TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvos infrastruktūra – tarp stiprių vidutiniokių

2016 10 25 17:40
Pasak geležinkelininkų, geležinkelių infrastruktūros plėtra būtų greitesnė, jeigu jos nelėtintų netobuli įstatymai.  Alinos Ožič nuotrauka

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtoje kasmetinėje ataskaitoje „Globalus konkurencingumas“ („The Global Competitiveness“) Lietuvos infrastruktūra pagal gebėjimą konkuruoti užimą 42 vietą. Nors mūsų šalyje vertinimui dėl infrastruktūros neteikiama daug reikšmės, kai kurie šio sektoriaus žaidėjai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos indeksas toje srityje galėtų būti geresnis.

Naujausioje „Globalaus konkurencingumo“ ataskaitoje Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai įvertino 138 valstybių konkurencingumą. Pagal 2016–2017 metų tyrimą Lietuvos konkurencingumas pakilo 1 pozicija – iš 36 į 35 vietą, ir pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją.

Pastaruosius trejus metus Pasaulio ekonomikos forumas Lietuvą vertino vis geriau. Tačiau to negalima pasakyti apie mūsų šalies infrastruktūrą, kuri bendrą valstybės konkurencingumo indeksą lemia net 25 procentais.

Kaip rodo naujausia Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, Lietuvos infrastruktūros indeksas, palyginti su 2015–2016 metų tyrimo duomenimis, liko toks pat, o pagal pasaulio reitingą mūsų šalies konkurencingumas šiame sektoriuje vertinamas žemiau nei visos Lietuvos – yra 42-as. Vis dėlto net didžiausios pasaulyje gerovės valstybė Norvegija užėmė tik 31 vietą, JAV – 11-ąją.

Šiais metais pačių konkurencingiausių pasaulio infrastruktūrų reitinge pirmąsias penkias pozicijas pasidalijo Honkongas, Singapūras, Olandija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Japonija ir Šveicarija. Lietuva pagal infrastruktūros konkurencingumą atsidūrė tarp Čekijos (41) ir Maltos (43). Kaip visada iš artimiausių kaimynių geriau buvo įvertinta Estija (33). Latvija užėmė 49 vietą, Lenkija – 56-ąją.

SM rūpi kitas indeksas

Būtina pažymėti, kad Pasaulio ekonomikos forumas valstybių infrastruktūros konkurencingumą vertina ne tik pagal kelių, geležinkelių, uostų, oro transporto, bet ir pagal elektros tiekimo kokybę, mobiliųjų telefonų abonementų ir fiksuotųjų telefonų linijų skaičių, oro linijų keleivių skaičių per savaitę. Tuo metu visos šalies konkurencingumo indeksas skaičiuojamas pagal 12 indeksų (juos sudaro arti šimto rodiklių), kurie skirstomi į tris subindeksus. Infrastruktūra patenka į pagrindinių reikalavimų subindeksą.

„Lietuvos žinių“ kalbinti mūsų valstybės institucijų atstovai ir dalis susisiekimo sektoriaus žaidėjų „Globalaus konkurencingumo“ tyrimą vertina nevienodai. Susisiekimo ir Ūkio ministerijos (ŪM) neteikia jam daug reikšmės, o didžiausia valstybinė transporto ir logistikos bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ mano, kad šalies indeksas galėtų būti geresnis. Juolab jog jis turi įtakos užsienio investicijoms į Lietuvos ekonomiką.

Tai pripažįsta ir susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys. „Transporto infrastruktūros (kelių, geležinkelių, įvairiarūšio transporto terminalų, jūrų uosto, oro uostų, laivybos) būklė daro tiesioginę įtaką šalies konkurencingumui. Užsienio investuotojai neretai tik dėl infrastruktūros kokybės ir logistikos kaštų priima vienokius ar kitokius sprendimus dėl verslo Lietuvoje. Gera valstybės infrastruktūra yra tarsi indikatorius investuotojams ir verslui, kad logistikos sąnaudos bus adekvačios. Žinoma, infrastruktūros būklė – ne vienintelis parametras. Logistikos kaštai priklauso ir nuo muitinės procedūrų laiko, ar krovinys punktualiai pristatomas, ir panašiai“, – aiškino R. Slapšys.

SM atstovas atsisakė išsamiau komentuoti „The Global Competitiveness“ išvadas, nes Pasaulio ekonomikos forumo vertinimas, anot jo, apima daug kriterijų, ne vien transporto infrastruktūrą. „Kompleksinė šalies ūkio konkurencingumo politika priklauso Ūkio ministerijos kompetencijai. Ji ir būtų ta institucija, kuri turėtų komentuoti vienus ar kitus skaičius“, – pabrėžė susisiekimo ministro patarėjas.

Jo manymu, Lietuvos transporto ir logistikos būklę kur kas tiksliau „matuoja“ logistikos veiklos indeksas, kurį kas dvejus metus sudaro Pasaulio bankas. „2016-ųjų reitinge matyti, kad Lietuva žengė didelį žingsnį priekį – iš 46 pozicijos 2014 metais pakilo į 29-ąją šiemet. Mūsų valstybės pažanga beveik yra didžiausia iš visų reitinguotų pasaulio šalių. Įdomu tai, kad Lietuvai už nugaros liko Lenkija (33 vieta), Latvija (38) ir Estija (43). Lietuva pagerino rodiklius visose srityse: muitinės procedūrų, punktualumo, krovinių atsekimo, infrastruktūros, tarptautinių siuntų ir logistikos kokybės“, – tvirtino R. Slapšys.

Ūkio ministerija pažymėjo, kad Pasaulio ekonomikos forumo sudaromas infrastruktūros konkurencingumo indeksas yra subjektyvus dalykas, todėl geriau kreipti dėmesį į visos šalies vietą Globalaus konkurencingumo reitinge. „Indeksas (visos šalies – aut.) nustatomas atsižvelgiant tiek į statistinius duomenis, tiek į apklausų anketas, kurias pildo šalies verslo atstovai. Sudarant 2016–2017 metų Globalaus konkurencingumo reitingą buvo apklausta 118 verslo atstovų, ir tai 44,7 proc. lėmė galutinę Lietuvos vietą. Paminėtina, jog vertinant infrastruktūrą iš 9 apžvelgiamų rodiklių tik trys yra statistiniai, o kiti – verslo atstovų apklausos duomenys. Taigi galima daryti išvadą, kad infrastruktūros indeksą nulemia subjektyvi nuomonė“, – kalbėjo Ligija Kliunkienė, ŪM Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė

Geležinkelininkai tikisi daugiau

Tačiau transporto ir logistikos verslo atstovai, kurie ne tik naudojasi šalies infrastruktūra, bet ir ją prižiūri, nusiteikę ne taip optimistiškai kaip valdininkai. Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Inga Čiuberkytė atkreipė dėmesį į netobulus valstybės norminius aktus. Esą jie stabdo geležinkelių infrastruktūros plėtrą, o drauge daro neigiamą įtaką ir visam Lietuvos infrastruktūros vertinimui.

„Naudojant Europos Sąjungos (ES) lėšas 2015-aisiais buvo intensyviai plėtojama ir modernizuojama geležinkelių infrastruktūra tarptautiniuose transporto koridoriuose, kurie kerta Lietuvos teritoriją tiek Šiaurės-Pietų, tiek Rytų-Vakarų kryptimis. Per 2015 metus viešajai geležinkelių infrastruktūrai kurti, modernizuoti skirta 179,8 mln. eurų. „The Global Competitiveness“ tyrimas galbūt rodo, kad tokių investicijų per mažai norint pakelti geležinkelių infrastruktūrą į aukštesnį lygį. Infrastruktūros kokybės gerinimo ir plėtros darbai dažnai iš dalies finansuojami ES lėšomis, o tam reikia skelbti viešuosius darbų bei susijusių paslaugų pirkimus. Tačiau mūsų šalies įstatymų bazė, reglamentuojanti viešuosius pirkimus, ES pinigų skirstymo ir panaudojimo mechanizmai yra sudėtingi, reikalauja didelių laiko sąnaudų. Be to, geležinkelių statybos rinka – gana specifinė, nėra specializuotų geležinkelių elektrifikacijos, eismo valdymo sistemų montavimo rangovų. Pati rinka keičiasi lėtai, jos dalyviai – dažnai tie patys. Dėl nedidelės darbų apimties (turime palyginti mažą geležinkelių tinklą) rangovai nesiekia geležinkelių statybos specializacijos, nes neaiški šių darbų perspektyva. Visos minėtos priežastys lėtina investicijų naudojimą, o kartu – geležinkelių infrastruktūros plėtrą“, – dėstė I. Čiuberkytė.

„Lietuvos žinios“ nesulaukė informacijos iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, nors ji yra didžiausia šalyje infrastruktūros plėtotoja.

Dešimtukas šalių, kurios turi konkurencingiausią infrastruktūrą pasaulyje *

VietaŠalisKonkurencingumo indeksas**
1.Honkongas6,69
2.Singapūras6,49
3.Olandija6,3
4.Jungtiniai Arabų Emyratai6,3
5.Japonija6,21
6.Šveicarija6,2
7.Vokietija6,12
8.Prancūzija6,04
9.Didžioji Britanija6,03
10.Ispanija5,93
…33.Estija4,87
…42.Lietuva4,68
…49.Latvija4,47
…56.Lenkija4,3

* Sudaryta pagal Pasaulio ekonomikos forumo 2016–2017 metų ataskaitą „The Global Competitiveness“

** Daugiausia valstybės gali surinkti 7 balus.

Šaltinis: „The Global Competitivenes“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"