TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mašinų meistrų naudą nusiurbia lenkai

2013 06 12 6:00
Lenkų automobilių meistrų aktyvumas gali juntamai apkarpyti Lietuvoje veikiančių „garažiniais“ vadinamų autoservisų pajamas.   Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vokietijoje bei kitose Vakarų Europos šalyse automobilius įsigiję ir pakeliui į Lietuvą kertantys Lenkijos teritoriją jų pirkėjai mato daugėjant autoservisų mūsų pietų kaimynės ir Vokietijos bei Čekijos pasieniuose. Tvirtinama, kad sparčiai besikuriančios lenkų mechaninės dirbtuvės jau atima darbą iš „garažiniais“ vadinamų smulkių Lietuvos servisų.

Vilnietis A.P. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.) Vokietiją, Čekiją ir kitas vakariau nuo tėvynės esančias šalis nuosavu automobiliu nuolatos aplanko kaip turistas. Nors lietuvis periodiškai keičia savo mašinas, tačiau paprastai - iš naudotos į naudotą. Todėl grįžtantis į Lietuvą A.P. dažnai yra painiojamas su pavieniais naudotų automobilių prekeiviais.

Vilniaus gyventojas tikino, kad pasienyje su Vokietija ir Čekija įsikūrę lenkų autoservisai vis daugiau dėmesio rodo verslininkams iš Lietuvos. „Nesunku pastebėti, jog čia autoservisų pastaraisiais metais smarkiai daugėja. Labiausiai jie laukia mūsų naudotų automobilių perpardavėjų. Pirmiausia jiems siūloma paremontuoti naujai įgytą mašiną. Jei vairuotojas įkalbamas, jo paslaugoms – ir patogi nakvynė, ir valgis, ir gėrimai, ir net prostitutės. Kadangi nemaža dalis autoservisų vadybininkų ir mane yra priskyrę prie prekeivių naudotomis mašinomis, aš irgi nuolat sulaukdavau siūlymų atlikti mašinos remontą“, - sakė A.P.

Jis teigė, kad lenkų pasienio meistrai už tam tikrą mokestį siūlė jam "pakoreguoti" ir ridą – atsukti atgal. „Dabar mano mašinoje esantis prietaisas rodo, kad automobilis yra nuvažiavęs 200 tūkst. kilometrų. Lenkai tikino galį padaryti, kad liktų tik 80 tūkst. kilometrų“, - aiškino LŽ pašnekovas.

„Vadinasi, Lenkijoje yra galimybių ne tik užglaistyti automobilio defektus, bet ir jį „pajauninti“. Visai kaip Lietuvoje. Skirtumas tik tas, kad ten viskas daroma pigiau. Į Lietuvą mašina atvažiuoja lyg ir mažiau pavažinėta, negu yra iš tikrųjų. Matyt, jau netolimoje ateityje Lenkijos ir Vokietijos bei Lenkijos ir Čekijos pasieniuose veikiantys autoservisai atims didelę dalį pajamų iš Lietuvos mechanikų, ypač jei jie dirba pusiau legaliai, garažuose“, - prognozavo ne vieną dešimtį vairuotojo stažą skaičiuojantis A.P.

Didiesiems pokyčiai Lenkijoje – nė motais

LŽ kalbinti automobilių pardavėjai tik iš dalies galėjo patvirtinti tai, ką dienraščiui papasakojo Vilniaus gyventojas.

Aurika Mockienė, Radviliškyje veikiančios ir tarptautiniu naudotų automobilių pervežimu užsiimančios Aloyzo Grigaliūno įmonės „Autokaravanas“ vadybininkė, teigė, kad dideliems automobilių prekeiviams sustoti Lenkijoje ir čia remontuoti mašinas neapsimoka. „Dažniausiai naudotus automobilius į Lietuvą gabename iš Vokietijos. Kaimynės Lenkijos keliais važiuojame per daug nesidairydami į šalis. Jeigu kas nors sugenda, siunčiame į įvykio vietą komandą, kuri pargabena sugedusį automobilį į mums priklausantį servisą. Apskaičiavome, kad savose dirbtuvėse remontuoti automobilį kainuoja daug mažiau nei kur kitur. Todėl, kas iš tikrųjų dedasi Vokietijos pasienyje, nedaug ir galėčiau pasakyti“, - teigė LŽ pašnekovė.

Vis dėlto ji pažymėjo, kad iš Vakarų Europos naudotas mašinas pavieniui parsivežantiems lietuviams remontuoti Lenkijoje techniką greičiausiai apsimokėtų. „Galiu pasakyti, jog jei čia, Lietuvoje, neturi nuosavo serviso ar pažįstamo mechaniko, tikriausiai apsimoka sustoti Lenkijoje ir pasiderėjus remontuoti įsigytoje transporto priemonėje pastebėtus defektus. Pas kaimynus mašinos remontas tikrai kainuoja daug pigiau nei Lietuvoje. Pas mus remontuoti automobilį tikrai brangu“, - kalbėjo A.Mockienė.

Jos manymu, galbūt naudotų automobilių remontas Lenkijoje galėtų dominti smulkiuosius verslininkus. „Manau, tiems verslininkams, kurie per metus į mūsų šalį atgabena nedidelį kiekį transporto ir neturi savo autoservisų, kur mašinas galėtų paremontuoti, lenkų pagalba irgi praverstų. Lenkijos mechanikai daug pigesnes paslaugas gali pasiūlyti vėl dėl to paties – ganėtinai mažo zloto kurso euro ir mūsų lito atžvilgiu“, - svarstė „Autokaravano“ darbuotoja.

Lenkijos pasienyje – lietuvių įmonės?

Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro vadovas Algirdas Venckevičius spėjo, kad Lenkijos ir kitų Vakarų Europos šalių pasieniuose besikuriantys autoservisai gali būti ir lietuviško kapitalo. „Lietuvaičių yra pabirę po visą pasaulį“, - patikino LŽ pašnekovas.

O pakoreguoti prietaisų rodmenis, kaip sakė ekspertas, mūsų tautiečiai tikrai moka. „Niekam ne paslaptis, jog kuo mažesnė automobilio rida, tuo mašinos vertė yra didesnė. Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus automobilis nuvažiuoja 18 tūkst. kilometrų. Jei jis per tiek pat laiko nurieda dvigubai daugiau – atitinkamai sumažėja ir jo kaina“, - sakė A.Venckevičius.

Be to, jis pažymėjo, jog šiandien ridos sumažinimu gali „apgauti tiktai nepatyrusį pirkėją“. „Į Lietuvą dažniausiai įvežami 10-15 metų automobiliai. Tokios mašinos beveik visos jau turi sudėtingas kompiuterių sistemas, kurių atmintyje saugoma daugybė duomenų. Todėl tereikia užsukti į tam tikros markės automobilių įgaliotuosius autoservisus, jo darbuotojai prie mašinos sistemos prijungs kompiuterį, kuris beveik akimirksniu parodys tikrąją ridą“, - atskleidė LŽ pašnekovas.

Tačiau gerokai pavažinėtą mašiną nuo mažiau naudotos, kaip tvirtino A.Venckevičius, gali atskirti ir apie kompiuterius nieko nenusimanantis ar dėl kokių nors priežasčių juos ignoruojantis pirkėjas. „Užtenka pasėdėti ant sėdynės. Automobilio rodmenų skydelis gali rodyti mažą ridą, o sėdynė išsėdėta. Tai pajusti nesunku – ji nebeturi standumo. Tuomet ir reikia tikrinti, ar rodoma rida yra teisinga“, - patarė Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"