TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Masinis išregistravimas „areštantų“ nepalietė

2015 09 29 6:00
Bendrovės "Sauda" šalia Vilniaus administruojamoje automobilių sulaikymo aikštelėje rūdija apie tūkstantis sulaikytų transporto priemonių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daug kas tikėjosi, kad 2014 metų liepos 1 dieną įsigaliojus naujausioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kai buvo leista automatiškai išregistruoti netvarkingas transporto priemones, ištuštės ir automobilių sulaikymo aikštelės, kurios yra perpildytos ir daugeliui miestų yra tikra ekologinė rykštė. Deja, svajonėms nebus lemta išsipildyti.

Masinis išregistravimas tų automobilių, kurių savininkai laiku nepasirūpino jų privalomąją technine apžiūra (TA) ir/ar privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir/ar laiku nesumokėjo mokesčių už transporto priemonę, buvo pradėtas 2014 metų liepos 1 dieną įsigaliojus naujoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms. Kadangi buvo iš anksto žinoma, kad šalyje yra šimtai tūkstančių seniai nenaudojamų mašinų, kurių per vieną dieną techninei apžiūrai neparengsi, vairuotojams buvo suteikta 90 dienų, iki pernai spalio 1-osios, savo lengviesiems automobiliams ir jų dokumentams sutvarkyti. Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruoti, VĮ „Regitra“ duomenimis, net 1 829 997 lengvieji automobiliai, tačiau TA turėjo vos 1 171 678 šios kategorijos transporto priemonių, o net 658 319 buvo be jos.

Sulaikymo užkulisiai

Seimui pratęsus terminą, per kurį vairuotojai dar galėjo „pasitaisyti“, iki 180 dienų, t. y. iki šių metų gegužės 12 dienos, naujai suteikta proga pasinaudojo vos 41 208 lengvųjų automobilių savininkai ir valdytojai. Net 617 111 lengvųjų automobilių taip ir liko išbraukta iš Kelių transporto priemonių registro. Neatmetama tikimybė, kad tarp pašalintų iš registro automobilių yra ir visi tie, kurie dabar po kelerius ar net keliolika metų rūdija sulaikymo aikštelėse.

Perpildytos aikštelės, kuriose laikomi policijos sulaikyti ir/ar areštuoti automobiliai, – sena problema. Tokių aikštelių turi visi didieji Lietuvos miestai ir rajonų centrai, laimėję Policijos departamento (PD) periodiškai skelbiamus viešus konkursus sulaikytiems automobiliams nutempti ir saugoti.

Vienos transporto priemonės į aikšteles patenka po avarijų, kitos – jų vairuotojus pareigūnams sulaikius už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aikštelėse atsiduria ir įkliuvusių kontrabandininkų turtas – ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkiasvoriai, kuriais buvo gabenamos kontrabandinės prekės.

Konkursus laimėjusių bendrovių padėtis tampa dvejopa. Sutartys su policija joms lyg ir turėtų garantuoti nuolatines pajamas. Tačiau dėl, verslininkų nuomone, netobulų įstatymų didelės dalies tų pajamų įmonės pasiimti negali. Mat pagal dabar galiojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą sulaikymo aikšteles administruojančioms įmonėms privalo už paslaugas mokėti ne PD, o patys pažeidėjai. Tačiau paprastai jie neturi nei darbo, nei turto, dažnai – ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl netgi teismui iš jų priteisus dešimčių tūkstančių eurų sumas išieškoti pinigų nėra jokių galimybių.

Saulius Kundrotas: „Tai uždaras ratas.“/LŽ archyvo nuotrauka

Gijos - policijoje?

Dar blogiau, kad sulaikymo aikšteles administruojančios bendrovės įstatymu yra įpareigotos laikyti mašinas stovėjimo aikštelėse tol, kol jas atsiims savininkai. Jei automobilis dingtų, tai būtų traktuojama kaip vagystė ir nuostolius privalėtų padengti administratorės. Todėl sulaikymo aikštelės virsta senų automobilių kapinėmis ir ekologinėmis bombomis.

Šit dėl ko masinis automobilių išregistravimas aikštelių savininkams galėjo tapti savita atgaiva. Jų manymu, išregistruotos ir nenaudojamos mašinos automatiškai gal ir netampa bešeimininkiu turtu, su kuriuo aikštelių šeimininkai galėtų elgtis kaip panorėję. Tačiau esą jeigu apie jų išregistravimą aikšteles informuotų policija, galbūt galima būtų tokias transporto priemones traktuoti kaip bešeimininkes ir jas utilizuoti be savininkų sutikimo.

„Jeigu dabar mašina yra išregistruota ir mes pradėtume ieškoti transporto priemonės savininkų, tai mums tikrai būtų atsakyta, kad automobilis išbrauktas iš Kelių transporto priemonių registro ir apie jį nėra jokių duomenų. Tačiau mes registrą tvarkančios valstybės įmonės (VĮ) „Regitra“ negalime paklausti netgi šito, nes nesame automobilio savininkai ir tai mums draudžia daryti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Galbūt išeitis tebūtų tokia, kad mums apie išregistruotą transportą galėtų pranešti Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT), tada galbūt toks turtas taptų bešeimininkiu ir jį mes galėtume priduoti kaip metalo laužą. Trukdys galbūt čia yra toks, kad išregistravusi tą ar kitą mašiną policijai greičiausiai apie tai nepraneša „Regitra“, - kalbėdamas su dienraščio LŽ žurnalistu svarstė Saulius Kundrotas, Vilniuje ir šalia sostinės esančias automobilių sulaikymo aikšteles administruojančios bendrovės „Sauda“ direktorius.

Užburtame rate

Tačiau nei „Regitra“, nei LKPT nelinkusios suteikti net mažiausios vilties stovėjimo aikštelių administratorėms. „Transporto priemones įregistruoja, išregistruoja ir duomenis apie išregistruotas transporto priemones tvarko VĮ „Regitra“. Be to, transporto priemonės išregistravimas nereiškia, kad jos savininkas praranda teisę į savo turtą ir jo transporto priemonę be jo žinios galima sunaikinti“, - atsakyme LŽ pabrėžė LKPT Bendrųjų reikalų grupės vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė.

Savo ruožtu VĮ „Regitra“ viešųjų ryšių specialistė Laimutė Užupė paneigė, kad jos atstovaujama įmonė neteikia duomenų policijai. „Policija turi galimybę naudotis „Regitros“ tvarkomo Kelių transporto priemonių registro duomenimis. Šio registro duomenys yra teikiami Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), o šis juos teikia visoms VRM pavaldžioms įstaigoms, taip pat – ir Policijos departamentui“, - tikino „Regitros“ atstovė.

Maža to, pasak L.Užupės, duomenis apie išregistruotus automobilius iš „Regitros“ gali gauti ir pačios sulaikymo aikštelės, jei yra sudariusios duomenų teikimo sutartis su valstybės įmone. Bet netgi tai situacijos neleidžia pakeisti į gera. „Išregistravus transporto priemonę keičiasi jos „statusas“ (automobilis tampa „išregistruotas“ ir negali dalyvauti viešajame eisme), bet ne turtinės teisės. Transporto priemonė ir toliau lieka savininko nuosavybė. Civiliniame kodekse nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkis turtas nuosavybėn gali būti perduotas valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu“, - atskleidė „Regitros“ viešųjų ryšių specialistė.

Sulaikytų mašinų savininkai atsako, kad kreiptis į teismą jiems neapsimoka, nes tai dar pridėtų papildomų išlaidų, kurių vėliau iš nieko neišieškosi. „Tai uždaras ratas“, - padarė išvadą S.Kundrotas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"