TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Metropoliteno įstatymui – ministerijos užtvaros

2015 02 07 6:00
Metro šalininkai aiškina, kad Europoje net ir mažesniuose miestuose, turinčiuose po 120-300 tūkst. gyventojų, yra ši transporto priemonė. LŽ archyvo nuotrauka

Grupės parlamentarų užmojams kuo skubiau Seime prastumti Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymą koją kiša Susisiekimo ministerija. Ji ragina Vyriausybę nepritarti tokiam sumanymui.

Nors susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Vyriausybei siūlo pritarti rudenį Seime įregistruoto Specialiojo metropoliteno įgyvendinimo įstatymo tikslams - gerinti investicinę aplinką, mažinti automobilių spūstis didmiesčiuose ir aplinkos taršą, projekte siūlomos priemonės sulaukė kritikos dėl teisinio reguliavimo neaiškumų, kolizijų ir trūkumų, kurie Lietuvoje įgyvendinti metropoliteno projektų neleistų.

Prasilenkia su Konstitucija

Susisiekimo ministerijos teigimu, įstatymu siekiama reguliuoti teisinius santykius, kurie priskiriami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, o šias norima apriboti vien techninių sprendimų priėmimu. Merijos būtų eliminuotos iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, koncesijų sutarčių sudarymo, nors būtent savivaldybės turėtų tapti tokių sutarčių objektų savininkėmis. Be to, projekte numatytas nuosavybės į metropoliteno infrastruktūrą perėjimas valstybei, o ne savivaldybėms, nors būtent jų funkcijoms įgyvendinti ji ir būtų skirta.

Tai gali prieštarauti šalies Konstitucijai, kuri byloja, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, todėl Vyriausybė ar jos įgaliota institucija negali būti atsakinga už savivaldybių planuojamų metropoliteno projektų įgyvendinimą.

Parlamentarų parengtas projektas esą nenustato aiškios tvarkos ir kriterijų, kaip savivaldybės apsisprendžia dėl metropoliteno poreikio. Be kita ko, lieka neaišku, ar metropolitenas apsiriboja vienos savivaldybės teritorija, ar gali apimti ir kelias, kuo skiriasi nuo priemiestinių traukinių maršrutų.

Dar daugiau neaiškumų kyla dėl galimų strateginių investuotojų ir jų teisių. Neįvertinus galimų valstybės finansinių įsipareigojimų, kyla rizika, kad įstatymas, jei būtų priimtas, suformuotų pagrįstus privataus sektoriaus lūkesčius, o šiems nepasitvirtinus nukentėtų viešojo sektoriaus, kaip patikimo partnerio, įvaizdis.

„Tai turės neigiamą įtaką visam viešojo ir privataus sektorių partnerystės procesui, nes, praradus privataus sektoriaus pasitikėjimą, jo suinteresuotumas dalyvauti partnerystės sandoriuose gali galutinai sumažėti“, - pažymėjo Susisiekimo ministerijos specialistai.

Romo Jurgaičo (LŽ) nuotrauka

Beje, panašias pastabas yra išsakiusi ir Teisingumo ministerija.

Nori teisinės bazės

Įstatymo projektą pernai spalį pasiūlė 37 Seimo nariai tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos. Tai padaryta, kai pirmasis bandymas įteisinti metropoliteno idėją patyrė fiasko. 2014 metų liepos 17 dieną Seimo priimtą Metropoliteno koncesijos įstatymą prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo. Pakartotinai svarstomas projektas nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo.

Naujai pasiūlytame projekte yra bandoma apibrėžti valstybės ir savivaldybių kompetenciją bei galias rengiant metropoliteno statybai reikalingus dokumentus, bandoma nustatyti atsakomybės ribas, numatyti, kas gali būti strateginis investuotojas, kur gali būti gaunama lėšų.

Kaip LŽ teigė vienas projekto kūrėjų parlamentaras Artūras Skardžius, priėmus įstatymą būtų atviras kelias keleto milijardų eurų užsienio investicijoms. „Manyčiau, kad tokia transporto rūšis turi visas sąlygas gyvuoti Vilniuje, nes kitos išeities, ko gero, jau nebus. Galbūt tokia transporto rūšis galėtų būti ir Klaipėdoje, Kaune. Europoje net ir mažesni miestai, turintys po 120-300 tūkst. gyventojų, turi metro“, - aiškino jis.

Tačiau, anot A. Skardžiaus, pirmiausia dėl metropoliteno turėtų apsispręsti politinė valdžia - parlamentas. Esą iš pradžių reikia sukurti teisinę bazę, o tik vėliau diskutuoti dėl paties metropoliteno statybos reikalingumo, ieškoti investuotojų.

Teiks patobulintą variantą

Kai Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, buvo sudaryta darbo grupė jam tobulinti. A. Skardžiaus vadovaujamą grupę sudaro Seimo nariai, urbanistikos, geležinkelių, teisės bei verslo specialistai ir visuomenininkai. Patobulintas projekto variantas Seimo Ekonomikos komitetui turi būti pateiktas iki birželio 17 dienos.

„Manau, kad darbo grupėje bus atsižvelgta į visas racionalias pastabas ir siūlymus", - vylėsi A. Skardžius. Politikas pridūrė, kad Seimas turi teisę priimti įstatymus ir be vykdomosios valdžios pritarimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"