TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Metro - geriausia išeitis

2008 01 30 0:00
Sprendžiant sostinės eismo problemas siūlomi fantastiškiausi variantai. Tokio, regis, dar nebuvo.
LŽ archyvo nuotrauka

Tokią išvadą priėjo praėjusią savaitę vykusios teorinės konferencijos "Viešojo transporto problemos Vilniuje" dalyviai ir organizatoriai.

Kitų išvadų būtų sunku ir tikėtis, kadangi renginio organizatoriai - viešoji įmonė "Vilniaus metro" ir "Naujosios viešosios vadybos fondas" - yra pagrindiniai metro statybos sostinėje entuziastai.

Sena mintis

Beje, sunku nuginčyti šį teiginį dėl metropoliteno efektyvumo. Metro - tai išties greitis, patogumas, saugumas, ekologija. O kažko daugiau transportui ir nereikia. Niekam nekyla abejonių, kad požeminis traukinys - viena patraukliausių transporto sistemų, o Vilniuje nutiesus kelias metro linijas eismo problemų tikrai labai sumažėtų. Tad neatsitiktinai miesto politikai vis dažniau kalba apie metropoliteno Vilniuje idėją.

Tiesti Vilniuje metropoliteną buvo planuojama dar tarybiniais laikais. Tuo metu galiojo normatyvai, pagal kuriuos tramvajus mieste galėjo pradėti funkcionuoti jame gyvenant pusei milijono gyventojų. Kad metropolitenas veiktų, reikėjo bent dvigubai daugiau gyventojų. Anais laikais siekiant formaliai apeiti šiuos nelanksčius normatyvus, būsimasis metro oficialiai buvo pavadintas "lengvuoju tramvajumi", kurio trasa centre turėjo eiti po žeme, o už centro - pagal žemę.

Pasirinkimas

Atgavus nepriklausomybę, metro idėja buvo primiršta, o miestų infrastruktūra iš esmės nustota vystyti. Jų plėtra tęsėsi pagal esamą infrastruktūrą. Tačiau gatvių tinklo plėtros galimybėms visiškai išsisėmus, metro idėja vėl atgimė.

Bet apie naują projektą buvo kalbama tik savivaldybės lygiu. Tad konferencijos dalyviai pasiūlė diegti atskirą "federalinę" žinybą, kuri valstybės lygmeniu rūpintųsi sostinės transporto perspektyvomis. Konferencijoje netrūko priekaištų Susisiekimo ministerijos valdininkams, esą jie miestiečių uždirbtus pinigus švaisto "mažai važinėjamiems kaimo keliukams asfaltuoti".

Ši akivaizdžiai diletantiška mintis ne kartą skambėjo oratorių lūpose, nors kiekvienam, bent kiek išmanančiam transporto finansavimo sistemą, aišku, kad vieškeliai Lietuvoje asfaltuojami visai iš kitų lėšų. Toks didmiesčio metropoliteno priešinimas su kaimo keliais ne tik nesolidus, bet ir neprofesionalus.

Pinigai

Taip, abejonių nėra: metro pats patogiausias, saugiausias ir efektyviausias miesto transportas. Tačiau neatsakoma į bene pagrindinį klausimą: kiek visa tai kainuos? Nors ekonomistas prof. Kęstutis Glaveckas preliminariai jau lyg ir apskaičiavo: metropolitenas - brangi, tačiau būtina transporto rūšis. Be jos neišsiverčia šiuolaikiniai miestai. Šios sistemos plėtra kiekvienam vilniečiui per dieną kainuotų apie 75 centus, kita vertus, valanda, sugaišta spūstyse, vidutiniškai kainuoja 27 litus. Būtent tiek per valandą uždirba kiekvienas dirbantis statistinis šalies gyventojas. Pasak K.Glavecko, jei metropolitenui iš kelių fondo kasmet būtų skiriama iki 500 mln. litų, tai būtų visai įkandama suma valstybės biudžetui.

Tačiau garbus profesorius neapskaičiavo, kad spūstyse žmonės dažniausiai leidžia savo laiką, ir tokiu būdu pateikta aritmetika netenka prasmės. Svarbiausia, jis nenurodė šaltinių, iš kur paimti tuos pinigus, kurių ir taip kelininkams trūksta.

Kad mūsiškių ekonomistų išankstiniai skaičiavimai ne daug verti, puikiausiai įrodo ir stadiono sostinėje statybos peripetijos.

Teiginiui, kad "metro, be abejonės, geriau už tramvajų", pritarė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedros vedėja profesorė dr. Marija Burinskienė. Pastarosios specialistės išvados taip pat nekelia pasitikėjimo, kadangi dar ne taip seniai ji buvo tramvajaus projekto šalininkė ir net rengė atitinkamą galimybių studiją. Tokias metamorfozes garbi profesorė paaiškino tuo, jog "tramvajus anuomet buvo pasirinktas dėl to, kad ši visuomeninio transporto sistema yra pigesnė nei metropolitenas". Bet ar mes šiandien tapome turtingesni?

Nesiimsime spręsti, kokia transporto rūšis labiausiai reikalinga sostinei. Tai - išsamių studijų reikalas. Kaip ten bebūtų, tokios konferencijos išties yra naudingos. Jos verčia pradėti galvoti, skaičiuoti, ieškoti išeities. Deja, tos išeities paieškos akivaizdžiai užtruko, ar net apskritai "svaigstama" siūlant fantastinius, vos ne kosminius projektus. Kuo ilgiau rinksimės, tuo brangiau šis delsimas atsieis miestui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"