Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Lietuvos vairuotojai tolimose šalyse tampa beteisiai

 
2016 11 24 6:00
Valdininkai kiekvienu konkrečiu atveju siūlo žmonėms pasidomėti, kokiomis sąlygomis jiems gali būti leista vairuoti automobilį valstybėje, į kurią ketinama vykti.
Valdininkai kiekvienu konkrečiu atveju siūlo žmonėms pasidomėti, kokiomis sąlygomis jiems gali būti leista vairuoti automobilį valstybėje, į kurią ketinama vykti. Kristinos Kučinskaitės nuotraukos

Sulaukdamos vis daugiau skundų, kad Lietuvoje išduotas vairuotojo pažymėjimas neturi galios daugelyje šalių, esančių toliau už Europos ribų, ministerijos sukruto – susisiekimo sritį kuruojančių valdininkų prašoma nustatyti tarptautinių vairuotojo pažymėjimų, kurie galiotų kartu su nacionaliniais dokumentais, naudojimo sąlygas.

Ilgą laiką šią problemą ignoravusios atsakingos institucijos pagaliau ėmėsi tarptautinių vairuotojo pažymėjimų problemos sprendimo. Susisiekimo ministerijos (SM) valdininkai dėl to kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją.

Negalėjo vairuoti

Pietų Korėjos Džedžu saloje atostogavusi Liuda Taparauskienė labai nustebo, kai, iš anksto nusprendusi internetu išsinuomoti automobilį, vėliau sužinojo, kad negalės jo vairuoti, nes... neturi tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Nuomos bendrovėje dokumentus tikrinęs vyriškis lietuvei pademonstravo, koks jis turi būti. Tai gana didelės apimties vieno lapo pažymėjimas, kuriame informacija išversta į Jungtinių Tautų (JT) patvirtintas kalbas – anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų, kinų, vokiečių, japonų.

Autobusais ir taksi po salą keliavusi moteris sakė anksčiau niekuomet negirdėjusi apie tokį dokumentą. Europoje išsinuomoti ir vairuoti automobilį gana paprasta, o tolimesniuose kraštuose ji niekada nebandė to daryti. Kai pradėjo domėtis situacija, L. Taparauskienė sužinojo, kad tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvoje apskritai neišduodami, todėl mūsų šalies vairuotojai toliau už Europos ribų tampa beteisiai.

Neoficialūs pažymėjimai

Lietuvos automobilių klubo vadovas Rolandas Dovidaitis pažymėjo, kad vis dažniau ir vis į tolimesnius kraštus vykstantys lietuviai šią problemą kelia labai aktyviai. Anot jo, diskutuoti raginamos ir valdžios institucijos, privalančios imtis iniciatyvos sprendžiant šį opų klausimą.

Rolandas Dovidaitis: "Kelionių agentūrų išduodami dokumentai nėra oficialūs. Jų gali nepriimti automobilių nuomos agentūros ir nepripažinti policijos pareigūnai.“ /sportas.info.lt nuotrauka
Rolandas Dovidaitis: "Kelionių agentūrų išduodami dokumentai nėra oficialūs. Jų gali nepriimti automobilių nuomos agentūros ir nepripažinti policijos pareigūnai.“ /sportas.info.lt nuotrauka

Šiuo metu esama nemažai maišaties, nes žmonės, nežinodami, kur ir kaip gauti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, informacijos ieško internete ir neretai aptinka, esą jį išduoda kelionių agentūros. Skelbimuose rašoma: „Jūs galite vairuoti automobilį ir nuomotis transporto priemones daugiau kaip 150 pasaulio šalių. Jums nereikės jaudintis, kad ir kokia kalba būtų jūsų originalus vairuotojo pažymėjimas.“

Dar priduriama, jog keliaudami po įvairius kraštus lietuvaičiai, susidūrę su tos šalies kelių policijos pareigūnais, kartu su tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu turi pateikti ir savo originalų vairuotojo pažymėjimą. Be pagrindinės knygutės, jo savininkui išduodama plastikinė kortelė. Abu dokumentai turi keletą apsaugos ženklų, įskaitant hologramą ir „vandens ženklus“, kurie apsaugo nuo klastojimo galimybės. Kelionių agentūros nurodo, kad tarptautinį vairuotojo pažymėjimą gali įsigyti visi, kurie nori, nesvarbu, kokios būtų pilietybės ir kurioje pasaulio valstybėje gyventų. Tokio pažymėjimo skelbiama kaina – nuo 80 iki 165 eurų.

„Tačiau kelionių agentūrų išduodami dokumentai nėra oficialūs. Jų gali nepriimti automobilių nuomos agentūros ir nepripažinti policijos pareigūnai“, – perspėjo R. Dovidaitis.

Laukia pradžios

VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Juodytė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad jos atstovaujama organizacija yra pasiruošusi pradėti rengti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarką ir padėti spręsti kitus su tuo susijusius klausimus. „Regitra“, kaip vairavimo teisę suteikianti ir šią teisę patvirtinančius dokumentus išduodanti institucija, gali teikti kompetentingą pagalbą ir konsultacijas priimant reikiamus teisinio reguliavimo pakeitimus, kad būtų tinkamai vykdoma tarptautinių pažymėjimų išdavimo veikla“, – pabrėžė ji. Bet prieš tai, anot pašnekovės, būtina atlikti keletą darbų: papildyti vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamas Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles, parengti ir suderinti tarptautinio pažymėjimo blanką, organizuoti viešuosius pirkimus dėl jų gamybos. Jei procedūros vyktų sklandžiai, tai truktų iki vienų metų.

„Tačiau prieš pradedant išduoti tarptautinius vairuotojo pažymėjimus reikia įvertinti, kad Lietuva yra prisidėjusi tik prie 1968 metų Vienos konvencijos. Tai neišspręstų bėdų tų žmonių, kurie norėtų vairuoti JAV, Japonijoje ir kitose šalyse, nes jos vadovaujasi Ženevos konvencija. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvai neprisijungus prie Ženevos konvencijos ir pradėjus išduoti tarptautinius vairuotojo pažymėjimus gyventojams būtų sukelti perdėti lūkesčiai ir padidėtų mūsų klientams naudos neduodančios įmonės sąnaudos“, – aiškino A. Juodytė.

Akcentuoja Ženevos konvenciją

Advokatės Raimondos Lazauskienės teigimu, tarptautinė konvencija yra universali sutartis, prie kurios gali prisidėti neribotas skaičius asmenų. Nemažai tarptautinių konvencijų savo veiklos metais priėmė JT, taip pat su jomis susijusios organizacijos, siekiančios unifikuoti tarptautinę teisę. Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Vaiko teisių, Ženevos, Hagos konvencijos.

„Tai valstybių susitarimas laikytis būtent konvencijoje nustatytos tvarkos skirtingais klausimais. Joje aptariama ir susisiekimo tvarka – tarkime, kelių ženklinimas, tarptautinis vairuotojo pažymėjimas bei kiti svarbūs aspektai“, – sakė advokatė.

Lietuva yra prisijungusi prie naujausios kelių eismo konvencijos, t. y. Vienos konvencijos, patvirtintos 1968 metais. Tačiau pasaulyje yra priimtos dar dvi konvencijos – Ženevos (1949 m.) ir Paryžiaus (1926 m.). Dauguma tolimesnių kraštų pripažįsta būtent Ženevos konvencijos pagrindu išduodamus tarptautinius vairuotojo pažymėjimus. Kitokie dokumentai ten negalioja.

Bandys spręsti

Užsienio reikalų ministerijos atstovai spaudai „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šį klausimą pavesta spręsti Susisiekimo ministerijos darbuotojams. SM Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Filimavičienė redakcijai atsiųstame elektroniniame laiške rašo, kad šalys (tarp jų ir Lietuva), kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių neprisidėjo prie 1949 metų Kelių eismo (Ženevos) konvencijos, vėliau ratifikavo (1968 m.) Vienos konvenciją, reglamentuojančią tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimą.

„Lietuvoje tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimas kol kas nėra reglamentuotas. Susisiekimo ministerija, siekdama išspręsti šią aktualią problemą, kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų nustatytos tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, kuris galiotų kartu su nacionaliniu pažymėjimu, naudojimo sąlygos“, – dėstė A. Filimavičienė.

Susisiekimo ministerijos valdininkė priminė, kad šių metų rugsėjį JT darbo grupėje buvo svarstomi 1968 metų Vienos konvencijos pakeitimai dėl naujų tarptautinių vairuotojo pažymėjimų naudojimo sąlygų nustatymo. JT sekretoriatas pasiūlė darbo grupei apsvarstyti galimybę iš esmės pakeisti tarptautinio vairuotojo pažymėjimo statusą – vietoj jo įteisinti naują vairuotojo dokumentą. Tai būtų nacionalinis vairuotojo pažymėjimas, skirtas ir tarptautiniam naudojimui. Toks pažymėjimas galėtų būti įteisintas 5 kalbomis – anglų, prancūzų, arabų, kinų ir rusų.

„Atkreipiame dėmesį, kad prie Vienos konvencijos prisijungusių šalių gyventojams, keliaujantiems po tolimus egzotiškus kraštus ir turintiems tarptautinius vairuotojo pažymėjimus, problemų nekyla. Tačiau tokio pažymėjimo gali paprašyti ir Vienos konvenciją ratifikavusioje valstybėje, kad informacija dokumente būtų pateikta suprantama kalba“, – nurodė ministerijos atstovė.

Pasak jos, Lietuva turi galimybę ratifikuoti ir Ženevos konvenciją, bet tai ilgai užtruktų, be to, pasaulyje nėra praktikos prisijungti prie anksčiau priimtos konvencijos. A. Filimavičienės žodžiais, vertėtų nepamiršti, kad ne vien nuo konvencijos priklauso, kuriose valstybėse galima važinėti turint lietuviškus vairuotojo pažymėjimus. Juk galimi ir dvišaliai susitarimai, taip pat išimtys, leidžiančios šalims pripažinti tik tarptautinius pažymėjimus. „Kiekvienu konkrečiu atveju vairuotojams siūloma pasidomėti, kokiomis sąlygomis jiems gali būti leista vairuoti automobilį valstybėje, į kurią ketinama vykti“, – patarė SM atstovė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"