TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvos geležinkeliai persiginkluoja

2007 08 29 0:00
"Ne visiems rangovams pavyksta sėkmingai įgyvendinti įsipareigojimus. Labiausiai nuvylė bendradarbiavimas su Vokietijos kompanija "Siemens AG", pervertinusia savo galimybes", - sako bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius S.Dailydka.
LŽ archyvo nuotraukos

Šiandien dažnas šalies gyventojas geležinkelių transportą vertina kaip transportą, klestėjusį praeitame amžiuje, tačiau pastaruoju metu nebesugebantį pasivyti laiko, atsiliekantį nuo didėjančių visuomenės ir verslo poreikių. Rugpjūčio paskutinį šeštadienį minint Geležinkelininko dieną apie "Lietuvos geležinkelių" (LG) veiklą ir perspektyvas LŽ neetatinis korespondentas Norvilas Vaičius kalbėjosi su bendrovės LG generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka.

"Finansiškai stiprūs, konkurencingi ir turintys aiškias plėtros perspektyvas "Lietuvos geležinkeliai" per metus įgyvendina net keliasdešimt įvairios apimties ir sudėtingumo investicinių projektų."

- Kaip šiandien atrodo LG?

- LG šiandien dirba sėkmingai, yra finansiškai stiprūs, konkurencingi ir turi aiškias plėtros perspektyvas. LG specifika yra ir, matyt, perspektyvoje išliks dominuojanti krovinių vežimo veikla, savo mastu ir pajamomis nustelbianti keleivių vežimą. Beveik du trečdaliai visų traukinių LG - prekiniai. Iš krovinių vežimo LG per metus uždirba daugiau kaip milijardą litų, o keleivių vežimo veiklos metinės pajamos tesiekia 60 mln. litų.

Kasmet veždami geležinkeliais vis daugiau krovinių, šalyje užimame beveik 45 proc. visos krovinių vežimo rinkos. Tai didžiulė dalis. Šios veiklos nepastebi daugelis šalies gyventojų, tačiau ji labai reikšminga visam Lietuvos ūkiui. Vežti keleivius - nuostolinga LG veikla. Nesant pakankamam jos finansavimui, per pastaruosius keliolika metų bendrovė buvo priversta smarkiai sumažinti keleivinių traukinių maršrutų skaičių.

Kokie šiandieniniai LG tikslai?

LG siekia operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius, klientų poreikius. Sparčiai augant Lietuvos bei kaimyninių šalių įmonių gamybos mastui, didėja krovinių transportavimo paslaugų poreikis. Tam kuriame LG atstovybes Rusijoje, Kazachijoje, rengiamės plėtoti infrastruktūrą logistinei veiklai organizuoti greta geležinkelio ir išplėsti logistikos terminalų darbą su privačiais operatoriais. Mūsų tikslas - vežti daugiau ir kartu saugiai bei su mažesnėmis sąnaudomis.

- Kokią vietą LG šiandien užima techninė plėtra?

- LG finansinių galimybių nepalyginsi su Prancūzijos, Vokietijos ar Japonijos geležinkelio įmonių galimybėmis. Vis dėlto nestovime vietoje - siekiame užtikrinti reikiamus geležinkelio infrastruktūros pajėgumus ir eismo saugumą. Atskiruose geležinkelio ruožuose ir stotyse numatome sudaryti technines sąlygas maksimalaus traukinių srauto padidėjimui 50 proc. ir daugiau. Esame užsibrėžę padidinti prekinių traukinių svorį - pagrindinėmis magistralėmis vienu traukiniu traukti iki 6 tūkst. tonų svorio sąstatus, padidinti prekinių traukinių greitį (pagrindinės magistralėse - iki 120 km/h), sumažinti degalų sunaudojimo normas ir panašiai. Didinsime keleivinių traukinių greitį (Vilniaus-Kauno ruože iki 160 km/h, kituose ruožuose - 120 km/h).

Per metus LG padaliniuose įgyvendinama net keliasdešimt įvairios apimties ir sudėtingumo investicinių projektų. Juk geros būklės infrastruktūra (keliai, tiltai, stotys, signalizacijos, automatikos, ryšio ir kitos sistemos) - geležinkelių veiklos pagrindas. Nuo 2001 metų, sutelkus bendrovės lėšas, paskolas bei valstybės biudžeto lėšas, geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo darbai pradėti vykdyti intensyviau. Esminiai darbai buvo atlikti atnaujinant ir modernizuojant pagrindines geležinkelio magistrales. Ypač daug dėmesio skirta IX geležinkelių transporto koridoriui (linijoms Kena-Kaišiadorys-Klaipėda ir Kaišiadorys-Kybartai). Juo pasiekiamas Klaipėdos uostas ir tranzitu vežama Kaliningrado kryptimi.

Šiuo metu baigiamas jungiamųjų geležinkelio linijų Kužiai-Mažeikiai ir Vilnius-Stasylos infrastruktūros atkūrimo ir modernizavimo projektas.

Greta smulkesnių geležinkelių infrastruktūros atstatymo darbų įgyvendinami tokie projektai, kaip Kaišiadorių-Klaipėdos ruožo stočių kelių ilginimas, Šiaulių-Klaipėdos ruožo signalizacijos ir elektros tiekimo linijos modernizavimas, Vaidotų skirstymo stoties modernizavimas, vykdomi 3 projektai Klaipėdos geležinkelių mazge, pradėtas įgyvendinti Kauno tunelio rekonstrukcijos projektas. Be to, rengiamos studijos Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros projektui, modernizuojamas Vilniaus-Kauno geležinkelio ruožas, siekiant užtikrinti galimybes keleiviniams traukiniams pasiekti 160 km/h greitį, visoje geležinkelių sistemoje diegiamas GSM-R ryšys.

Su valstybėmis kaimynėmis suderintos vietos, kuriose "Rail Baltica" kirs Lietuvos-Lenkijos bei Lietuvos-Latvijos sieną. Bendrovėje sukūrėme "Rail Balticos" projekto centrą, artimiausiu metu skelbsime geležinkelio projektavimo darbų konkursą, tad apie 2015 metus naujais moderniais europinės vėžės geležinkelio bėgiais riedėsime iš Kauno į Lenkiją ir kitas Europos šalis. Šiais metais baigiame įdiegti finansų apskaitos ir valdymo sistemą SAP, krovinių vežimo apskaitos sistemą "Krovinys", diegiame kitas sistemas.

- Krovinius vežti geležinkeliu - veikla, iš kurios LG gauna didžiąją pajamų dalį. Kokie projektai vykdomi šioje srityje?

- Kartu su antrine bendrove "Vilniaus lokomotyvų remonto depas" baigiame 2004 metais pradėtą 50 lokomotyvų 2M62 atnaujinimo programą. Su kompanija "Siemens AG" pasirašyta sutartis dėl 34 naujų prekinių DE lokomotyvų, kurie bus pagaminti ir pristatyti iki 2009 metų. Šiais metais pradėjome manevrinių lokomotyvų modernizavimo programą, kurią numatome įvykdyti per artimiausius 5-7 metus. Nuo 2005 metų kasmet įsigyjama po 150 naujų prekinių vagonų. Ateityje prekinių vagonų planuojame pirkti dar daugiau - per 7 metus reikėtų įsigyti iki 3000 naujų prekinių vagonų, tačiau šių pirkimų mastą riboja finansinės galimybės. Radviliškyje statome naują cechą, kasmet atnaujinsiantį daugiau kaip 200 susidėvėjusių prekinių vagonų, pratęsiant jų eksploatavimo laiką vidutiniškai 15 metų.

- Kokios permainos numatomos keleivių vežimo srityje?

- Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad kol kas negalime tikėtis, jog šalyje, bent jau per artimiausią dešimtmetį, atsiras traukiniai, pasiekiantys 300 km/h ar didesnį greitį. Tai labai brangūs projektai, neįkandamai ne tik LG, bet ir visai šaliai. Vis dėlto jau kitais metais tarp Vilniaus ir Kauno pradės kursuoti pirmieji nauji modernūs čekų gamybos elektriniai dviaukščiai traukiniai. Naujų elektrinių traukinių maksimalus greitis sieks 160 km/h. Taip pat LG įsigis 4 naujus dyzelinius traukinius, mobilumo, komforto, taupumo požiūriu gerokai pranašesnius už dabar eksploatuojamus. Iš viso LG reikia apie 30 naujų keleivinių traukinių, taip pat reikia bent 50 naujų modernių keleivinių vagonų tarptautinio susisiekimo traukiniams suformuoti.

- Su kokiomis problemomis susiduriate įgyvendindami investicinius projektus?

- Ne visiems LG rangovams pavyksta sėkmingai įgyvendinti įsipareigojimus. Ypač nuvylė bendradarbiavimas su Vokietijos kompanija "Siemens AG", pervertinusia savo galimybes. Modernizuodama signalizacijos ir elektros tiekimo linijas ruože Šiauliai-Klaipėda, "Siemens AG" atsilieka nuo grafiko beveik 2 metais. Jį įgyvendinę traukinių srautą minėtame kelio ruože galėtume padidinti 25 proc., tačiau projekto užbaigimą esame priversti atidėti net iki 2009 metų. "Siemens AG" gerokai vėluoja ir vykdydama įsipareigojimus, susijusius su Vaidotų skirstymo stoties modernizavimu. Šiuo metu, kai pagal darbų grafiką Vaidotuose jau turėjo įpusėti rangos darbai, dar tik baigiamas projektavimo etapas. Galiausiai, pirmasis iš naujų prekinių lokomotyvų, kuriuos LG užsakymu gamina ta pati "Siemens AG", šalį pasieks taip pat pavėluotai.

Kita labai sudėtinga problema - investicinių lėšų trūkumas. Dėl to vėlesniam laikotarpiui atidedami tokie svarbūs darbai kaip, pavyzdžiui, geležinkelių ir automobilių kelių sankirtų sutvarkymas (vien ruožo Vilnius-Kaunas, kur geležinkelis bus modernizuotas, kad galėtų važiuoti 160 km/h greičiu, reikėtų panaikinti 9 geležinkelio pervažas, įrengti viadukus ar požemines pervažas), antrųjų kelių tiesimo geležinkelio ruože nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos, turėsiančių išspręsti traukinių, vykstančių Klaipėdos kryptimi, pralaidumo klausimus. Atidedama ir kontaktinio elektros tinklo plėtra, tad elektriniai traukiniai kol kas gali važiuoti tik nuo Vilniaus (N.Vilnios) iki Kauno ir iki Trakų. Finansavimą sutrikdė ir kainų šuolis. Pavyzdžiui, prekinį vagoną prieš 3 metus galėjome nupirkti už 100 tūkst. litų, šiandien jis kainuoja net 200 tūkst. litų.

- Ką investiciniai projektai teikia bendrovei ir jos klientams?

- Modernizuojant LG praktiškai neįmanoma pavieniais projektais pasiekti teigiamo efekto. Siekdami padidinti maksimalų prekinių traukinių svorį nuo 4 tūkst. tonų iki 6 tūkst. tonų, turime įsigyti galingesnius lokomotyvus, padidinti turimų lokomotyvų galingumą juos modernizuojant, keičiant variklius. Būtina ilginti stočių kelius, kad juose tilptų didesni sąstatai ir kad traukiniai galėtų prasilenkti. Neužtenka įsigyti greitesnių traukinių, reikia pertvarkyti signalizacijos sistemas, panaikinti geležinkelio kreives ir kita. Naujų technologijų diegimas leidžia LG darbus atlikti mažesniam darbuotojų būriui. Prieš 5 metus LG dirbo per 13 tūkst. žmonių, o šiandien, nors vežimų mastas gerokai padidėjo, darbus atlieka 10,7 tūkst. darbuotojų, jiems didiname ir didinsime atlyginimus. LG turi galimybių geležinkelio linijose ir stotyse apdoroti per 30 mln. tonų į Klaipėdos uostą ir iš jo vežamų krovinių. Vis dėlto šio pajėgumo negalėsime visiškai panaudoti, kol nebus pakankamai išplėtota infrastruktūra uosto teritorijoje, krovos kompanijose. Tam prireiks veiksmų suderinamumo su mūsų partneriais, vientisos valstybės politikos plėtojant šalies transporto infrastruktūrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"