Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Litras alyvos užteršia pusę hektaro žemės

 
2016 12 07 6:00
Per metus į Lietuvą importuojama apie 23 tūkst. tonų įvairių alyvos gaminių, tačiau perdirbti surenkama apie penktadalis šio kiekio.
Per metus į Lietuvą importuojama apie 23 tūkst. tonų įvairių alyvos gaminių, tačiau perdirbti surenkama apie penktadalis šio kiekio. LŽ archyvo nuotrauka

Į aplinką išmestos panaudotos alyvos atliekos daro didžiulę žalą gamtai. Šių atliekų antriniu panaudojimu besirūpinančių įmonių atstovai teigia, kad prasidėjus šildymo sezonui panaudotų tepalų pridavimas sumažėja trečdaliu.

Surenka tik penktadalį

Pagrindinė priežastis ta, kad dalis aplinkosaugos reikalavimų nepaisančių automobilių servisų panaudotą tepalą naudoja kaip kurą patalpoms šildyti, taip darydami žalą aplinkai. Panaudotą tepalą deginti galima, tačiau tik tam pritaikytose krosnelėse, turinčiose kelių lygių filtrų sistemą, o šios yra brangios.

Negalima deginti alyvos reikalavimų neatitinkančiuose katiluose, nes taip į aplinką patenka aibė itin kenksmingų medžiagų. Kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys, per metus į Lietuvą importuojama apie 23 tūkst. tonų įvairių alyvos gaminių, tačiau perdirbti surenkama apie penktadalis šio kiekio.

„Tikrai galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais tiek autoservisų darbuotojų, tiek ir pačių vairuotojų požiūris į tinkamą atliekų rūšiavimą bei tvarkymą vis gerėja. Kad tai pasiektume, nuolat buvo tobulinami teisės aktai, gerokai prisidėjo gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, intensyviai veikia visuomenės švietimas ir informavimas dėl tinkamo atliekų rūšiavimo, kontroliuojančių institucijų patirtis ir jos pritaikymo metodai praktikoje, administracinės nuobaudos už netinkamą atliekų tvarkymą“, – pažymėjo Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė.

Vis dėlto, žvelgiant į statistiką, situacija metams bėgant radikaliai nesikeičia, o nelegaliai naudojamomis alyvos atliekomis pažeidėjai teršia gamtą, kurioje patys gyvena.

Alyvos atliekas išveža

Lietuvoje alyvos atliekos panaudojamos dviem būdais: kurui arba kitais būdais energijai gauti ir pakartotiniam naftos rafinavimui arba kitokiam pakartotiniam naftos produktų naudojimui. Iš panaudoto tepalo išgaunama net apie 80 proc. bazinės alyvos.

„Didžiausia problema yra ta, kad panaudota alyva deginama buitinėse krosnyse, o ne atliekų tvarkymo įrenginiuose. Susidaro per mažas alyvos atliekų kiekis, kad verslininkai planuotų investicijas į perdirbimo gamyklas. Todėl šiuo metu didžioji dalis alyvos atliekų yra eksportuojama. Norint investuoti į perdirbimo technologijas Lietuvoje, būtina užsitikrinti atitinkamą žaliavos kiekio tiekimą. Šiandien Lietuvoje surenkamų alyvos atliekų nepakanka“, – sakė AGIA vadovė R. Zdanevičienė.

Pašnekovės teigimu, skatinti alyvos surinkimą šiuo metu nėra labai palanku ir dėl gerokai pastaraisiais metais kritusių naftos kainų. Įvertinus alyvos atliekų tvarkymo sąnaudas paaiškėja, kad bazinę alyvą yra pigiau išgauti iš naftos. Dėl pasaulinėje rinkoje sparčiai smukusių naftos kainų sumažėjo ir panaudotos alyvos paklausa. Jei artimiausiu metu situacija neims gerėti, atliekų tvarkytojai gali būti priversti įvesti alyvos atliekų surinkimo mokestį.

Milžiniška žala gamtai

Susidariusias, sukauptas alyvos atliekas įmonės ir gyventojai raginami priduoti turinčiam teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojui. Alyvos atliekas privalo priimti ir transporto priemonių techninės priežiūros bei remonto paslaugas teikiančios įmonės, jeigu asmuo naudojasi šių įmonių paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę.

AGIA atstovai pažymi, jog netinkamai tvarkoma panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosaugos problemų. Vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 ha vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su vandeniu susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, jai patekus į gruntą gali sutrikti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimas deguonimi.

Alyvos atliekose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų: vario, cinko, sunkiųjų metalų, chlorintų tirpiklių. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia onkologines ligas. Visi šie elementai po truputį kaupiasi mūsų organizme, po kiekvieno kontakto su panaudota alyva jų vis daugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja ne iš karto, o laikui bėgant.

Alyvos atliekas draudžiama maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, deginti neturint specialaus leidimo tai daryti. Taip pat draudžiama išpilti ar išleisti tepalų atliekas į paviršinio ir požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas, ant dirvožemio arba perduoti jas asmenims, neturintiems teisės alyvos atliekų tvarkyti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"