TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvos „Metų automobiliai“ ir jų ligos

2016 11 15 8:47
A klasės Mercedes-Benz. Gamintojų nuotraukos

Lietuvių liaudies išmintis byloja, kad naujam klientui pirmą ratuotą prekę parduoda saldžiabalsiai vadybininkai, o antrą – serviso meistrai. 

T.y. jei savo laiku konstruktoriai padarė klaidų ir paliko uždelsto veikimo „bombų“, kurias nukenksminti įmanoma tik remonto dirbtuvėse, išvysti inžinerinių nesėkmių įkaitu tapusį žmogų naujo tos pačios markės modelio premjeroje, nerealu. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuvos „Metų automobilio“ rinkimuose triumfavę ratuočiai?

Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus surinko statistiką apie pirmųjų 13 konkursų nugalėtojus, rašoma „Metų automobilio“ rinkimų organizatorių pranešime žiniasklaidai.

„A“ klasės „Mercedes-Benz“

Pirmojo maratono „Metų automobilio 1998“, vykusio 1997-ųjų rudenį, laurus nuskynė revoliucinis „A“ klasės „Mercedes-Benz“ modelis. Pats mažiausias ir pirmasis priekinių varančiųjų ratų transmisiją turintis „Mercedes-Benz“ automobiliukas anuomet įveikė 14 pretendentų, užbūręs nauja kėbulo koncepcija bei pasyvaus saugumo inovacijomis (priešakinio smūgio atveju variklis ir pavarų dėžė nustumiama po grindimis). Tačiau labiausiai šis subkompaktinės klasės pionierius išgarsėjo nesugebėjęs įveikti vadinamojo „briedžio testo“.

„Mercedes-Benz“ garbei reikia pažymėti, kad atidžiai išnagrinėjus visus faktus ši problema buvo pripažinta,visi nuo konvejerio spėję nuriedėti automobiliai atšaukti ir aprūpinti elektronine stabilumo kontrolės sistema. Taip „A“ klasės ratuotis tapo pirmuoju nedideliu automobiliu, kurio standartinės įrangos sąraše buvo ESP.

Žvelgiant į šį modelį per „Transekstos“ duomenų bazėje sukauptos informacijos prizmę, „A“ klasės „Mercedes-Benz“ tikrai neatrodo pats prasčiausias. Per pastaruosius dvejus metus TA centruose apsilankė 4924 tokie automobiliukai, o pirmuoju bandymu patikros „filtrą“ įveikė 45 proc. vokiškų mašinų. Turint galvoje jų amžių – rezultatas tikria neblogas.

Dažniausiai (23 proc. visų tikrintų automobilių) fiksuojama problema: netvarkingi ar prastai sureguliuoti priekiniai žibintai. Rečiau pasitaikanti (10,8 proc.), tačiau sunkesnė „liga“ – pakabos lankstinių jungčių, paprastai vadinamų šarnyrais, susidėvėjimas. Trečia bėda, dėl kurios stringama apžiūroje – nustatomos per didelis dūmingumas (9,65 proc.).

A. Glėbus taip pat atkreipė dėmesį į prastą stabdžių būklę. Tiek darbinių, tiek rankinio stabdžio sistemų efektyvumas neatitiko minimalių reikalavimų maždaug 7 proc. „A“ klasės automobilių. Trūkumų penketuką vainikuoja (5,79 proc.) aptinkamas variklio bei pavarų dėžes skysčių nuotėkis.

„Ford Focus“

Antruosiuose rinkimuose „Metų automobilis 1999“ konkurencija buvo pastebimai didesnė, o geriausiojo titulas atiteko 21 varžovą įveikusiam „Ford Focus“. Europos rinkose pakeitęs senuką „Escort“, naujais „Ford“ kompaktas buvo toks radikaliai kitoniškas, kad 2005-aisiais pasirodęs II kartos „Focus“ atrodė nuosaikesnis. Lietuvos žurnalistų autoklubo komisijos garbei reikia pasakyti, kad tai metais kosmopolitinis „Ford“ modelis buvo karūnuotas ir „Europos Metų automobiliu“.

Būtent šis modelis tapo populiariausiu visų „Metų automobiliu“ – Lietuvos keliais važinėja 13 374 tokios mašinos. Tačiau pasigirti patikimumu I kartos „Focus“ negalėjo. TA pirmuoju bandymu praeina tik kiek daugiau nei 41 proc. šių modelių.

„Transekstos“ duomenimis, net penktadalis kompaktinės klasės „Ford“ kenčia dėl prastų žibintų. „Focus“ buvo giriamas už važiavimo savybes ir gerą valdymą, bet jų pakabos nebuvo itin patvarios – tai antras dažniausiai fiksuojamas (beveik 15 proc.) trūkumas. Trečia dažniausia problema ekspertai vadina per didelį dūmingumą (13 proc.), o ketvirta – neefektyvius darbinius stabdžius (10,2 proc.). Statistinius bendro mūsų šalies transporto parko vidurkius lenkė ir stovėjimu stabdžių defektai (7 proc.).

Įdomu, kad Vokietijos TUV vertinimu, gedimo tikimybė su „Ford Focus“ nuvažiavus 100 tūkst. km. – 15,09 proc.

„Škoda Fabia“

Trečias konkurso lauretas – naujas čekiškas automobiliukas, pagamintas naudojant „Volkswagen Polo“ platformą. „Fabia“ surinko daugiau simpatijų nei antroje vietoje likęs „Toyota Yaris“, tačiau, žvelgiant iš šiandienės perspektyvos, neakivaizdinėse patikimumo lenktynėse pralaimėjo. TA patikros įveikimo pirmuoju bandymu rodiklis – 46,5 proc. – artimas vidurkiui, tačiau fiksuojamų „didelių trūkumų“ sąrašas kiek ilgesnis.

Tradiciškai dominuoja netvarkingi priekiniai žibintai (15,6 proc.). Antra didžiausia bėda yra krūvių nelaikančios pakabos detalės (10,7 proc.), o trečia – stabdžių sistema. „Transekstos“ duomenims rūpesčių kelia ir stabdžių šlangelės, ir rankinis stabdis, ir darbinis stabdis.

Atkreiptinas dėmesys, kad TUV reitinguose „Fabia“ gana stipriai nusileidžia savo technologiniams broliui dvyniui „VW Polo“: pastarasis modelis užima 33 vietą, o „čekas“ – kuklią 44. Tikėtinas tokio skirtumo paaiškinimas: vengdami vidinės konkurencijos vokiečiai ribojo „Škoda“ galimybes ne tik renkantis komforto įrangą. Lietuvos keliais lig šiol važinėja 3 800 pirmosios kartos „Fabia“.

„Ford Mondeo“

Antrosios kartos „Mondeo“ ne vienoje šalyje sulaukė didžiulio populiarumo ir įvairaus kalibro konkursuose susišlavė nemažai trofėjų. Tarp garbingiausių – nominacija „už technines charakteristikas ir patikimumą“ bei kultinės britų TV laidos „TopGear“ skirtas „Metų automobilio“ apdovanojimas. Didžiojoje Britanijoje jis buvo toks populiarus, kad netgi tapo bendriniu savo kartos vyrų apibūdinimu – „Mondeo Man“.

Lietuvoje šis šeimyninis kelionių instrumentas sulaukė mažiau dėmesio nei konkurentai iš Vokietijos, nors funkcionalumo ir kokybės požiūriu jiems iš esmės nenusileido. Bendras „Mondeo“ tiražas siekė 5 535 vienetus.

Patikimumo požiūriu šio modelio ko gero negalima laikyti technikos stebuklu, tačiau TA patikras pirmuoju bandymu senukai „Mondeo“ ir dabar įveikia beveik taip pat sėkmingai, kaip visi kiti lietuviško transporto parko nariai – atitinkamai 48,5 proc. ir 50,9 proc. Turint galvoje, kad vertinami 10–15 metų amžiaus automobiliai, rezultatas tikrai neprastas. Dažniausiai fiksuojami trūkumai: netvarkingi žibintai (beveik 14 proc.), per didelis variklio dūmingumas (11,2 proc.), neefektyvus rankinis stabdis (9,8 proc.), susidėvėję šarnyrai (9,2 proc.).

„Mondeo“ minusu galima laikyti „EuroNCAP“ bandymuose pelnytas 4 žvaigždutes – pagrindiniai konkurentai („Opel Vectra“, „Citreon C5“, „Toyota Avensis“ etc.) gavo po 5 žvaigždutes. Be to, šis „Ford“ modelis sąlyginai greitai nuvertėdavo.

„Peugeot 307“

Penktojo konkurso Lietuvos „Metų automobilis 2002“ nugalėtoju tapęs prancūzas tais pačiais metais triumfavo ir analogiškuose Europos rinkimuose. Net ir skeptiškai vertinantys PSA produkciją pripažino, kad „Peugeot 307“ puikiai atrodo ir turi ergonomišką saloną su nepriekaištinga apdaila. Patikimumo rodikliai kiek kuklesni už vidutinius: TA centruose didelių trūkumų kontrolieriai neranda tik tarp 47 proc. atvykėlių.

Su žibintas vargsta daugiau nei 21 proc. „Peugeot 307“ savininkų, su per dideliu dūmingumu – 11 proc. Beveik tiek pat šio modelio savininkų sulaukia pastabų dėl „pavargusios“ pakabos ir susidėvėjusių šarnyrų (10,6 proc.). Dažniau nei statistinis vidurkis fiksuojama prasta vairo traukių ir svirčių būklė (8,3 proc.). Servisų meistrai teigia, kad „Peugeot 307“ silpna vieta yra elektronikos ir elektros instaliacijos veikimas.

Beje, šių automobilių Lietuvoje sąlyginai daug – 11 663.

„Mazda6“

„Mazda 626“ pakeitusi „šešiukė“ vidutinės klasės automobilių rinkoje sukėlė tikrą audrą. Itin dailiai atrodantis, gerai valdomas, protingai kainuojantis naujokas atrodė esąs geresnis už daugelį savo konkurentų. Tai be kita ko atsispindėjo ir pardavimų statistikoje: pirmaisiais prekybos metais Europoje buvo parduota 1,8 milijono „Mazda6“ egzempliorių – dvigubai daugiau nei sėkmingiausiu 626 modelio periodu.

Kad „Mazda6“ padarė didžiulį kokybinį šuolį atsispindi ir „Transekstos“ duomenų bazėje. Pirmuoju bandymu TA dirbančių kontrolierių palaiminimą gauna 56,7 proc. šių mašinų iš 4 090 važinėjančių Lietuvos keliais.

A. Glėbus, vertindamas dažniausiai fiksuojamus didelius trūkumus, atkreipė dėmesį, kad 10 proc. ribą peržengia tik prastas artimųjų šviesų reguliavimas. T. y. greičiau ne konstrukcinė, o kvalifikuotos priežiūros problema. Antras dažniausiai aptinkama trūkumas – netvarkingi amortizatoriai (7,4 proc.), trečias – nešviečiantys stabdymo signalo žibintai (5 proc.). Panaši automobilių dalis (4,9 proc.) TA barjero neįveikė dėl netvarkingos stabdžių sistemos. Šiek tiek rečiau (4,6 proc.) pasitaikantis defektas – pernelyg didelis dūmingumas.

„Volkswagen Golf“

5 kartos „Golf“ debiutavo jau vilkėdamas lyderio marškinėliais ir laikomas kompaktinės klasės automobilių etalonu. „Volkswagen“ garbei reikia pasakyti, kad šįkart inžinieriai pateisino bemaž visus lūkesčius: naujasis „Golf“ buvo erdvesnis, patogesnis, geriau valdomas, dinamiškesnis ir kokybiškesnis už pirmtaką. Ilgas jėgos agregatų sąrašas leido rinktis arba taupius dyzelinius, arba aštrius benzininius (R32 versija iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 6,2 sek.) variklius. „EuroNCAP“ egzamine jis pelnė 5 žvaigždučių įvertinimą.

Patikimumo požiūriu „Golf“ taip pat atrodo solidžiai. „Transekstos“ duomenimis 7–13 metų senumo automobiliai (šiuo metu „Golf V“ parke yra 8 389 egzemplioriai) patikrą įveikia beveik 66 proc. atvykstančių į TA centrus. Kaip Lietuvoje įprasta dažniausiai kontrolieriai turi pastabų priekinių žibintų būklei (7,2 proc. didelių trūkumų). Tačiau tai greičiau ne konstrukcinė, o šeimininkų požiūrio bėda – į prastai sureguliuotas šviesas paprasčiausiai nekreipiama dėmesio.

6,3 proc. tikrintų VW kompaktų į pakartotinę apžiūrą turėjo važiuoti dėl per didelio dūmingumo, o 5,2 proc. – dėl susidėvėjusių pakabos šarnyrų. Dar beveik 5 proc. didelių trūkumų siejami su netvarkingomis lanksčiomis stabdžių žarnelėmis. Dėl transmisijos problemų TA neįveikia maždaug 3,5 proc. penktosios kartos „Golf“.

„Škoda Octavia“

2005-ųjų Lietuvos „Metų automobiliu“ tapusi antrosios kartos „Škoda Octavia“ į technikos mylėtojus išmokė žodžių junginio geras „kainos ir kokybės santykis“. Patraukliai atrodanti, erdvi ir funkcionali „Octavia“ buvo sukonstruota iš vokiškų agregatų, tačiau apčiuopiamai pigesnė nei tikri „Volkswagen“ šeimos nariai.

Patikimumo požiūriu „Škoda“ lenkia netgi kai kuriuos naujesnės kartos automobilius, o techninės apžiūros metu fiksuojamų trūkumų kiekis beveik visose svarbiausiose pozicijose mažesnis už statistinį vidurkį. Žibintų reguliavimas tradiciškai yra bėda Nr. 1 – netvarkingais žibintais į TA centrus atkeliauja maždaug 9 proc. „Octavia“. Antra didžiausia (5,5 proc.) problema, kaip ir kituose VW koncerno modeliuose, per didelis variklio dūmingumas. Trečias bėda (5,2 proc.)uždirbanti „didelio trūkumo“ įrašą į patikros protokolą – netvarkingi posūkių žibintai, o ketvirta – susidėvėjusios pakabios detalės (4,5 proc.). Sprendžiant iš TA kontrolierių ataskaitų, „Octavia“ savininkai turėtų atkreipti dėmesį ir į stabdžių žarnelių būklę (2,3 proc. trūkumų).

Apskritai 8 364 šiuo metu Lietuvoje eksploatuojamų antrosios kartos „Škoda Octavia“ TA pareinamumas pirmuoju bandymu – 69 proc.

„Volkswagen Passat“

Šeštosios kartos „Passat“ prestižiniame konkurse triumfavo 2005-ųjų pabaigoje po to, kai VW strategų valia padarė itin didelį kokybinį šuolį. Atsisėdus į šį šeimyninį automobilį užrištomis akimis labai lengva įtikėti jog keliauji „Premium“ klasės modeliu – „Passat“ tapo artimesniu „Audi A6“ nei bet kada anksčiau, o nemažai techninių sprendimų (variklio padėtis, pakabos konstrukcija, transmisija) – buvo identiški.

Lietuvoje „B6“ modelis buvo itin populiarus (šiuo metu eksplaotuojama 12 614 tokių automobilių), o „Transekstos“ sukauptų duomenų analizė iš dalies paaiškina kas tai lėmė. Nors pirmieji 2005-aisiais debiutavusio „Passat“ egzemplioriai turėjo šiokių tokių „vaikiškų ligų“, vėliau TA centruose dirbantys kontrolieriai didelių pretenzijų neturėjo.

Pirmuoju bandymu techninę apžiūrą įveikia 69,2 proc. tokių automobilių. Fiksuojami trūkumai panašūs į „Octavia“ ir „Golf“: 7,5 proc. tikrinamų mašinų buvo netvarkingais žibintais, 5,8 proc. – turėjo pakabos problemų, o 4,7 proc. – varikliai pernelyg stipriai teršė aplinką. Ketvirtas dažniausiai pasitaikantis „Passat“ trūkumas – netvarkinga transmisija. Trūkumų penketuką vainikuoja parastai veikiantys posūkių žibintai (2.2 proc.).

„Ford S-Max“

Progą pasimėgauti tarptautine šlove „Ford“ kompanijai suteikęs „S-Max“ (šis modelis tapo penktuoju „Ford“ kūriniu, triumfavusiu Europos „Metų automobilio“ konkurse) patiko ir Lietuvos vairuotojams. Praktiškas, erdvus, nepriekaištingo dizaino, dinamiškas ir gerai valdomas. Vertinant šį vienatūrį per „Transeksta“ prizmę – rezultatas šiek tiek geresnis už statistinį patikimumo vidurkį, tačiau net ir patys „Ford“ žmonės pripažįsta, kad šie modeliai nėra nemirtingi.

Apibendrinus 1 322 „S-Max“, per pastaruosius dvejus metus tikrintų TA centruose rezultatus pasirodo, kad pirmuoju bandymu apžiūrą įveikia 68 proc. Skirtingai nuo daugelio pusamžių automobilių, šio vienatūrio silpnoji vieta ne žibintai (apšvietimo sistemos bėdos dalijasi 2–3 vietas su transmisijos gedimais – 5,2 proc.), o pernelyg dūmijantys varikliai (6,7 proc.). Techninės patikros ataskaitose taip atkreipiamas dėmesys į pakabos problemas (3,6 proc.) ir vairo mechanizmą – vairo traukės ir svirtys apibūdinamos kaip turinčios didelių trūkumų 3,2 proc. tikrintų automobilių.

„KIA Cee‘d“

Šis korėjiečių koncerno kūrinys tapo savotišku Trojos arkliu, kuriuo „Hyundai-KIA“ pradėjo tikrą Senojo žemyno rinkų šturmą. Kompaktinės klasės automobiliukas buvo nuo pat pradžių kuriamas ir gaminamas Europoje vietinių profesionalų, perviliotų iš „Audi“ bei „Volkswagen“. Norėdami išsklaidyti potencialių pirkėjų abejones KIA visiems savo gaminiams suteikė rekordiškai didelę 7 metų garantiją.

Analizuojant „Cee‘d“ modelio savininkų atsiliepimus galima daryti išvadą, kad tai nebuvo technikos stebuklas: automobilis nebuvo atsparus korozijai, erzino elektronikos gedimai, dyzeliniai varikliai buvo jautrūs degalų kokybei ir pan.

TA patikrą iš pirmo karto šiuo metu įveikia kiek mažiau nei 64 proc. visų (šiuo metu eksploatuojama 1 540) į privalomąją apžiūrą atvykstančių „Cee‘d“. Tradiciškai šio KIA modelio savininkai daugiausia bėdų turi dėl žibintų būklės (12,1 proc.). Antras tipiškas gedimas – pakabos jungtys ir šarnyrai (6,9 proc.). Toliau TA kontrolierių ataskaitose minimas pernelyg didelis variklio dūmingumas (3,8 proc.), netvarkingi stabdžių signalo žibintai (3,5 proc.) ir pakabos spyruoklės bei stabilizatoriai (3 proc.).

„Škoda Superb“

Antrosios kartos „Superb“, sukonstruotas ant tokios pat platformos, kaip ir „Volkswagen Passat“ sulaukė daugybės komplimentų kaip „daugiausia erdvės ir komforto už mažiausią kainą“ siūlantis automobilis. Paradoksalu, tačiau įvairiuose patikimumo testuose čekiškas žymiai geriau negu jo pusbrolis iš Volfsburgo. Tai liudija ir „Transekstos“ duomenų banke sukaupta statistika: iš pastaraisiais metais TA centruose tikrintų 697 „Superb“ jokių priekaištų kontrolieriai neturėjo 89,8 proc. automobilių. Turint galvoje, kad vidutiniškai TA pirmuoju bandymu įveikia 50,9 proc. transporto priemonių, toks rezultatas iš tiesų pavydėtinai geras. Bene vienintelis rimtesnis dėmesį patraukiantis trūkumas – priekinio stiklo apiplovimo ir valymo įrenginio darbas (2,6 proc.). Kiti keturi techniniai trūkumai neperžengia 1,5 proc. reikšmės, todėl vargu ar gali būti vadinami „Škoda“ problema.

„Subaru Legacy“

Dėl itin gero kainos-kokybės santykio lengvojo automobilio ir visureigio savybes puikiai derinę „Subaru“ buvo pasiutusiai populiarūs. Per ilgą laiką nuolatinė visų varančiųjų ratų sistema tapo beveik tobula.

TA centrų kontrolieriai 2009-aisiais debiutavusiam „Legacy“ didelių priekaištų neturi. Patikrinus 1 062 šio modelio ratuočius, 81 proc. TA kortelę gavo iš karto. Sugrįžti į servisus dėl netvarkingų žibintų turėjo 4,9 proc. „Subaru“ šeimininkų, dėl priekinio stiklo apiplovimo ir valymo mechanizmo bėdų – 2,45 proc., dėl rūko žibintų – 2 proc., o dar 1,5 proc. dėl susidėvėjusių pakabos detalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"