TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvos automobilių pramonė ieško savo nišos

2013 10 30 6:00
Lietuvoje pagaminti automobilių komponentai montuojami ir prabangiuose „Bentley“ automobiliuose. Gamintojo nuotrauka

Kol kas Lietuva gali pasigirti tik automobilių pramonės užuomazgomis. Tačiau investicijų specialistai jau tvirtina, kad ateityje tautinė automobilių ir jų komponentų gamybos pramonė galėtų tapti tiltu, sujungiančiu Rusijos, Vokietijos ir Skandinavijos rinkas.

Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė, teigia, kad 2012 metų pabaigoje tiesioginių užsienio investuotojų, kurie užsiima variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, Lietuvoje buvo "lygiai septyni". Jų investicijos siekė 134,41 mln. litų. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 41,2 mlrd. litų, tad į automobilių pramonę investuotos lėšos gali pasirodyti tik lašas jūroje. Tačiau, anot M.Dargužaitės, tarp oficialiai apskaitomų lėšų nepatenka TUI, investuotos į įmones, kurių pagrindinė veikla yra kitame sektoriuje, bet dalis gaminių yra ir automobilių dalys. „Dėl to galima spėti, kad Lietuvoje užsienio gamintojų, kurie gamina transporto verslui skirtą produkciją, gali būti daugiau nei septyni“, - tikino „Investuok Lietuvoje“ vadovė.

Japonų paslaptys

Įdomu, jog kai kurios bendrovės nenori, kad jų pavadinimas būtų skelbiamas viešai. Gali būti, kad jų produkcija naudojama karinėje pramonėje. Todėl garsiausiai Lietuvoje kalbama apie rusiškų sunkvežimių KAMAZ gamybą Rokiškyje, Panevėžio priekabų ir puspriekabių gamintoją „Schmitz Cargobull“, taip pat laidų rinkinius prancūziškiems ir švediškiems automobiliams Lietuvoje gaminančią japonų bendrovę „Yadzaki Wiring Technologies Lietuva“.

Ne visoms garsioms įmonėms vienodai sekasi, o nuo jų sėkmės irgi priklauso, ar automobilių bei jų komponentų pramonė Lietuvoje turės ateitį.

Iš trijų minėtų įmonių geriausiai laikosi Aukštaitijos sostinėje veikianti bendrovė „Cargobull Lietuva“. Vos šių metų viduryje Rokiškyje pradėjusi surinkti KAMAZ, Vilniaus bendrovė „Autobagi“ jau sugebėjo parduoti produkcijos už pusantro milijono litų. Netrukus jau tikimasi dešimteriopo apyvartos augimo. Apie KAMAZ ir juos surinkančią Rokiškio mašinų gamykloje bendrovę „Autobagi“ rašome kituose „Transporto 2013“ puslapiuose. O „Yadzaki“ reikalai, iš visko sprendžiant, nėra patys geriausi.

„Yadzaki Wiring Technologies Lietuva“ galima priskirti prie tų bendrovių, kurios nuo viešumos irgi atsitvėrė paslapties siena. Užvakar bendrovės nurodytu telefonu atsiliepusi administratorė Vilma tvirtino, kad įmonė žiniasklaidai informacijos stengiasi apskritai neteikti. „Nieko negaliu pasakyti“, - tvirtino japonų įmonės atstovė.

Anksčiau buvo pranešta, kad 2008 metais prasidėjus krizei „Yadzaki Wiring Technologies Lietuva“ apyvarta smuko 33 proc. - iki 50 mln. litų. Vėlesniais metais buvo planuojama tiktai 20 mln. apyvarta. „Yazaki“ Lietuvos padalinyje prieš krizę dirbo 500 žmonių, dabar, portalo rekvizitai.lt duomenimis, darbuotojų yra 452. Įdomu, jog tas pat portalas nurodo, kad šiuo metu „Yadzaki Wiring Technologies Lietuva“ apyvarta gali siekti tik nuo 7 mln. iki 10 mln. litų.

M.Dargužaitė: „Lietuva ateityje galėtų tapti tiltu, sujungiančiu Rusijos, Vokietijos ir Skandinavijos automobilių pramonės rinkas.“/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Priekabas skaičiuoja kilometrais

Visai kitokios nuotaikos Panevėžyje, čia veikia didžiausia Lietuvoje prikabinamąją techniką gaminanti bendrovė „Schmitz Cargobull Baltic“. Galingos tarptautinės bendrovės „Schmitz“ investicijos į mokslinę veiklą bei nuolatinis dėmesys produkcijos kokybei iškėlė panevėžiečių bendrovę į Europos gamintojų lyderių gretas, tad net krizės metais užsakymų netrūko.

Tiesiog fantastiški bendrovei buvo kovo 31 dieną pasibaigę 2012 - 2013-ieji finansiniai metai – izoterminius kėbulus, priekabas ir puspriekabes gaminančio „Schmitz Cargobull Baltic“ pardavimo pajamos, kaip skelbė portalas vz.lt, išaugo 68 proc. - iki 439 mln. litų, o grynasis pelnas padidėjo beveik 38 proc. - iki 43 mln. litų.

„Po rekordinių įmonei metų parengėme verslo plėtros projektą ir sulaukėme akcininkų pritarimo. Numatome investuoti į naujus gamybos plotus, technologinius įrenginius, naujus produktus. Tobulinsime gamybos organizavimą, skirsime lėšų darbuotojų kvalifikacijai kelti“, – ateities planus komentavo Raimundas Petrauskas, „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius.

Anksčiau jis yra juokais užsiminęs, kad Panevėžio gamykla išrado naują mato vienetą pagamintai produkcijai matuoti – kilometrą. Pavyzdžiui, Rusijos bendrovei „Magnit“, anot R.Petrausko, buvo pagaminta du kilometrai autotraukinių.

Amerikiečių investicija

Iš šiuo metu Lietuvoje veiklą pradedančių bendrovių daugiausia vilčių teikia šalia Vilniaus esančiame Senųjų Trakų miestelyje savo veiklą pradėjusi garsi JAV žemės ūkio technikos gamintoja „Kinze“. Jos antrinė bendrovė Lietuvoje surinka sėjamąsias mašinas. Detalės mašinoms atkeliauja iš Lietuvos bei Amerikos, o surinkti gaminiai bus parduodami į Rusiją, Ukrainą, Vengriją, Bulgariją, Čekiją ir kitas šalis.

Per ateinančius penkerius metus „Kinze“ Lietuvoje planuoja įdarbinti apie 250 žmonių, investicijos dydis siekia 22 mln. litų. Gamykloje dar žadama atidaryti miltelinio dažymo, suvirinimo bei mechaninio apdirbimo barus.

Tačiau investicijos į Lietuvos automobilių ir jų komponentų gamybos pramonę, kaip pripažįsta ir M.Dargužaitė, galėtų būti ir didesnės. Garsūs transporto priemonių, ypač lengvųjų automobilių, gamintojai šiuo metu daug mieliau investuoja į Vidurio Europos valstybes – Čekiją („Volkswagen“), Slovakiją („Hyundai“), Rumuniją („Renault“), Vengriją („Opel“).

Vis dėlto „Investuok Lietuvoje“ vadovė iš to didelės tragedijos nedaro. „Lengvųjų automobilių pramonės gamintojai istoriškai kuriasi netoli didelę kompetenciją šioje srityje turinčių šalių – Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos. Daugelis jų, spaudžiami augančių sąnaudų, dalį produkcijos iškėlė į šalia esančias šalis - Čekiją, Vengriją ir Slovakiją. Ši sritis pasižymi tuo, kad detalės į pagrindines gamyklas atvežamos labai greitai, o sandėliuose nekaupiamos didelės atsargos. Todėl visas tiekimo tinklas susitelkė netoli pagrindinių automobilių surinkėjų. Pas mus daugiau investuoja sunkvežimių ir jų komponentų gamintojai“, - tvirtino M.Dargužaitė.

Būtina pertvarka

„Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė taip pat optimistiškai tikino, kad mūsų šalis dar nieko neprarado. „Lietuva ateityje galėtų tapti tiltu, sujungiančiu Rusijos, Vokietijos ir Skandinavijos (automobilių pramonės – aut.) rinkas. Tačiau norint tai pasiekti būtina užtikrinti, jog užsienio investuotojai čia ras ne tik palankią investicinę aplinką, bet ir tinkamus aukštos kvalifikacijos specialistus. Šią problemą galime išspręsti pertvarkydami Lietuvos profesinio lavinimo sistemą, pasitelkdami dualinio mokymo modelį, itin populiarų ir veiksmingą Vokietijoje. Tokioje sistemoje moksleiviai teorines žinias įgyja profesinėje mokykloje, o praktines – realiose ir veikiančiose įmonėse. Pažangą šioje srityje jau juntame. Pavyzdžiui, bendrovė „Arginta“ kartu su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru rengia aukštos kvalifikacijos suvirintojus, kurių šiuo metu itin trūksta Lietuvoje“, - teigė M.Dargužaitė.

FAKTAI

Po nepriklausomybės atkūrimo investuotojai į automobilių gamybos sektorių Lietuvoje jau yra patyrę ir nesėkmių. Pavyzdžiui, žlugo mūsų kaimynų baltarusių planai įsukti MAZ sunkvežimių gamybą mūsų šalyje.

Kai tik Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, baltarusiai Vilniuje per gana trumpą laiką atidarė gamyklą, kurios projektinis pajėgumas buvo apie 750 sunkvežimių per metus. 2004 metais pirmieji savivarčiai išriedėjo pro naujosios gamyklos vartus. Turtingai Vakarų Europai baltarusiški sunkvežimiai nebuvo įdomūs, o štai Rytų Europa Lietuvoje surinktomis transporto priemonėmis susidomėjo dėl nedidelės kainos. Savo surinktiems sunkvežimiams parduoti MAZ net buvo įkūrusi atstovybes Lenkijoje, Rumunijoje bei Vengrijoje.

Tačiau Baltarusijos gamintojų planus sujaukė krizė – dauguma užsakovų per krizę paprasčiausiai bankrutavo, sustojo ir MAZ gamyba.

Vis dėlto seniausią bandymų gaminti automobilius istoriją Lietuvoje turi Rokiškis. Vos atkūrus šalies nepriklausomybę čia užsimota gaminti „Deutz“ dyzelinius variklius, paskui mestasi prie moraliai pasenusių vokiškų sunkvežimių „Robur“ surinkimo, tačiau Vokietijos investuotojai pritrūko pinigų. Vėliau rokiškėnams kurį laiką sekėsi bendradarbiauti su Žemutiniame Novgorode (Rusija) įsikūrusia įmone „AvtoGAZ“.

Po ilgų derybų 2000-aisiais Rokiškyje buvo pradėti surinkti furgonai „GAZelle“, kiek vėliau mažesni jo giminaičiai „Sobol“, o paskutiniais metais prieš krizę - tiekimo sunkvežimiai „Valdaj“. Visų jų gamyba buvo sustabdyta prasidėjus pasaulinei krizei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"