos per Lietuvą, ar jis joje sustos. Jei vežėjai turi savų krovinių, tampa akivaizdu, kad yra interesas tuos gaminius reguliariai ir tvarkingai gabenti.

Kai šnekama vien apie tranzitą, tada vežėjui reikia derinti daugybės šalių interesus, o juk yra dar ir krovinio siuntėjo interesai. Aišku, kad visi vežėjai siuntėjus vilioja kuo didesnėmis nuolaidomis. Kai formuojamas sąstatas vien iš tranzitinių krovinių, neretai atsitinka, kad, pavyzdžiui, tris iš dešimties siuntėjų nuvilioja, tarkim, vežėjai iš kaimynų šalies. Tada vežėjas arba pradeda kelti krovinių vežimo tarifą, arba nori į reisą išvažiuoti vėliau, per atidėtą laiką tikėdamasis rasti naujų užsakovų. Visai kita padėtis, kai yra vietinių krovinų.

- Koks pavyzdys būtų labiausiai sektinas?

- Suomija. Praeito tūkstantmečio paskutinį dešimtmetį, artėjant Rusijos krizei, Suomijos vyriausybė staiga pareiškė, kad per savo šalį nustoja palaikyti tranzitą kaip verslą. Kartu viešai pabrėžė, kad niekam netrukdys, mielai rinks mokesčius iš tų, kurie užsiima krovinių vežimo verslu, tačiau tarp valstybės politikos prioritetų krovinių tranzito verslo jau nebus. Rezultatas: nuo to laiko krovinių srautai per Suomiją ūgtelėjo daugiau nei dvigubai. Suomiai pradėjo svarstyti, kaip skatinti savo eksportuotojus ir importuotojus. O kai atsirado daugiau savų krovinių, kitų valstybių kroviniai per Suomiją taip pat pradėjo tekėti nesulaikomu upeliu – ir į Rytus, ir į Vakarus.

Tikslas – tapti globaliu žaidėju

- Kalbėjote apie perspektyvą Lietuvai tapti Baltijos jūros rytinės pakrantės paskirstymo centru?

- Pradėkime nuo to, jog mūsų šalyje perdėtai akcentuojamas transporto koridorius Rytai-Vakarai, lyg neturėtume ir kitų dviejų krypčių, kuriomis galėtume vežti savo ir tranzitinius krovinius. Latvija pritraukdama investicijų dažnai laimi tik dėl to, kad investuotojams rodo valstybę, kuri yra Baltijos šalių regiono centre. Ji tikrai yra įsispraudusi tarp Estijos ir Lietuvos. Bet Lietuva yra Europos centras, aplink ją arti išsidėsčiusios net kelios Europos sostinės – Varšuva, Minskas, Ryga, Talinas, Helsinkis. Mes esame pusiaukelėje tarp Varšuvos ir Helsinkio, Berlyno ir Maskvos.

Kur galėtų „prasidėti“ mūsų regionas? Manyčiau, kad Šiaurės Lenkijoje, kuri logistikos požiūriu yra dykynė, palyginti su pietine šios šalies dalimi. Atsiradus geležinkeliui „Rail Baltica“ ir logistikos kompleksui tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos bei Kauno, bus galimybė perkrauti europine vėže vežamus krovinius ant rusiško standarto platformų ir priešingai, vadinasi, ir greitai keisti krovinių srautų gabenimo kryptis. Mūsų regionui gali būti priskirta ir Baltarusija, Ukraina, Latvija, Estija, dalis Skandinavijos, Kaliningrado sritis.

Lietuva turi visas galimybes ateityje tapti didele žaidėja tarptautinėje logistikos rinkoje. Tačiau tam būtina atsisakyti šiandieninio šabloniško mąstymo apie tranzitą. Kuo skiriasi prekių tranzitas nuo jų paskirstymo? Tranzitas „daro viską", kad prekės kuo greičiau ir nesustodamos judėtų per tam tikrą teritoriją , o paskirstymas „vilioja“ prekes trumpam stabtelėti toje teritorijoje. Prekių paskirstymas – tai sudėtingi logistikos sprendimai, kurie nėra vien vežėjų kompetencija. Kitaip tariant, tai darbai, kuriuos atlieka patyrusios logistikos kompanijos. Tai yra skirstymas, prekių konsolidavimas, dekonsolidavimas, netgi – dalinė gamyba, kuri yra plėtojama logistikos centruose. Ir visa tai galima atlikti Lietuvos logistikos centruose. Be to, taip nuolat atsiras ir „savų“ prekių.

Jei Lietuvoje būtų Baltijos rytinės pakrantės paskirstymo centras, Europos Sąjungos pasienyje su Rusija atidarytume prekių sandėlius ir juose galėtume laikyti prekes tol, kol rusai atsiskaitytų su jų siuntėjais. Rusijos ekonomikai atsidūrus duobėje, išankstinis atsiskaitymas, siekiant išvengti apgavysčių, taps labai svarbus. Tačiau gavus pinigus bus labai svarbus ir staigus prekių pristatymas, kurį greičiausiai bus galima atlikti iš pasienyje esančių sandėlių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"