TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Meta kelią dėl takelio (2)

2008 02 27 0:00
Ši nuotrauka unikali. Automagistralės važiuojamojoje dalyje, nepastačius jokių ribojančių ar įspėjamųjų ženklų, kraunamos statybinės medžiagos. Kitur Europoje drąsuoliai, išdrįsę imtis panašių darbų, būtų negailestingai baudžiami.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Taip pavadintame rašinyje š. m. vasario 6-ąją "Trasoje" pasakojome apie nelegalius kelius, besišliejančius prie Lietuvos automagistralių.

Tie prijungiamieji takai tikrai nepuošia valstybinio kelio vaizdo, gadina pačią automagistralę, neatitinka jos statuso, tačiau svarbiausia - kelia didžiulį pavojų žmonėms.

Tokių nelegalių didesnių ar mažesnių keliukų, profesionalų vadinamų nuovažomis, vien šalia automagistralės Vilnius-Panevėžys - apie pusę šimto. Statistiškai kas pustrečio kilometro į magistralinį kelią vienoje ar kitoje jo pusėje įsirėžia nuovaža. Suprantama, iš tikrųjų taip nėra. Galima nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų ir neužtikti nė vieno nelegalaus keliuko, vedančio į kokią atokią sodybą, nes didžioji jų dalis - sostinės prieigose. Vos 12 pirmų kelio kilometrų ruože tokių nuovažų suskaičiavome 23.

"Ištakos"

Oficialiai magistralinis kelias A-2 Vilnius-Panevėžys prasideda ties 8-uoju kilometru. Taigi ir apsilankykime toje vietoje - antro pagal svarbą valstybinio kelio "ištakose". Tai nurodantį atitinkamą ženklą pamatys ne kiekvienas vairuotojas. Jis kukliai pasislėpęs tarp kitų nurodomųjų ir nukreipiamųjų ženklų, už keliasdešimties metrų nuo unikalaus šviesoforo.

Tas šviesoforas unikalus ne kokia nors išskirtine konstrukcija - trys klasikinės spalvos, na dar papildoma sekcija, - o tuo, kad yra, kelininkų žiniomis, bene vienintelis Europoje, gal net pasaulyje, prietaisas, reguliuojantis eismą... automagistralėje.

Taigi aštuntasis kilometras, kelio pradžia. Dešinėje - didžiulis prekybos centras, kairėje - pasaulinio garso automobilių firmos salonas, abipus dviejų juostų kelio - biurai, daugiaaukščių namų dėžutės ir - statybos, statybos, statybos, liudijančios, kad esame elementariausioje miesto darbo ir gyvenamojoje zonoje. Greitis čia taip pat anaiptol ne "magistralinis" (110 km/h žiemą ir 130 km/h vasarą), leidžiamas - 70 km/h, kaip ir bet kurioje kitoje magistralinėje miesto gatvėje. Tiesa, net ir norėdamas nelabai įsibėgėsi - kamščiai. Viskas kaip mieste.

Dešinėje, iškart už ekskliuzyvinio šviesoforo, į asfaltą įsirėžia purvinas, pažliugęs ir provėžuotas nelegalus "kelias". Juo eismas

kai kuriuo metu, bent jau darbo dienomis, ne ką mažiau intensyvus nei pačioje magistralėje. "Keliu" pirmyn atgal zuja sunkiasvoriai sunkvežimiai, tralai, greideriai, traktoriai, kita sunkioji technika, kuriai įvažiuoti į automagistralę griežtai draudžiama. Kelininkai ne kartą įspėjo teritorijos šeimininkus - UAB "NordGlass Automobilių stiklai" ir UAB "Eurox LT" - dėl nelegalios nuovažos eksploatavimo. Tačiau bendrovių vadai, užuot vykdę reikalavimus, priėmė išties saliamonišką sprendimą. Sausio 30 dieną sušaukė darbuotojų susirinkimą, per kurį priėmė nutarimą, kad nuovaža jiems - gyvybiškai reikalinga, todėl užtverti jos negalima. Apie tai oficialiu raštu informavo ir kelininkus. Vienas to atsakymo sakinys tiesiog "užmuša" savo paprastumu: "Manome, kad susirinkimo metu patvirtinto nutarimo visiškai pakanka ir nėra pagrindo užtverti nuovažą atitvaru."

Panašus susirinkimas praėjusią savaitę buvo surengtas ir už kelių kilometrų esančiame Vabalių kaime. Jo gyventojus kelininkai taip pat įspėjo, kad nelegalus keliukas, vedantis į Vabalius, bus užtvertas ir visiems teks naudotis vietinės reikšmės keliu, einančiu per kaimą. Žmonės skubiai sukūrė raštą, kurio stilius greičiau priminė oficialią diplomatinę notą. Laišką pasirašė visi lig vieno 36 kaimo gyventojai. Jo esmė - viename sakinyje. Į kelininkų siūlymą naudotis turimu vietiniu keliu, kaimiečiai atsakė Sokrato verta fraze: "Tokia alternatyva nėra priimtina Vabalių kaimo gyventojams."

Įsivaizduokite situaciją: kokio nors Vokietijos kaimo gyventojai surengia savo "dorfsratą" - vietos tarybos susirinkimą - ir per jį nutaria, kad kaimiečiams būtinas tiesioginis išvažiavimas į... artimiausią "autobaną". Jiems delikačiai užsimenama, esą baikit pokštus, garbūs ponai ir ponios, pamirškite utopijas, geriau pasiimkite šakes ir eikite mėšlo mėžti, kitaip sakant, dirbti savo tiesioginio darbo. Tai išskirtinis kelias, saugomas federalinių įstatymų. Jūs turite kitą kelią, vietinės reikšmės. Tuo ir važinėkite. "Ne, - atsako kaimiečiai, - mums ši alternatyva nepriimtina, nes tokiu atveju susidaro 6 kilometrų alkūnė. Darysime tai, ką nusprendė taryba."

Arba, tarkim, kelios firmos per susirinkimą nutaria, kad joms kaip oras reikalingas tiesioginis išvažiavimas į greitkelį. "Gerai, - atsakoma firmoms. - Parenkite atitinkamą projektą, jį patvirtinkite ir pradėkite darbus: nusitieskite išvažiavimą, atitinkantį visus saugos bei kitus reikalavimus, ir naudokitės tuo keliu." Tačiau šios atrėžia: "Ne, taip nebus. Mus tenkina ir esama padėtis. Važinėsime kaip važinėję, nes taip nutarėme per susirinkimą..."

Ten, Vakarų valstybėje, tai būtų akivaizdus absurdas, bet mūsų atveju panašūs kuriozai nestebina nieko.

Įžūlumas

Ir naivius kaimo gyventojus, iš esmės neretai neturinčius kitos išeities, kaip naudotis esančiais "kriminaliniais" keliais takeliais, ir verslininkus išties galima suprasti. Pirmu atveju žmonėms be galo gaila degalų, sudeginamų važiuojant aplinkui, ir jiems tai atrodo tiesiog absurdiška, kai magistralė čia pat, ranka pasiekiama.

Verslininkų naivumu neapkaltinsi. Jie skaičiuoja pinigus, o projektavimo, parengiamieji, asfaltavimo darbai gana brangūs ir ne kiekvienai bendrovei įkandami. Tačiau visame pasaulyje elementaru mąstyti apie privažiavimus, infrastruktūrą ne įsikūrus, o dar tik renkantis buveinės vietą.

Šiuo atveju didžiausio įžūlumo pavyzdys - UAB "Betonuotojas" veiksmai pernai rudenį. Nei ką įspėję, nei prašę jokių oficialių organizacijų leidimų betonuotojai, pažeisdami visus nuostatus ir reglamentus, tiesiog per kelio sankasą išrausė maždaug pusės futbolo aikštės ilgio, kelių metrų pločio, 4-6 metrų gylio griovį ir pradėjo jame savo paslaptingus darbus. Beje, tie darbai buvo atliekami neapribojus magistralėje greičio. Toks randas šalikelėje negali likti nepastebėtas. Kelio sankasai, vadinasi, ir pačiam keliui, iškilo pavojus, kad jis bus išplautas, juolab jog rausdamiesi betonuotojai per daug nesidairė į šalis: nugriovė elektros stulpą, nutraukė kabelį, dėl to 400 metrų kelio liko neapšviesta. Beje, šio savo "kūrinio" betonuotojai net elementariais saugumo sumetimais nei aptvėrė, nei kaip nors kitaip pažymėjo. Laimė, toje unikalioje duobėje niekas nesusilaužė kaulų ar apskritai nenuskendo.

Šiek tiek kuklesnę, tačiau taip pat maždaug 5 metrų gylio duobę tame pačiame 8-ajame kelio kilometre iškasė "Vilmestos statybos" darbininkai, klodami požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pamatus. Čia taip pat gausu elementarių darbo saugos ir kokybės reikalavimų pažeidimų.

Beje, įdomu tai, kad galiausiai dėl netvarkos ir pažeidimų neretai apkaltinami patys kelininkai. Gausūs tikrintojai iš įvairiausių organizacijų surašo atitinkamus aktus ir paragina "nedelsiant taisyti trūkumus". Tarsi nuo kelininkų valios kas nors priklausytų. Laimė, inspektoriai dažniausiai žino realią padėtį, todėl rimtesnių incidentų čia išvengiama.

Kitaip nei pačiame kelyje. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Rimanto Jaramino, per trejus pastaruosius metus tame trumpame automagistralės (o realiai - miesto gatvės) ruože nuo 8 iki 20 kilometro žuvo 6 žmonės, keliolika

buvo sužeista. Praktiškai visi incidentai eismo įvykių protokoluose apibūdinami vienodai: "Užvažiavo ant pėsčiojo." Palyginkime: pernai visoje automagistralėje Vilnius-Panevėžys žuvo 3 žmonės.

"Kitaip ir būti negali, - teigia R.Jaraminas. - Eismas čia vyksta skirtingomis juostomis, kelias gana platus, greitis, bent jau darbo dienomis ir darbo valandomis, nėra didelis. Jeigu ir nutinka koks eismo įvykis, jis baigiasi automobilių remontu. Tuo metu pėstieji privalo laviruoti pažliugusiais šaligatviais, o praktiškai - statybų aikštelėse, ir žiūrėti daugiau po kojomis nei į pralekiančias mašinas. Jie tarsi kokiame kliūčių ruože priversti šokinėti per įvairiausius vamzdžius, armatūrą, apeiti gelžbetonio luitus ir stengtis neįlėkti į kokią duobę. Neretai kliūtį žmonės gali įveikti tik išėję į važiuojamąją kelio dalį, o vairuotojams jų manipuliacijos būna netikėtos, sunkiai numanomos ir matomos, ypač tamsiu paros metu. Štai maždaug tokia trumpa nelaimių anatomija."

Izoliacija

Pasak R.Jaramino, tai akivaizdus urbanistinis konfliktas tarp besiplečiančio miesto ir kelio. "Suprantama, miesto plėtros niekas nesustabdys. Vienos statybos baigsis, prasidės kitos, miestas plėsis toliau į šiaurę, o kelias gyvens savo gyvenimą, - sako R.Jaraminas. - Tad kur išeitis? Jas matau bent dvi. Pirma - lengviausia. Užtektų tiesiog nukelti oficialią automagistralės pradžią keliolika kilometrų toliau. Tada viską vadintume savo vardais. Gatvė taptų gatve, automagistralė - automagistrale. Tačiau šitaip galime ir iki Ukmergės, o paskui net iki Panevėžio nukelti ribas. Kam tada reikėjo milžiniškų lėšų tiesiant ir prižiūrint išskirtinį kelią?"

Yra ir kita išeitis - sudėtingesnė, vadinasi, ir brangesnė. Būtent taip problema sprendžiama Europoje. Vilnius - anaiptol ne išskirtinis miestas, kuriame prasideda magistraliniai keliai. Tiksliau, šiandien vargu ar rasime sostinę, kurioje nebūtų automagistralių. Daugelį didmiesčių jos kerta nuo vieno galo iki kito. Tokiu atveju magistralės tiesiog atskiriamos nuo išorinio pasaulio garsą izoliuojančia sienele, o eismas nukreipiamas į jungiamuosius kelius ar gatves.

Tačiau šiandien Vilniuje susidariusi unikali situacija, kai savo norus ir akivaizdų visuomenės interesų nepaisymą demonstruoja statybų bendrovės, o miesto valdininkai į jų veiksmus nereaguoja niekaip, nors privalo rūpintis šiais reikalais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"