TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Logistikos aukso amžius

2013 06 18 6:00
D.Brekys: "Geros logistikos ir transporto paslaugos, kokias sugeba teikti Lietuvos kompanijos, skatins investicijas ir į gamybą."   LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet sukanka dvidešimt metų, kai buvo įkurta Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija „Lineka“, tarptautinės ekspeditorių asociacijų federacijos (FIATA) narė. 1993-iaisiais savo veiklą pradėjusi „Lineka“ daug prisidėjo prie to, kad šiandien logistikos verslas mūsų šalyje taptų viena svarbiausių ūkio šakų.

Asociacija "Lineka“ vienija per 50 įmonių ir organizacijų, kurios verčiasi krovinių ekspedijavimu, logistika ir teikia su tuo susijusias paslaugas, atstovauja asociacijos narių interesams vyriausybinėse, socialinėse bei tarptautinėse organizacijose, padeda plėtoti ryšius su tarptautinėmis krovinių ekspedijavimo ir logistikos verslo organizacijomis.

Jubiliejaus proga kalbėdamas su LŽ žurnalistu „Linekos“ viceprezidentas Darius Brekys džiaugėsi, kad Lietuvos logistikos sektorius dabar išgyvena aukso amžių.

Fenomenalus verslas

- Kuo paremtas toks optimizmas?

- Kaip rodo naujausi statistiniai duomenys, šiuo metu Lietuvos logistikos ir transporto sektorius sukuria net 12,9 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto. Be Lietuvos, iš pasaulio šalių gal tik Singapūre logistika turi didesnį svorį valstybės ūkyje. Priminsiu, kad logistikos verslą sudaro krovinių gabenimas, sandėliavimas, muitinės tarpininkavimas ir viešasis transportas.

Kartais svarstau, kodėl mūsų šalies logistai ir transportininkai yra lyderiai savo šalies ūkyje? Juk atkūrus Lietuvos nepriklausomybę viskas kilo tarytum iš nieko. Tarptautinės krovinių vežimo ir logistikos įmonės buvo plėtojamos iš to palikimo, kuris liko pasitraukus iš Lietuvos sovietams. Tai buvo fenomenali plėtra. Bendroves sovietinių automobilių ūkių bazėje steigė ir jų savininkais tapo buvę vairuotojai. Tų žmonių darbo priemonės buvo mašinos, kurias patys ir vairavo. Iš viso to išaugo sektorius, su kuriuo dabar skaitosi visi be išimties kaimynai.

Per kur veda keliai?

- Galbūt logistikai padeda ir gera Lietuvos geografinė padėtis?

- Be abejo. Ačiū Dievui, kad gimiau Lietuvoje, o ne Latvijoje ar Estijoje. Estai turi Taliną, latviai – Rygą, miestus, kurie kartu yra ir sostinės, ir uostai. Rygoje dar gyvena ir beveik pusė Latvijos gyventojų. O pas mus – idealus balansas. Sostinė – Vilnius, istorinė sostinė – Kaunas, ir abu šie miestai nėra uostai. Užtat netrukus laikinojoje sostinėje susikirs dvi geležinkelio vėžės – rusiška ir europietiška (turiu omenyje projektą „Rail Baltica“), šiame mieste iškils didžiausias Baltijos šalyse viešasis logistikos centras. Tokius pat centrus turės ne tik Kaunas, bet ir Vilnius, Šiauliai, Klaipėda. Pastarasis miestas - Lietuvos jūros vartai. Į Lietuvą, į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis, pirmiausia – į Baltarusiją. Iš esmės Klaipėda yra ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos uostas. Jeigu sugretintume per Baltijos ir Juodosios jūros uostus gabenamų baltarusiškų krovinių kiekį, mano duomenimis, Klaipėdos uostui tenka maždaug 90 proc. Baltarusijos krovinių srauto.

Lietuva turi didelį pranašumą, nes jos siena su Baltarusija kartu yra ir išorinė Europos Sąjungos (ES) siena. Ji driekiasi vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus. ES pasienyje iš mūsų šalies pusės įsikūrę ar dar kuriasi daugybė logistikos vienetų - sandėlių, krovinių vežimo įmonių, muitinės tarpininkų. Pastarieji yra specializuoti pildyti dokumentus vežėjams, kurie išvažiuoja iš ES, ir tai didelis pliusas. Paradoksas: kuo daugiau dokumentacijos, kuo daugiau problemų pasienyje, tuo labiau tarptautinėms krovinių gabenimo įmonėms tampa reikalinga Lietuva. Pavyzdžiui, vežant krovinius iš Klaipėdos jūrų uosto į Baltarusiją logistams liekanti pelno marža yra daug didesnė nei, tarkime, gabenant juos į Latviją, nors ši šalis - daug arčiau uostamiesčio.

Perfrazuojant garsųjį tarptautinį posakį išeitų, kad visi keliai veda ne į Romą, o – per Lietuvą (juokiasi).

Ekonomikos variklis

- Ar galėtume ateityje tikėtis, kad transportas ir logistika padės gamybos, kurios padėtis Lietuvoje vis dar yra apverktina, plėtrai?

- Dėl to negali būti nė menkiausios abejonės. Transportas yra ne Lietuvos, o tarptautinė ūkio šaka. Juk ne iš Vievio į Grigiškes kroviniai gabenami, bet iš Skandinavijos - į Balkanus, iš Vokietijos - į Rusiją, Kazachstaną ar dar toliau. Po Europą krovinius dažniausiai vežioja sunkvežimiai. Traukiniais jie vežami Juodosios jūros, Mongolijos, Kinijos ir kitų tolimų šalių link. Tuo metu oro ekspeditoriai jungia visus pasaulio uostus. Taigi mūsų gamintojai turi idealias sąlygas, nes jiems siūloma daugybė krovinių gabenimo paslaugų.

Kita vertus, dar romėnai prieš du tūkstančius metų žinojo, kad prekyba ir transportas pasmerkti būti kartu. Todėl Romos imperija masiškai tiesė kelius. Juk prekyba prasideda nuo gamybos. O tai reiškia, kad geros logistikos ir transporto paslaugos, kokias sugeba teikti Lietuvos kompanijos, skatins investicijas ir į gamybą.

Tačiau jau dabar privalome rūpintis infrastruktūra. Paprasčiau tariant, kuo daugiau turėsime sandėlių, tuo labiau užtikrinti jausimės. Nes kroviniai – lyg vanduo kibire: kai per jo kraštus jau liejasi vanduo, vėlu statyti apačioje kitą kibirą, geriausia, kad jis būtų padėtas iš anksto. Kitaip "kibirą" gali pastatyti mūsų kaimynai – lenkai, latviai, estai, kurie irgi tikisi uždirbti iš logistikos verslo.

Užsakymo Nr. ZD-2924

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"