TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Maža žala – didelė byla

2016 07 19 6:00
Vos pastebimai apgadinus svetimą automobilį, būtina rasti jo šeimininką arba kreiptis į policiją - įstatyme nenumatyta galimybė palikti įvykio vietoje raštelį su savo kontaktais. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra priskiriamas prie šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl už tai numatyta itin griežta atsakomybė. Nors toks nusižengimas gali kainuoti itin brangiai tiek moraliniu, tiek materialiniu požiūriu, atsakomybės vengiantys pažeidėjai sprunka dažnai.

Vis dėlto neretai pasitaiko ir taip, kad vairuotojas padaro nusižengimą suklydęs dėl savo veiksmų teisėtumo – manydamas, jog nieko nekliudė.

Su tokiomis situacijomis susiduriančių ir pažeidėjams atstovaujančių teisininkų teigimu, iš pažiūros padaryta net visiškai nereikšminga žala gali baigtis skaudžia byla. Ankšti daugiabučių namų kiemai, sausakimšos automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų, akinama vasaros saulė ar pliaupiantis lietus ir daugybė kitų priežasčių gali lemti, kai manevruodami net ir labai patyrę vairuotojai sukelia eismo įvykį.

„Nesvarbu, ar padaryta 50 tūkst., ar 5 tūkst. eurų žala, vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, pažeidėjas privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, kad vėliau nebūtų apkaltintas dėl pasišalinimo. Atrodytų, įprasta situacija: prekybos centro aikštelėje ar daugiabučio kieme vairuotojas, riedėdamas atbulomis, kliudo stulpelį arba kitą automobilį. Dažnai atsitrenkiama nestipriai. Vairuotojas išlipęs apžiūri kliudytą stulpelį ar kitą automobilį, pats įvertina apgadinimą ir, padaręs išvadą, kad žalos niekam nepadaryta, nuvažiuoja“, – ne kartą pasitaikiusias eismo įvykių aplinkybes apibūdino advokatas Darius Sosnovskis.

Teisinasi nepastebėję

Tuo metu vaizdo kameros ar praeiviai, kurių dauguma turi mobiliuosius telefonus su fotokamera, gali akimirksniu užfiksuoti pažeidimą. Liudininkams pranešus pareigūnams apie įvykį, mašiną vairavęs asmuo sulaukia šaukimo į policiją ir yra apklausiamas dėl pasišalinimo iš avarijos (nors ir menkos) vietos. Žmonių parodymai, vaizdo įrašai ar nuotraukos, kurių kokybė leidžia aiškiai nustatyti įvykio aplinkybes ir identifikuoti automobilio valstybinius registracijos numerius, vėliau teisme dažniausiai tampa neginčijamais įrodymais.

D. Sosnovskiui antrino ir teisininkė A. Rynkun. Pasak jos, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos baudžiamas labai griežtai, nesvarbu, kokia žala kitam padaryta. Todėl manantieji, kad nedidelis mašinos, stulpelio ar bet kokio kito daikto nubrozdinimas yra nereikšmingas dalykas, labai klysta.

„Administracinėn atsakomybėn traukiamas vairuotojas nenori prisiimti atsakomybės. Jis teisinasi nematęs kliūties, nepastebėjęs, nejautęs susidūrimo. Pasitaiko, kad vairuotojas padaro nusižengimą tiesiog klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, t. y. teigdamas, jog nieko nekliudė. Tačiau jeigu jis išlipa iš mašinos ir apžiūri apgadintą stulpelį ar kitą automobilį, traktuojama, kad tokiu atveju galėjo ir net privalėjo suprasti apie kontaktą“, – pažymėjo A.Rynkun.

Raštelis negelbsti

Jei susidūrimas labai menkas, o automobilio, kurį kliudė eismo įvykio kaltininkas, savininko nematyti, vairuotojai dažnai nusprendžia už valytuvo užkišti raštelį ir jame nurodyti savo kontaktinius duomenis. Tačiau būtina žinoti, kad įstatyme nenumatyta galimybės įvykio vietoje palikti raštelį ir taip pranešti apie susidūrimą kitiems žmonėms.

Tokiu būdu problemą bandantiems išspręsti vairuotojams belieka kliautis apgadinto automobilio savininko gera valia. Kaip rodo teismų praktika, yra pasitaikę atvejų, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo tvirtino palikęs raštelį už kliudytos mašinos stiklo, tačiau jis, kaip įrodymas, byloje nerastas.

Popieriaus lapelį gali nupūsti vėjas, nuimti ar pakeisti šmaikščiai nusiteikęs praeivis. Kitaip sakant, tokio raštelio egzistavimo nebeįmanoma įrodyti. Nors jis išskirtiniais atvejais gali patvirtinti kaltininko geranoriškumą, išvengti administracinės atsakomybės tikrai nepadeda. Todėl nutikus eismo įvykiui, dėl kurio žalos patiria kitas asmuo, bet jo tuo metu šalia nėra, privalu likti incidento vietoje ir kviesti policiją, o ne kurti raštelį.

Turi apibrėžtą vertę

Vadovaujantis KET ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pasišalinusiam iš eismo įvykio vietos, gresia bauda nuo 868 iki 1448 eurų. Iš jo taip pat gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų.

Problemų gali sulaukti ir kiti eismo dalyviai, pasitraukę iš avarijos, su kuria yra susiję, vietos. Jiems už Kelių eismo taisyklių pažeidimą gresia bauda nuo 144 iki 231 eurų.

Bet koks turtas kelyje – ženklai, atitvarai, kelkraščių blokai – turi apibrėžtą vertę ir savo šeimininkus. Pasišalinimas iš įvykio vietos baudžiamas vienodai, visiškai neatsižvelgiant į tai, kokia žala kitam padaryta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"