TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Lietuvos vežėjai – prieš vakariečių siūlomą tvarką

2016 10 12 11:35
Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į darbui užsienyje komandiruojamų vairuotojų užmokesčio problemą, jau priėmė rezoliuciją dėl socialinio dempingo. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Trečiadienį Briuselyje vykstančioje tarpparlamentinėje diskusijoje Lietuvos ir dar 10 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vežėjai siekia apginti savo interesus prieš senąsias ES valstybes. Jie mėgina įrodyti, kad Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos įvestos taisyklės dėl taikomo valandinio uždarbio bei poilsio sąlygų tolimųjų reisų vairuotojams kertasi su ES laisvos rinkos principais.

Pastaruoju metu suaktyvėjus senųjų ES valstybių narių protekcionistiniams veiksmams, pradėta ieškoti kelių, kaip pakeisti komandiruojamų darbuotojų veiklą reglamentuojančias taisykles. Šių iniciatyvų tikslas – apriboti naujųjų ES narių užimamą vietinės rinkos dalį, didinant krovinių gabenimo kaštus ir sukuriant papildomą administracinę naštą“, – kreipimesi į Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos prezidentas Erlandas Mikėnas.

Aptinka du važtaraščius

Iniciatyvų prieš Lietuvos ir kitų naujųjų ES valstybių transporto įmones, kurios, pasak dalies senųjų ES valstybių institucijų ir verslo atstovų, dempinguoja pervežimo paslaugų kainas „savo engiamų vairuotojų sąskaita“, pirmiausiai ėmėsi prancūzai ir belgai, numatę, jog kassavaitinį poilsį vairuotojai negali praleisti sunkvežimio kabinoje – jiems pasiūlyta kartą per savaitę ilsėtis viešbutyje.

Kita žinia vežėjus pasiekė iš Vokietijos, kurios institucijos numatė, jog minimalų „vokišką“ 8,5 euro valandinį atlygį savo darbuotojams turėtų mokėti ne tik šios šalies įmonės, bet ir krovinius į Vokietiją bei iš jos siunčiantys kitų valstybių vežėjai.

Papildomų sunkumų kitų ES šalių vežėjams panoro sudaryti ir italai, pastarosiomis savaitėmis akivaizdžiai pamiršę ES geografiją. „Linavos“ duomenimis, jau pasitaikė ne vienas atvejis, kai Italijoje sulaikomos lietuvių, lenkų, latvių ir estų vežėjų transporto priemonės, reikalaujant trečiųjų pateikti šalių leidimus, nepaisant to, kad krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta nurodoma ES teritorijoje.

„Italai teigia neturintys bendros nuomonės šiuo klausimu, mat kiekvienas atvejis yra skirtingas. Taip pat jie pažymi, jog dažnai susiduria su vežėjų daromais pažeidimais. Vairuotojai, prisidengdami pervežimais ES viduje, veža krovinius tarp ES ir trečiųjų valstybių. Italų inspektoriai teigia susidūrę su ne vienu atveju, kai vairuotojas turi du skirtingus važtaraščius. Vieną važtaraštį, kuriame nurodyta, jog krovinys gabenamas ES viduje, vairuotojas pateikia inspektoriams, tačiau kabinoje laiko kitą originalą, kuriame nurodytas krovinio gabenimas iš Italijos į trečiąsias, ES nepriklausančias šalis. Tik tokiu atveju, italų inspektoriai reikalauja, jog vairuotojas turėtų leidimą krovinį gabenti į trečiąją šalį“, – paaiškino EK mobilumo ir transporto generalinio direktorato atstovas Eddy Liegeois.

Vežėjai įžvelgia Europos Komisijos pataikavimą senosioms ES šalims.

Italijos institucijų EK pateiktame atsakyme pabrėžiama, jog kaltinti reikėtų ne pažeidimus fiksuojančius inspektorius, o nesąžiningai besielgiančias vežėjų kompanijas.

Transporto sektoriui netinka

Prieš mėnesį Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į darbui užsienyje komandiruojamų vairuotojų užmokesčio problemą, priėmė rezoliuciją dėl socialinio dempingo. Tai nieko gero nežada Lietuvos vežėjams, apskundusiems vokiečių, prancūzų ir belgų institucijų veiksmus. „Tai nesiderina su ES sutartyse numatytais vieningos rinkos bei laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principais“,– EK pataikavimą senosioms ES šalims įžvelgė E. Mikėnas.

„Lietuvos žinios“ primena, jog 2016 metų gegužę 11 ES valstybių narių (Lietuvos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos) parlamentai kreipėsi į EK dėl direktyvos neatitikimo subsidiarumo principui. Tačiau EK sprendimu – pasiūlymas atitinka šį principą.

E. Mikėnas atkreipė dėmesį, kad senųjų ES šalių inicijuojamas direktyvos pakeitimas yra motyvuojamas siekiu pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. Tačiau minimalaus darbo užmokesčio skirtumus sąlygoja skirtingas ekonomikos išsivystymo lygis, o ne skirtingi naujųjų ir senųjų valstybių narių taikomi socialiniai standartai.

„Tokie direktyvos pokyčiai sumažintų ES įmonių ir pačios Bendrijos konkurencingumą globaliu mastu. Kitas tikėtinas žingsnis, įgyvendinus šį principą – tarifų įvedimas importui iš naujųjų ES šalių narių, lemsiantis vieningosios rinkos žlugimą“,– situaciją niūriomis spalvomis paišė E. Mikėnas.

11 ES valstybių, tarp jų – ir Lietuvos vežėjų skundai Europos Parlamento ir Europos Komisijos kol kas neįtikino.

Asociacijos „Linava“ nuomone, komandiruojamų darbuotojų veiklą reglamentuojančios taisyklės neturėtų būti taikomos transporto sektoriui dėl jo išskirtinai mobilaus darbo pobūdžio.

„Bendrųjų taisyklių taikymas transporto sektoriaus tolimųjų reisų vairuotojams, kiekvieną dieną teikiantiems paslaugas keliose skirtingose ES narėse, yra nepagrįstas, neįgyvendinamas bei sukurs per didelę administracinę ir mokestinę naštą įmonėms ir atitinkamoms institucijoms“, – pabrėžė „Linavos“ prezidentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"