TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvos rinkoje – „popieriniai“ automobiliai

2016 08 09 6:00
Nauji automobiliai jau seniai tapo pardavėjų, siekiančių geresnių rezultatų, nei leidžia realios galimybės, įkaitais.     Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pirmąjį pusmetį pagal naujų lengvųjų keleivinių mašinų (M1 klasės) registravimo augimą Lietuva tarp 27 Europos Sąjungos (ES) šalių (be Maltos) užėmė 3 vietą. Tačiau kai kurie automobilių rinkos specialistai tvirtina, kad tokia aukšta pozicija mums nepriklauso.

Jei tikėsime oficialia ACEA statistika, didelę dinamiką registruodama naujas M1 klasės mašinas Lietuva rodė ir 2014, ir 2015 metais. Tada buvo fiksuojamas atitinkamai 19,3 proc. ir 17,8 proc. rinkos augimas, o mūsų šalis ES tais metus užėmė 6 vietą. Blogiau ES kontekste atrodėme 2013-aisiais, kai Lietuvos naujų automobilių rinka smuktelėjo 0,1 procento. Tačiau šiemet trečioji vieta po pirmų šešių mėnesių leidžia teigti, jog 2016-aisiais pagal rinkos augimą tarp ES valstybių galbūt tapsime netgi „prizininkais“. Gaila, bet Lietuvos laimėjimai gali būti kuriami dirbtinai, todėl oficiali statistika neatitinka realybės. Bent jau taip tvirtina „Lietuvos žinioms“ neoficialius registravimo duomenis pateikę dienraščio šaltiniai.

Rinka manipuliacijų raiste

Pasak vieno jų, Lietuvos naujų automobilių importuotojai stengiasi parodyti geresnį registravimo rezultatą, nei yra iš tikrųjų, ir siekdami šio tikslo dirbtinai didina registruotų naujų automobilių skaičių. Tai neva sena problema, o bendrovės tiesiog manipuliuoja skaičiais dėl pelno.

„Mano žiniomis, kai kurie importuotojai „išsimuša“ iš gamintojų geresnes kainas, nei šie ima iš Vakarų Europos gyventojų. Esą Lietuvoje perkamoji galia maža, reikia kaip nors privilioti pirkėjų. Kita dalis importuotojų užsiima manipuliacijomis, nes yra įsipareigoję gamintojams, kad parduos tam tikrą skaičių automobilių. Kadangi Lietuvoje to pasiekti neįmanoma, daromos rokiruotės“, – kalbėjo „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Kita vertus, anot jo, „tai, kas vyksta Lietuvoje, yra niekas palyginti su tuo, kas daroma Estijoje, o ypač Latvijoje“. „Jei Baltijos šalių importuotojai nesiimtų manipuliacijų, jie paprasčiausiai bankrutuotų. Lietuvoje jokios naujų automobilių rinkos nėra. Tai pirkėjų viltims skatinti sugalvotas blefas“, – tvirtino dienraščio šaltinis. Jis pabrėžė, kad dėl galimų suktybių kažin kodėl nuolat pirštu baksnojama į naujas mašinas reeksportuojančius importuotojus, nors esą „manipuliuojama ir kitaip“.

Reeksportas nuolat minimas ir tyrimų bendrovės „Autotyrimai“ mėnesinėse ataskaitose. Tarkime, balandį ji net išleido specialų pranešimą, kuriame išsamiai aprašoma, kokia iš tiesų būtų buvusi 2015 metų Lietuvos naujų automobilių rinka, jei nebūtų buvę reeksporto. Iškart po Naujųjų „Autotyrimai“ paskelbė, kad praėjusiais metais šalies fiziniai ir juridiniai asmenys įregistravo 19 441 naują lengvąjį (M1 ir N1 klasės) automobilį. Tačiau jau balandį patikslino: vidaus poreikiams naujų mašinų buvo registruota mažiau – tik 16 322. Anot bendrovės, vidaus poreikiams skirti automobiliai yra tie, kurie pirmąkart registruojami Lietuvos valstybiniame kelių transporto registre ir paskui per keturis mėnesius neiškeliauja iš šalies.

„Autotyrimai“ prie reeksportuojamų naujų mašinų priskiria tas, kurios įregistruojamos valstybės įmonėje „Regitra“, o vėliau per 121 dieną išregistruojamos. Kodėl ne per ilgesnį terminą? Pasirodo, uždelsus transporto priemonė pagal dabar galiojančius įstatymus tampa naudota.

Balandžio mėnesį tyrėjai iš oficialaus registravimo rezultato, pateikto metų pradžioje, atėmė visas per keturis mėnesius nuo įregistravimo dienos išregistruotas lengvąsias mašinas, kurių dalis, anot „Autotyrimų“ pranešimo, „buvo reeksportuota“. Pasirodo, 2015 metais tokių per 121 dieną nuo įtraukimo į registrą datos išregistruotų naujų lengvųjų automobilių suskaičiuoti net 3469. Tad, kaip tikino tyrėjai, realiai arba vidaus poreikiams 2015 metais registruotų naujų lengvųjų mašinų teliko 16 322. „Mūsų nuomone, toks skaičiavimas geriausiai atspindi šalies vidaus rinkos dydį ir struktūrą“, – savo ataskaitoje pažymėjo „Autotyrimai“.

Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais daugiausia per Lietuvą buvo reeksportuota automobilių „Fiat“ (2593), „Nissan“ (146), „Volkswagen“ (143) ir „Alfa Romeo“ (102).

„Popierinės“ mašinos

Šiais metais, kaip matyti iš naujausių „Autotyrimų“ ataskaitų, mažai kas pasikeitė. Pasirodo, iš 14 082 oficialiai sausį-liepą Lietuvoje registruotų naujų mašinų praėjus 121 dienai buvo išregistruota 2170. Tai sudarė 15,4 proc. visų įregistruotų naujų automobilių. Tiesa, neaišku, ar tokiu pat skaičiumi reikėtų apkarpyti ir bendrus septynių mėnesių Lietuvos rinkos rezultatus, juk ji per tą laiką oficialiai buvo paaugusi 23 procentais.

„Lietuvos žinių“ šaltiniai taip pat atskleidė, kad reeksportas yra tik viena vadinamo prirašinėjimo, kai dirbtinai gerinami registravimo rezultatai, medalio pusė. Pasak jų, šalyje populiari ir kita prieštaringai vertinama priemonė – esą importuotojai savo vardu registruoja „popierinius“ automobilius. „Tos mašinos net nėra perkamos. Jos tiesiog registruojamos bendrovės (importuotojo – aut.) vardu, kad būtų parodyta, jog ta įmonė užima geresnę rinkos dalį. Vėliau viešai giriamasi smarkiai padidėjusia rinkos dalimi, nors iš tikrųjų to nėra“, – pasakojo šaltinis.

Regis, didžiausią galimybę šitaip manipuliuoti skaičiais turi skirtingose valstybėse veikiantys, bet vienam tarptautiniam savininkui priklausantys importuotojai. Manoma, kad šių metų sausį-birželį tokiais ar panašiais būdais įregistruota nuo 450 iki 500 naujų automobilių. Tai bendrą Lietuvos rinkos augimą galėjo dirbtinai padidinti dar 3–4, o gal ir daugiau procentų. Tikslų skaičių sunku nustatyti, nes, kaip aiškina šaltiniai, kartais importuotojai papildomas mašinas registruoja ne oficialių importuotojų, o, tarkime, jų įtakos zonoje esančių priedangos firmų, tokių kaip nuomos kontoros, vardu. Tiesa, dalis automobilių gali turėti ir realius pirkėjus, bet atskirti jų nuo „popierinių“ iš esmės neįmanoma.

Neoficialiais „Lietuvos žinių“ duomenimis, iš garsių bendrovių per pirmus šešis šių metų mėnesius daugiausia naujų mašinų savo vardu registravo „Ford“, „Mazda“, „Land Rover“ importuotoja „Inchcape Motors“ (56), „Nissan“ ir „Hyundai“ automobilius į Lietuvą gabenanti „Fakto Autocentras“ (48), „Peugeot“ importuojanti bendrovė „Autoviči“ (32).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"