TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mašinos iš Vakarų aukcionų pildo turgavietes

2016 06 21 6:00
Lietuvos gyventojai mieliau naudojasi turgaus prekeivių, o ne Vakarų aukcionų ir jų tarpininkų paslaugomis todėl, kad turguose gali patikusį automobilį apžiūrėti ir išbandyti. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje daugėja tarpininkų, per savo pačių sukurtas internetines platformas lietuviams siūlančių dalyvauti Vakarų Europos automobilių aukcionuose ir tiesiogiai internetu įsigyti patikusią mašiną. Tačiau paprasti gyventojai paslauga naudojasi labai retai. Dažniausiai per internetines platformas automobilius įsigyja turguose jais prekiaujančios įmonės ir verslininkai.

Lietuvoje tikrai nerasi vairuotojo, kuris bent viena ausimi nebūtų girdėjęs apie naudotų automobilių aukcionus, o kai kurie giriasi juose dalyvavę. Dažniausiai tuose, kurie rengiami Amerikoje. Tačiau pastaruoju metu lyg grybai po lietaus mūsų šalyje pradėjo dygti tarpininkai, kuriantys internetines platformas ir per jas nukreipiantys pirkėjus į Vakarų Europos, daugiausia – Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos – aukcionus.

Naršydamas internete „Lietuvos žinių“ žurnalistas surado mažiausiai šešias tokias platformas. Susisiekti telefonu pavyko tik su trimis iš jų. Gali būti, kad platformų yra ir daugiau, galbūt – net kelios dešimtys. Marius Smolskis, vienos iš tokių platformų usedautobank.com, kurią administruoja Marijampolėje įsikūrusi įmonė „T&S mobile“, atstovas, tikino, kad tapti Vakarų Europoje veikiančių geros reputacijos aukcionų partneriu labai sunku, dėl to daugelis platformų galbūt realios veiklos neplėtoja, o laukia tik joms palankaus vienkartinio šanso.

Daužta mašina – lyg katė maiše

M. Smolskis taip pat tvirtino, kad Lietuvoje realią tarpininkavimo tarp mūsų šalies pirkėjų ir Vakarų aukcionų veiklą vykdančias bendroves suskaičiuosi ant rankos pirštų.

„Lietuviai dirba tik su patikimomis, gerą reputaciją turinčiomis Vakarų įmonėmis, o šios renkasi tuos pačius partnerius Rytuose, taip pat – ir Lietuvoje. Vakariečiai žiūri, kad jų partneriai turėtų ilgametę prekybos automobiliais patirtį, būtų mokūs. Tai ypač svarbu, nes tada tarpininkaujanti bendrovė gali garantuoti, kad pirkėjui pristatys tokį automobilį, kokį užsakovas matė nuotraukose. Ir niekada neatsitiks taip, kad pirkėjas įsigijo mašiną, kuri „atrodo gražiai ir tėra nuvažiavusi 150 tūkst. kilometrų“, o atvarius ją paaiškėjo, kad ji apdaužyta“, – pasakojo nuo 1999 metų veikiančios įmonės „T&S mobile“ darbuotojas.

Verslininkas tvirtino, kad dažniausiai Lietuvoje veikiančių bendrovių internetinės platformos pirkėjams siūlo dalyvauti tuose Vakarų Europos aukcionuose, kurie siūlo techniškai tvarkingas naudotas mašinas. „99 proc. automobilių, kuriuos pirkėjai įsigijo per „T&S mobile“ internetinę platformą Vakarų Europos aukcionuose, buvo techniškai tvarkingos. Per aukcionus juos parduoda automobilių išperkamosios nuomos bendrovės, patys mašinų gamintojai, finansinės bendrovės“, – vardijo M. Smolskis.

Verslininkas taip pat teigė, kad Lietuvos virtualiojoje erdvėje atsiranda vis daugiau internetinių platformų, kurių valdytojai yra niekam nežinomi, ir jos siūlosi tarpininkauti pirkėjams įsigyjant daužtas mašinas iš Vakarų Europos aukcionų, kurias patys jų atstovai įvardija kaip „defektuotas“. Tokios mašinos į aukcionus dažniausiai atkeliauja po avarijų ar stichinių nelaimių iš draudimo bendrovių.

„Vakarų Europoje daužtų automobilių aukcionai taip pat yra organizuojami, tačiau „T&S mobile“ su jais nebendradarbiauja. Daužtų mašinų aukcionuose visuomet perki katę maiše, nes niekada nežinai, kokia automobiliui padaryta tikroji žala. Dėl to niekuo negali būti garantuotas nei pirkėjas, nei tarpininkas. O vėliau klientas kaltę už mašinos defektus, kurių pats neįžiūrėjo internetinėse nuotraukose, verčia tarpininkams. Taip gali nukentėti ne tik tarpininko reputacija, bet ir jo finansai“, – sakė M. Smolskis.

Verslininko teigimu, pirkti daužtas mašinas dažniausiai rizikuoja įmonės, nes atsiradęs nuostolis dėl netinkamai įvertintų vienos ar kitos mašinos būklės yra kompensuojamas iš pelno, gauto už kitus parduotus automobilius. Pavieniai pirkėjai paprastai įsigyja vieną mašiną, dažnai išleidžia pirkiniui visas santaupas, dėl to ir rizikuoti negali.

Laimėjimo atsisakyti nevalia

Pirkti automobilius Vakarų aukcionuose patogu, nes mašiną gali įsigyti nekeldamas kojos iš namų ar biuro. Visos procedūros atliekamos kompiuteriu. Prieš kelerius metus mūsų šalyje buvo gana populiaru pirkti naudotas mašinas JAV aukcionuose, tačiau vėliau, pakeitus techninius reikalavimus į Lietuvą įvežamoms mašinoms iš trečiųjų šalių, susidomėjimas amerikietiškais aukcionais atslūgo.

Ko reikia perkant naudotą automobilį virtualiame aukcione? Pirmiausia pirkėjams būtina sužinoti patikimo aukciono internetinės svetainės adresą. Prisijungus prie jos reikia tapti paslaugos vartotoju. Aukcionas per internetą pateikia kuo išsamesnę informaciją apie siūlomas mašinas, pradines jų kainas, pateikia mašinų nuotraukas ir netgi vaizdo įrašus, o pirkėjui lieka išsirinkti patikusią. Skelbiamas aukciono laikas ir jo terminas, per kurį pirkėjai daro statymus. Jau pats terminas „aukcionas“ sufleruoja, kad laimi tas, kuris už patikusį automobilį iki nurodyto termino pabaigos pasiūlo didžiausią kainą. Vėliau laimėtojas automobilio jau negali atsisakyti. Jis privalo pasirašyti sutartį ir sumokėti pastatytą sumą.

Panašiu būdu, tiesiogiai (angl. on-line), galima nusipirkti mašiną ne tik Amerikos, bet ir Vakarų Europos aukcionuose. Tačiau dauguma mūsų pirkėjų renkasi Lietuvoje registruotas tarpininkaujančias internetines platformas. Pirmiausia dėl to, kad jos bendrauja su patikimais aukcionais. Prireikus gali pakonsultuoti sandorio klausimais. Sutvarko pirkimo-pardavimo dokumentus. Galiausiai internetinės platformos priklauso bendrovėms, kurios iš tų aukcionų, su kuriais yra sudariusios sutartis, gali tralais atgabenti nupirktus automobilius į Lietuvą.

Didžiausi pirkėjai – iš automobilių turgų

Pasak „T&S mobile“ atstovo M. Smolskio, Lietuvos gyventojai labai retai per internetines platformas įsigyja iš Vakarų aukcionų ir automobilius be defektų. „Ankstesniais metais turėjome dauguma mūsų klientų buvo iš Rusijos ir Ukrainos, tarp kurių buvo nemažai ir fizinių asmenų. Tačiau pasikeitus geopolitinei situacijai Rytuose, rusai ir ukrainiečiai „pradingo“, – sakė verslininkas.

Dabar pagrindiniai „T&S mobile“ klientai yra Lietuvoje registruotos įmonės, veikiančios turguose, taip pat – pavieniai turgaus prekeiviai. „Jie irgi yra tarpininkai, vėliau per mus nupirktas mašinas pardavinėja turguose“, – tikino M.Smolskis.

Toks naudotų mašinų pirkimo iš Europos aukcionų mechanizmas priimtinas ir Lietuvos gyventojams, kurie automobilių pirkti važiuoja į Lietuvos turgus. „Daugelis lietuvių apie tą mechanizmą galbūt net nenutuokia, tačiau įsigydami automobilį jie nori jį pačiupinėti, išbandyti, pravažiuoti, pasiderėti, – ir tik po to daro sprendimą“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasak M. Smolskio, Rusijos ir Ukrainos pirkėjai dažniausiai pageidaudavo vieno automobilių modelio – 5-erių metų „Renault Megane“. Lietuviai turi silpnybę vokiškoms mašinoms. „Pageidaujama įvairių modelių – nuo 500 eurų kainuojančio „Opel Astra“ iki 30 tūkst. eurų vertės „Mercedes-Benz“. Tačiau pageidaujami automobiliai visuomet yra vokiškų markių“, – pastebėjo „T&S mobile“ atstovas.

Už tarpininkavimą, atskleidė M. Smolskis, Vakarų aukcionai atseikėja tam tikrą procentą, kuris automatiškai paskaičiuojamas pardavus automobilį. „Tas procentas yra minimalus“, – pažymėjo verslininkas. Jis neslėpė, kad „T&S mobile“ iš tarpininkavimo tarp Vakarų aukcionų ir pirkėjų Lietuvoje gauna apie ketvirtadalį savo pajamų, kurios per metus, portalo rekvizitai.lt duomenimis, sudaro 300–400 tūkst. eurų.

Beveik vien tik iš tarpininkavimo gyvena kita Marijampolės kompanija „Gelgotos transportas“, valdanti internetinę platformą exleasingcar.com. Bendrovės generalinis direktorius Egidijus Kalinauskas „Lietuvos žinias“ informavo, kad tarpininkaudama jo vadovaujamos įmonės padalinys Lietuvoje gauna net 70 proc. pajamų. Įmonė turi savo atstovybes Vokietijoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje. Portalas rekvizitai.lt skelbia, jog metinė „Gelgotos autotranporto“ apyvarta sudaro 20–30 mln. eurų.

Lietuvoje aukcionų nėra ir nebus

Pasak tarpininkavimo verslo atstovų, klientai klausia, kodėl panašių į Amerikos ir Vakarų Europos aukcionus niekas neorganizuoja Lietuvoje? E. Kalinausko teigimu, prieš kurį laiką jo vadovaujama įmonė bandė atidaryti lietuvišką internetinį aukcioną. Tačiau greitai paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra automobilių, kuriuos aukcionui galėtų pasiūlyti išperkamosios nuomos (lizingo) ar draudimo kompanijos, kaip dažniausiai yra Vakaruose, todėl naują veiklą teko nutraukti jos net nepradėjus.

„Mūsų šalyje nėra automobilių pasiūlos. Lietuvoje išperkamosios nuomos kompanijos klientų grąžintas mašinas greičiausiai nuperka patys lizingo kompanijų darbuotojai, nes mašinos yra naujos ir palyginti pigios. Ir atiduoti realizuoti kam nors iš šalies, tarkim, aukcionuose, paprasčiausiai nebelieka automobilių“, – konstatavo E. Kalinauskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"