TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvos transporto sistema suka į sumanųjį kelią

2014 03 18 6:00
A.Šakalys: "Sumaniosios specializacijos strategijas ir programas, ruošdamosi naujam Europos Sąjungos finansinio 2014-2020 metų programavimo laikotarpiui, rengia visos ES šalys." LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusią savaitę Vilniaus Gedimino technikos universitete įvyko Lietuvos intermodalinio transporto technologijų platformos (LITTP) tarybos posėdis, kuriame dalyvavo visų transporto rūšių verslo ir mokslo atstovai. Posėdyje tarp kitų klausimų buvo svarstomi ir sumaniosios specializacijos prioritetai transporto bei logistikos sektoriuje.

LITTP taryba nutarė rekomenduoti Sumaniosios specializacijos programą (SSP) transporto ir logistikos srityje pradėti nuo tarptautinių transporto koridorių valdymo, vežimų ilgais nuotoliais ir paskutinės mylios vežimų integracijos modelių parengimo. Daug dėmesio sulaukė ir sumaniųjų transporto sistemų klasterio idėja. Diskusiją šiuo klausimu buvo nutarta pratęsti artimiausiame LITTP tarybos posėdyje.

Sumaniosios specializacijos prioritetus ir jų įgyvendinimo kelrodžių projektus šią savaitę numatyta svarstyti ir Vyriausybės institucijose. „Darbai atliekami vykdant 2013 metų Vyriausybės nutarimą dėl šešių sumaniųjų prioritetinių krypčių, kuriomis vadovaujantis bus didinamas Lietuvos ūkio konkurencingumas, plėtojimo. Viena kryptis yra sumaniosios specializacijos prioritetų parengimas. Juos, taip pat ir lydinčiuosius SSP įgyvendinimo kelrodžių projektus, ir baigia rengti LITTP“, - dienraščiui LŽ sakė platformos prezidentas, Lietuvos sumaniosios specializacijos programos transporto, logistikos ir IRT krypties mokslo ekspertų grupės vadovas dr. Algirdas Šakalys.

Tikslas – būti konkurencingiems

- Ar SSP ir kelrodžių projektai kuriami tiktai Lietuvoje? - klausėme dr. A.Šakalio.

- Jokiu būdu. Sumaniosios specializacijos strategijas ir programas, ruošdamosi naujam Europos Sąjungos (ES) finansinio 2014-2020 metų programavimo laikotarpiui, rengia visos ES šalys. SSP prioritetų parengimas yra pradinė strategijų ir programų kūrimo dalis. Prioritetas čia suprantamas kaip kūrimas tokių inovacinių technologijų ar procesų, kurių praktinis pritaikymas suteiks didelį potencialą transformuoti Lietuvos ūkį: didinti jo konkurencingumą bei efektyviai reaguoti į globalius pasaulio ūkio raidos iššūkius ir tendencijas.

- Daugeliui Lietuvos gyventojų, manau, menkai težinomi terminai „sumanioji specializacija“, „sumaniosios transporto sistemos“ ir taip toliau. Ar galėtumėte trumpai paaiškinti, kas tai yra?

- Lietuviams tikrai jau nebėra naujiena terminai „sumanusis“ arba „išmanusis". Naudojamės išmaniaisiais telefonais, televizoriais, galbūt jau artimiausioje ateityje pasirodys ir sumanieji automobiliai, kurie gali važiuoti be vairuotojo. Sumanumo arba išmanumo esmė – pačiomis naujausiomis, moderniausiomis technologijomis paremtas tam tikrų procesų valdymas, kuris duoda greičiausią ir pigiausią rezultatą. Pavyzdžiui, spaudant vos keletą išmaniojo telefono klavišų gaunama daugybė pigių paslaugų – nuo mobiliojo ryšio iki žaidimų internete.

O dabar įsivaizduokite panašiai valdomą Lietuvą ar tik vieną jos ūkio sektorių – transportą ir logistiką. Praktikoje pritaikius pačias moderniausias technologijas įmanoma sukurti sistemą, kuri veiktų vadinamojo vieno langelio principu. Krovinių vežimo užsakovams užsienyje tai reikštų, kad atlikęs vos kelis veiksmus sužinotum visą reikalingą informaciją apie krovinių vežimą, maršrutus ir panašiai. Ir kuri valstybė pirmoji įdiegs savo ūkyje tuos sumaniuosius dalykus, ta ir laimės.

Žinoma, čia pateikiu supaprastintą sumaniojo ūkio ar sumaniojo transporto viziją. Kad sistema pradėtų veikti, reikalinga ir pati moderniausia infrastruktūra. O tam jau reikalingas ypač glaudus mokslo, verslo ir valdžios bendradarbiavimas. Tad ir būtina rengti sumaniosios specializacijos strategijas ir programas, jų įgyvendinimo kelrodžius.

Priklauso ministerijų kompetencijai

- LITTP posėdis apibendrino jau padarytą darbą. O kaip jis buvo plėtojamas?

- Lietuvoje sumaniosios specializacijos prioritetų ir jų įgyvendinimo kelrodžių rengimą koordinuoja Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Ypač intensyviai darbas vyko paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir šių metų pirmaisiais mėnesiais. Siekiant identifikuoti ir atrinkti prioritetus bei parengti jų įgyvendinimo kelrodžius, kiekvienoje iš šešių prioritetinių krypčių buvo surengti keturi diskusijų ratai, kuriuose aktyviai dalyvavo mokslininkai, verslo bei valdžios institucijų atstovai. Rengdami transporto ir logistikos SSP siekėme išryškinti tuos, kurie leistų padaryti realų proveržį transporto ir logistikos sektoriuje tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu.

Atrinkti prioritetus ir susitarti dėl jų nebuvo lengva. Iš pateiktų per pirmą diskusiją beveik 50 technologijų ir procesų transporto ir logistikos sektoriuje, realiai įvertinus mūsų transporto bei logistikos mokslo potencialą ir verslo poreikius bei galimybes, teko susisiaurinti iki dviejų prioritetų su 5-6 technologijomis kiekviename iš jų.

Tikimasi padvigubinti tranzito apimtį

- Kokie tai prioritetai?

- Pirmasis jų įvardytas kaip inovaciniai tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos modeliai, kuriuos plėtojant būtų vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai ir kurių pagrindu būtų plėtojamos inovacinės technologijos ir procesai.

Tai fragmentuotų ir skirtingų transporto ir logistikos informacinių ryšių sistemų (išilgai konkretaus transporto koridoriaus) integracijos procesai ir integruotų informacinių sistemų platformų pagrindu diegiami inovaciniai tarptautinių transporto koridorių bei logistikos grandinių modeliai ir valdymo struktūros.

Vežimų ilgais nuotoliais ir paskutinės mylios vežimų integracijos procesų tyrimai taip pat yra labai aktuali logistikos procesų tobulinimo kryptis. Racionalūs sprendiniai šioje srityje padėtų mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms plačiau ir efektyviau įsiterpti į tarptautinių transporto ir logistikos paslaugų rinką. Kartu būtų ieškoma inovacinių sprendimų, kaip plačiau panaudoti ne tokias taršias ir energetinius išteklius tausojančias transporto priemones prekėms galutiniams vartotojams išvežioti.

Viena perspektyviausių ir daug praktinės naudos žadančių taikomųjų tyrimų krypčių yra skirtingų transporto rūšių integravimo ir su tuo susijusio daugiarūšio transporto terminalų ir platformų tinklo, užtikrinančio sklandų keleivių ir krovinių transportavimą nuo „durų iki durų“, formavimo problematika. Jeigu mums pavyktų taikomojo mokslo tyrimų pagrindu parengti racionalius sprendimus, o verslas imtųsi iniciatyvos juos įgyvendinti, tai, preliminariais skaičiavimais, iki 2030 metų per Lietuvos teritoriją gabenamų tranzitinių krovinių apimtį būtų galima padvigubinti.

- O antrasis prioritetas?

- Jis yra glaudžiai susijęs su pirmuoju prioritetu. Tai - sumaniosios transporto sistemos ir IRT technologijų bei priemonių įgyvendinimas. Kalbant apie šį prioritetą, pirma, būtina išskirti įvairių transporto rūšių elektroninio maršrutų planavimo, informavimo, inovacinių judumo modelių parengimą ir jų diegimą praktikoje, taip pat - skaitmeninio radijo ryšio tinklo ir transporto priemonių vairuotojų informavimo sistemos prototipo sukūrimą ir įdiegimą etapais realiomis sąlygomis.

Kita vertus, parengiamasis laikotarpis kuriant prioritetus jau yra baigiamas, mokslas ir verslas jau yra pasirengę bendradarbiauti, liko imtis praktinių darbų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"