Lietuvos ateitis – regiono paskirstymo centras

Vidmantas UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt 2015-03-10 06:00
Vidmantas UŽUSIENIS
v.uzusienis@lzinios.lt
2015-03-10 06:00
Šiuo metu dauguma krovinių tranzitu per Lietuvą juda Vakarų ir Rytų kryptimis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Jau at­vė­ręs du­ris Kau­no in­ter­mo­da­li­nis ter­mi­na­las (KIT), šį mė­ne­sį pra­dė­sian­tis veik­ti Vil­niaus in­ter­mo­da­li­nis ter­mi­na­las (VIT), taip pat – eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lis „Rail Bal­ti­ca 1“, ku­ris bus baig­tas ties­ti me­tų pa­bai­go­je, ke­lia dau­gy­bę klau­si­mų. Svar­biau­sias jų - kaip tai pa­keis kro­vi­nių ve­ži­mo per Lie­tu­vą vers­lą? Ar ne­bus apie 500 mln. eu­rų in­ves­ti­ci­jų iš­mes­ta į ba­lą, jei ne­pa­vyks pri­trauk­ti pa­pil­do­mų kro­vi­nių srau­tų per Lie­tu­vą?

Vie­nos di­džiau­sių pa­sau­ly­je kro­vi­nių ga­be­ni­mo sau­su­mos ke­liais bend­ro­vės „Schen­ker“ vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius Lie­tu­vo­je Ed­mun­das Dau­kan­tas sa­kė, kad Lie­tu­va tu­ri la­bai di­de­lių ga­li­my­bių. Ta­čiau tik to­kiu at­ve­ju, jei iš kro­vi­nių tran­zi­to Ry­tų ir Va­ka­rų kryp­ti­mis ša­lies taps Bal­ti­jos jū­ros ry­ti­nės pa­kran­tės pa­skirs­ty­mo cen­tru. „Y­pač di­de­lį pra­na­šu­mą su­teiks „Rail Bal­ti­ca“ ir jos at­ša­ka iš Kau­no į Vil­nių, nors gal­būt lat­viai bei es­tai jos ir ne­no­ri. At­ša­ka su­jung­tų du di­de­lius pre­kių pa­skirs­ty­mo cen­trus, ir ta­da tu­rė­tu­me be ga­lo stip­rią ir la­bai pa­trauk­lią vals­ty­bę. Bet tam rei­kia keis­ti ste­reo­ti­pus“, - tvir­ti­no LŽ pa­šne­ko­vas.

De­šim­tys „sau­lių“ - per Lenkiją

Edmundas Daukantas: "Tranzitas „daro viską", kad prekės kuo greičiau ir nesustodamos judėtų per tam tikrą teritoriją , o paskirstymas „vilioja“ prekes trumpam stabtelėti toje teritorijoje."/LŽ archyvo nuotrauka

- Lie­tu­va nuo­lat gi­ria­si esan­ti Ry­tus ir Va­ka­rus jun­gian­ti kro­vi­nių tran­zi­to ša­lis. Ko­dėl mū­sų vals­ty­bė kro­vi­nių siun­tė­jams bū­tų pa­trauk­les­nė kaip re­gio­ni­nis pa­skirs­ty­mo cen­tras ne­gu kaip tran­zi­to ša­lis? - LŽ klau­sė Ed­mun­do Dau­kan­to.

- Pa­sau­li­nė­je lo­gis­ti­kos rin­ko­je esa­me la­bai ma­žas kraš­tas, bet su di­de­lė­mis am­bi­ci­jo­mis. Už­sa­ko­vams esa­me „taš­kas že­mė­la­py­je", per ku­rį vež­ti kro­vi­nius ap­si­mo­ka ar­ba ne. Jau daug me­tų sten­gia­mės ak­cen­tuo­ti, kad dėl geog­ra­fi­nės pa­dė­ties esa­me la­bai svar­bi kro­vi­nių ga­be­ni­mo plat­for­ma tarp Ry­tų ir Va­ka­rų. Pa­vyz­džiui, daug rek­la­muo­ja­mas kon­tei­ne­ri­nis trau­ki­nys „Sau­lė“, ku­riuo da­bar sėk­min­gai ga­be­na­mos pre­kės iš Ka­zachs­ta­no ir Ki­ni­jos. Nuo­lat pa­brė­žia­ma trans­por­to ry­šių su Ru­si­ja svar­ba, lyg per mus ke­liau­tų di­džiau­si šios ša­lies kro­vi­nių srau­tai.

Ta­čiau žvel­giant iš Va­ka­rų Eu­ro­pos Lie­tu­va ti­krai nė­ra pats svar­biau­sias re­gio­no trans­por­to rin­kos žai­dė­jas. Pir­miau­sia dėl to, kad pui­kiai vei­kia se­na­sis tran­zi­to ke­lias iš Va­ka­rų į Ry­tus per Len­ki­ją, to­liau – ar­ba per Bres­tą (Bal­ta­ru­si­ja), ar­ba per Ukrai­ną. Ži­no­ma, dėl ka­ri­nio konf­lik­to pa­sta­ro­ji kryp­tis da­bar nė­ra pa­ti pa­ti­ki­miau­sia, ta­čiau jung­tis per Bal­ta­ru­si­ją vei­kia pui­kiai. Ir ten vi­so­kios „sau­lės“ į Ru­si­ją bei Ki­ni­ją ju­da nuo­lat abiem kryp­ti­mis. Lie­tu­va pa­to­ges­nė kro­vi­nių siun­tė­jams iš Skan­di­na­vi­jos. Šiems vež­ti pre­kes į Ru­si­ją ar Ki­ni­ją per Len­ki­ją nė­ra la­bai pa­to­gu, nes su­si­da­ro di­džiu­lė apy­lan­ka.

- „Sau­lę“ pir­miau­sia ir sten­gia­ma­si pa­da­ry­ti kuo pa­trauk­les­nę Skan­di­na­vi­jos vers­lui.

- Pui­ku. Ta­čiau ka­žin ar skan­di­na­vų ir ki­tų ša­lių kro­vi­niai leng­vai at­eis pas mus, jei mū­sų vals­ty­bė ne­pa­da­rys tam ti­krų na­mų dar­bų. Pa­sau­lio pa­tir­tis ro­do, kad for­muo­da­mi nau­jus kro­vi­nių srau­tus pir­miau­sia tu­ri­me pri­trauk­ti sa­vo kro­vi­nių. O mū­sų val­džia kal­ba tik­tai apie tran­zi­tą. Tai vie­na iš sis­te­mi­nių klai­dų, ku­rias trans­por­to sri­ty­je da­ro kiek­vie­na Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė nuo pat ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Tran­zi­ti­nių kro­vi­nių siun­tė­jai pir­miau­sia klau­sia: „Kiek jūs tu­ri­te sa­vų kro­vi­nių, prie ku­rių ga­lė­tu­mė­te pri­dė­ti ir mū­siš­kius?“

Sa­vi kro­vi­niai - tai ir Lie­tu­vo­je eks­por­tui ga­mi­na­mos, ir į Lie­tu­vą vi­daus var­to­ji­mui ga­be­na­mos pre­kės, ir ža­lia­vos ga­my­bai mū­sų ša­ly­je. Toks klau­si­mas tran­zi­ti­nių kro­vi­nių siun­tė­jams ky­la ne vel­tui. Jis la­bai su­si­jęs su kro­vi­nių ve­ži­mo ta­ri­fais. Už­sa­ko­vui ti­krai di­de­lis skir­tu­mas, ar, pa­vyz­džiui, trau­ki­nys tik per­va­žiuos per Lie­tu­vą, ar jis jo­je su­stos. Jei ve­žė­jai tu­ri sa­vų kro­vi­nių, tam­pa aki­vaiz­du, kad yra in­te­re­sas tuos ga­mi­nius re­gu­lia­riai ir tvar­kin­gai ga­ben­ti.

Kai šne­ka­ma vien apie tran­zi­tą, ta­da ve­žė­jui rei­kia de­rin­ti dau­gy­bės ša­lių in­te­re­sus, o juk yra dar ir kro­vi­nio siun­tė­jo in­te­re­sai. Aiš­ku, kad vi­si ve­žė­jai siun­tė­jus vi­lio­ja kuo di­des­nė­mis nuo­lai­do­mis. Kai for­muo­ja­mas sąs­ta­tas vien iš tran­zi­ti­nių kro­vi­nių, ne­re­tai at­si­tin­ka, kad, pa­vyz­džiui, tris iš de­šim­ties siun­tė­jų nu­vi­lio­ja, tar­kim, ve­žė­jai iš kai­my­nų ša­lies. Ta­da ve­žė­jas ar­ba pra­de­da kel­ti kro­vi­nių ve­ži­mo ta­ri­fą, ar­ba no­ri į rei­są iš­va­žiuo­ti vė­liau, per ati­dė­tą lai­ką ti­kė­da­ma­sis ras­ti nau­jų už­sa­ko­vų. Vi­sai ki­ta pa­dė­tis, kai yra vie­ti­nių kro­vi­nų.

- Koks pa­vyz­dys bū­tų la­biau­siai sek­ti­nas?

- Suo­mi­ja. Pra­ei­to tūks­tant­me­čio pa­sku­ti­nį de­šimt­me­tį, ar­tė­jant Ru­si­jos kri­zei, Suo­mi­jos vy­riau­sy­bė stai­ga par­eiš­kė, kad per sa­vo ša­lį nu­sto­ja pa­lai­ky­ti tran­zi­tą kaip vers­lą. Kar­tu vie­šai pa­brė­žė, kad nie­kam ne­truk­dys, mie­lai rinks mo­kes­čius iš tų, ku­rie už­sii­ma kro­vi­nių ve­ži­mo vers­lu, ta­čiau tarp vals­ty­bės po­li­ti­kos pri­ori­te­tų kro­vi­nių tran­zi­to vers­lo jau ne­bus. Re­zul­ta­tas: nuo to lai­ko kro­vi­nių srau­tai per Suo­mi­ją ūg­te­lė­jo dau­giau nei dvi­gu­bai. Suo­miai pra­dė­jo svars­ty­ti, kaip ska­tin­ti sa­vo eks­por­tuo­to­jus ir im­por­tuo­to­jus. O kai at­si­ra­do dau­giau sa­vų kro­vi­nių, ki­tų vals­ty­bių kro­vi­niai per Suo­mi­ją taip pat pra­dė­jo te­kė­ti ne­su­lai­ko­mu upe­liu – ir į Ry­tus, ir į Va­ka­rus.

Tiks­las – tap­ti glo­ba­liu žaidėju

- Kal­bė­jo­te apie pers­pek­ty­vą Lie­tu­vai tap­ti Bal­ti­jos jū­ros ry­ti­nės pa­kran­tės pa­skirs­ty­mo cen­tru?

- Pra­dė­ki­me nuo to, jog mū­sų ša­ly­je per­dė­tai ak­cen­tuo­ja­mas trans­por­to ko­ri­do­rius Ry­tai-Va­ka­rai, lyg ne­tu­rė­tu­me ir ki­tų dvie­jų kryp­čių, ku­rio­mis ga­lė­tu­me vež­ti sa­vo ir tran­zi­ti­nius kro­vi­nius. Lat­vi­ja pri­trauk­da­ma in­ves­ti­ci­jų daž­nai lai­mi tik dėl to, kad in­ves­tuo­to­jams ro­do vals­ty­bę, ku­ri yra Bal­ti­jos ša­lių re­gio­no cen­tre. Ji ti­krai yra įsisp­rau­du­si tarp Es­ti­jos ir Lie­tu­vos. Bet Lie­tu­va yra Eu­ro­pos cen­tras, ap­link ją ar­ti iš­si­dės­čiu­sios net ke­lios Eu­ro­pos sos­ti­nės – Var­šu­va, Mins­kas, Ry­ga, Ta­li­nas, Hel­sin­kis. Mes esa­me pu­siau­ke­lė­je tarp Var­šu­vos ir Hel­sin­kio, Ber­ly­no ir Mask­vos.

Kur ga­lė­tų „pra­si­dė­ti“ mū­sų re­gio­nas? Ma­ny­čiau, kad Šiau­rės Len­ki­jo­je, ku­ri lo­gis­ti­kos po­žiū­riu yra dy­ky­nė, pa­ly­gin­ti su pie­ti­ne šios ša­lies da­li­mi. At­si­ra­dus ge­le­žin­ke­liui „Rail Bal­ti­ca“ ir lo­gis­ti­kos komp­lek­sui tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos sie­nos bei Kau­no, bus ga­li­my­bė per­krau­ti eu­ro­pi­ne vė­že ve­ža­mus kro­vi­nius ant ru­siš­ko stan­dar­to plat­for­mų ir prieš­in­gai, va­di­na­si, ir grei­tai keis­ti kro­vi­nių srau­tų ga­be­ni­mo kryp­tis. Mū­sų re­gio­nui ga­li bū­ti pri­skir­ta ir Bal­ta­ru­si­ja, Ukrai­na, Lat­vi­ja, Es­ti­ja, da­lis Skan­di­na­vi­jos, Ka­li­ning­ra­do sri­tis.

Lie­tu­va tu­ri vi­sas ga­li­my­bes at­ei­ty­je tap­ti di­de­le žai­dė­ja tarp­tau­ti­nė­je lo­gis­ti­kos rin­ko­je. Ta­čiau tam bū­ti­na at­si­sa­ky­ti šian­die­ni­nio šab­lo­niš­ko mąs­ty­mo apie tran­zi­tą. Kuo ski­ria­si pre­kių tran­zi­tas nuo jų pa­skirs­ty­mo? Tran­zi­tas „da­ro vis­ką", kad pre­kės kuo grei­čiau ir ne­sus­to­da­mos ju­dė­tų per tam ti­krą te­ri­to­ri­ją , o pa­skirs­ty­mas „vi­lio­ja“ pre­kes trum­pam stab­te­lė­ti to­je te­ri­to­ri­jo­je. Pre­kių pa­skirs­ty­mas – tai su­dė­tin­gi lo­gis­ti­kos spren­di­mai, ku­rie nė­ra vien ve­žė­jų kom­pe­ten­ci­ja. Ki­taip ta­riant, tai dar­bai, ku­riuos at­lie­ka pa­ty­ru­sios lo­gis­ti­kos kom­pa­ni­jos. Tai yra skirs­ty­mas, pre­kių kon­so­li­da­vi­mas, de­kon­so­li­da­vi­mas, ne­tgi – da­li­nė ga­my­ba, ku­ri yra plė­to­ja­ma lo­gis­ti­kos cen­truo­se. Ir vi­sa tai ga­li­ma at­lik­ti Lie­tu­vos lo­gis­ti­kos cen­truo­se. Be to, taip nuo­lat at­si­ras ir „sa­vų“ pre­kių.

Jei Lie­tu­vo­je bū­tų Bal­ti­jos ry­ti­nės pa­kran­tės pa­skirs­ty­mo cen­tras, Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­sie­ny­je su Ru­si­ja ati­da­ry­tu­me pre­kių san­dė­lius ir juo­se ga­lė­tu­me lai­ky­ti pre­kes tol, kol ru­sai at­sis­kai­ty­tų su jų siun­tė­jais. Ru­si­jos eko­no­mi­kai at­si­dū­rus duo­bė­je, iš­anks­ti­nis at­sis­kai­ty­mas, sie­kiant iš­veng­ti ap­ga­vys­čių, taps la­bai svar­bus. Ta­čiau ga­vus pi­ni­gus bus la­bai svar­bus ir stai­gus pre­kių pri­sta­ty­mas, ku­rį grei­čiau­siai bus ga­li­ma at­lik­ti iš pa­sie­ny­je esan­čių san­dė­lių.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus (BPM) aiš­ki­na­si ga­li­my­bes į mū­sų ša­lį at­vež­ti eks­po­nuo­ti ypa­tin­gą re­lik­vi­ją – Lie­tu­vos glo­bė­jo šv. Ka­zi­mie­ro re­lik­vi­jo­rių, sau­go­mą Flo­ren­ci­jo­je, šv. Lau­ry­no [...]
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Liu­ci­jos Jū­ra­tės Kry­že­vi­čie­nės „Kū­ry­bi­nės trans­for­ma­ci­jos“ – teks­ti­lė, ak­va­re­lė, mo­no­ti­pi­jos, pro­jek­tai, tri­ma­čiai erd­vi­niai ob­jek­tai vie­no­je par­odo­je. Pa­sak pačios au­to­rės, trans­for­ma­ci­jos [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Ke­tu­ris mė­ne­sius po Lie­tu­vos re­gio­nus ke­lia­vęs „Ki­no pa­va­sa­rio“ edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Ki­no ka­ra­va­nas“ bai­gi­nė­ja šių me­tų marš­ru­tą. Li­ko du mies­tai, trys sean­sai. Rug­sė­jo 28 die­ną Tel­šiuo­se [...]
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja at­si­sa­kė anks­čiau dek­la­ruo­tų pla­nų nai­kin­ti mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais tei­kia­mo tarp­tink­li­nio ry­šio (roa­ming, – angl.) mokesčius ke­liau­jan­tiems eu­ro­pie­čiams.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Rug­sė­jo 28-ąją tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti, ar at­si­ras mai­ti­ni­mo įmo­nė, ga­lin­ti ir no­rin­ti šie­met rū­pin­tis Kau­no „Ži­bu­rio“ mo­kyk­los auk­lė­ti­nių mai­ti­ni­mu. Kol mies­to val­di­nin­kai suka gal­vas, kaip [...]
Tik šie­met baig­tas sta­ty­ti, prieš be­veik mė­ne­sį dėl slen­kan­čių šlai­tų pla­čiai ap­ta­ri­nė­tas aukš­čiau­sias ša­ly­je pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų til­tas Aly­tu­je ta­po naujų dis­ku­si­jų ob­jek­tu [...]
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Gy­ve­ni­mas iš­ban­do mū­sų dva­si­nę stip­ry­bę, kai ma­žiau­siai to ti­ki­mės. Ti­krą dva­si­nę stip­ry­bę at­sklei­džia tai, ką da­ro­me, ko ne­da­ro­me ir ko nie­ka­da ne­da­ry­tu­me. Kuo di­des­nis iš­šū­kis, tuo su­nkiau [...]
Šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kos tu­ri per­mąs­ty­ti sa­vo vaid­me­nį ir tap­ti vals­ty­bės so­cia­li­nio, tech­no­lo­gi­nio pro­ce­so da­li­mi. Tai lem­ta ir Na­cio­na­li­nei Martyno Maž­vy­do bib­lio­te­kai, [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
„Ma­no sū­nus šau­nus ir pro­tin­gas vai­kas, ta­čiau mo­kyk­lo­je jam ne­si­se­ka ir jis gau­na blo­gus pa­žy­mius“, – šiuos žo­džius ne­re­tai ga­li­ma iš­girs­ti iš nu­si­vy­lu­sių tė­ve­lių. 
Vi­si ži­no, kad ta­ba­ko ga­mi­niai ken­kia svei­ka­tai, ir net nau­jo­sios e-ci­ga­re­tės ga­li tu­rė­ti kenks­min­gų tok­si­nų. Ta­čiau Tek­sa­so A&M uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pats ni­ko­ti­nas [...]
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami