TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Miestai kratosi greičio matuoklių

2012 09 19 8:07
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Ne kartą apkalbų epicentru tapę Vilniaus stacionarūs greičio matuokliai vėl gali būti išjungti.

Miestuose įrengti stacionarūs greičio matuokliai buvo giriami kaip viena veiksmingiausių priemonių greičio viršytojams pažaboti, bet vos prietaisai pasidarė nebepelningi, savivaldybės sumanė jų atsikratyti.

Vairuotojai jau priprato kaskart važiuodami pro greičio matuoklį pristabdyti, o mėgėjai pasinaudoti viešojo transporto juostomis visada paklusniai persirikiuoja į bendrą transporto srautą, jei tik priekyje laukia lakstūnų "auklėtojas" radaras.

Bet savivaldybės ėmė svarstyti, ar eismo tvarką gerinančios priemonės vertos už jas mokamų pinigų. Mat nuo metų pradžios į miestų iždus nebegrįžta nė mažiausia dalis baudų, kurias sumoka radarų pagauti vairuotojai.

Anksčiau savivaldybėms atitekdavo 40 proc. pažeidėjų sumokamų baudų, o bendra suma galėjo būti ir didesnė už sumokamą greičio matuoklių prižiūrėtojams. Tačiau pagal atnaujintą Biudžeto sandaros įstatymą šie pinigai miestų nebepasiekia. Už brangių įrenginių priežiūrą tenka mokėti iš miesto biudžeto, tačiau visos surinktos baudos plaukia į bendrą valstybės iždą, o tai savivaldybėms atrodo nesąžininga.

Liko trys mėnesiai

Vilniaus miesto savivaldybės sutartis su greičio matuoklių prižiūrėtojais baigsis dar šįmet, gruodžio 21 dieną. Tad liko vos trys mėnesiai, tačiau naujas viešųjų pirkimų konkursas dar nepaskelbtas.

Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius LŽ patvirtino, kad plėtoti stacionarių greičio matuoklių projektą trukdo sustabdytas finansavimas. "Pinigų trūkumas labai kliudo. Investuojame savivaldybės pinigus, mokame radarus prižiūrinčiai bendrovei. Tai neteisinga situacija", - aiškino sostinės vicemeras. Pašnekovas sutiko, kad greičio matuokliai miestui reikalingi ir privalo likti gatvėse. R.Adomavičius užtikrino, kad radarai niekur nedings, ateityje jų tinklas esą dar plėsis, o besibaigiančiai sutarčiai jis daug reikšmės neteikė. "Kad sutartis baigiasi, tai ne esmė. Greičio matuokliai turi likti", - sakė vicemeras.

Tačiau sostinėje stacionarius greičio matuoklius prižiūrinčios įmonės "Urbico" direktorius Raimundas Mickūnas LŽ atskleidė, kad priežiūros sutartis nėra tokia nesvarbi, mat visi 50 "inkilų" priklauso ne savivaldybei, o išperkamosios nuomos bendrovei, kurios paslaugomis naudojasi "Urbico". Anot jo, jei sutartis nebus atnaujinta, įrenginiai iš sostinės gatvių turės būti surinkti. Pašnekovas neslėpė manąs, kad sostinės valdžiai kliūva nebeatsiperkantis prietaisų išlaikymas. "Naujas konkursas nepaskelbtas, ir savivaldybė neketina jo skelbti - mums buvo pasakyta, kad kol finansavimo klausimas nebus išspręstas, tol greičio matuoklių priežiūros sutartis tikrai nebus pratęsta", - tvirtino R.Mickūnas.

Konfliktas kartosis?

Jei metų pabaigoje greičio matuokliai Vilniuje būtų išjungti, tai būtų nebe pirmas sistemos nesklandumas. Dėl nesutarimų tarp sostinės savivaldybės ir "Urbico" nuo 2009 metų vidurio beveik pustrečių metų radarai "šaudė" tuščiai, o pažeidėjų nuotraukos keliaudavo tiesiai į policijos šiukšliadėžę. Tik kiek daugiau nei prieš metus jie buvo vėl įjungti. Šiuo metu sostinėje yra 19 veikiančių prietaisų ir 31 tuščia dėžė. Kiek tiksliai per mėnesį stacionarūs greičio matuokliai kainuoja savivaldybei, pašnekovas nenorėjo atskleisti, bet patvirtino, kad suma neviršija penkiaženklės. Į ją įeina naudojimasis įranga, jos apsauga, elektros tiekimas, prietaisų patikra ir ryšio paslaugos, o fotoradarų padarytų nuotraukų apdorojimas - jau policijos pareigūnų rūpestis.

R.Mickūnas tikino, kad surenkamų baudų pakakdavo išlaidoms atpirkti. Pasak jo, sostinės radarai per mėnesį padaro bent 1,5 tūkst. "gerų" nuotraukų, pagal kurias užregistruojami pažeidimai. Jei kiekvienam pažeidėjui vidutiniškai skiriama 100-200 litų bauda, per mėnesį susidaro gana nemaža suma.

Dėl skolų restruktūrizuotos įmonės vadovas tikino, kad sostinės savivaldybė beveik nebėra skolinga už greičio matuoklių priežiūrą, bet už grandiozinį eismo reguliavimo sistemos projektą miestas vos pradėjęs atsiskaitinėti. Sostinei atsisakius greičio matuoklių, įmonę užgriūtų dar 4 mln. litų skola, likusi už nebaigtą išmokėti prietaisų išperkamąją nuomą, o brangi įranga vargiai rastų pirkėją, nes nutrūkus pinigų už baudas srautui ir kitos savivaldybės kratosi greičio matuoklių.

Atsikrato po truputį

Klaipėdos valdžiai greičio mėgėjus fiksuojantys radarai taip pat apkarto. Nutrūkus pinigų srautui uostamiestis taip pat planavo atsisakyti stacionarių greičio matuoklių, bet kol kas tai padarė tik iš dalies. Šiuo metu mieste veikia vos trys prietaisai ir yra 18 "inkilų".

Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Poimanskis LŽ aiškino, kad anksčiau savivaldybė turėjo dvi atskiras sutartis su tuo pačiu stacionarių greičio matuoklių priežiūros paslaugų tiekėju, pagal jas eismą stebėjo 5 radarai. Tačiau kai sutartis, pagal kurią buvo prižiūrimi 2 matuokliai, baigėsi, ji nebebuvo pratęsta. Kita sutartis, pagal kurią prižiūrimi 3 tebeveikiantys prietaisai, baigsis kitų metų gegužę, bet ar ji tuomet taip pat bus pratęsta, pašnekovas nesiryžo spėlioti. "Šiemet yra numatyti pinigai, o kitais metais sunku pasakyti, kaip bus", - tvirtino M.Poimanskis.

Kauną juosiančiuose magistraliniuose keliuose įrengti 5 greičio matuokliai, bet jie priklauso visos šalies sistemai ir miesto savivaldybė jais nesirūpina. Laikinosios sostinės valdžios iniciatyva miesto gatvėse pastatytas vos vienas stacionarus greičio matuoklis, bet ir jo valdininkams nebereikia. Prie judraus Taikos prospekto šešerius metus eismą stebintis prietaisas šių metų pradžioje buvo išjungtas, bet po savivaldybės ir policijos diskusijų vėl įjungtas.

Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Degučio manymu, jei jau iš savivaldybės atimta galimybė gauti dalį surenkamų baudų, radaru turėtų rūpintis policija arba Lietuvos automobilių kelių direkcija. "Kai nėra biudžeto, sunku ir miesto tarybą įtikinti, kad mums tas greičio matuoklis reikalingas, nors jis savo darbą dirba - pažeidėjus nuolat fiksuoja", - tvirtino pašnekovas.

Spręs kita valdžia

Savivaldybių priekaištai dėl esą akivaizdžios neteisybės pasiekė ir Susisiekimo ministeriją. Jos viceministras Rimvydas Vaštakas patvirtino sulaukęs skundų dėl lėšų stygiaus ir palaikė nuomonę, kad savivaldybėms turėtų būti skirta papildomų pinigaų greičio matuoklius išlaikyti.

"Reikia siekti, tartis, kad savivaldybės gautų dalį pinigų, surenkamų iš baudų. Tai galėtų būti motyvacija ne tik prižiūrėti esamus matuoklius, bet ir įrengti naujų", - sakė jis. R.Vaštakas abejojo, ar Finansų ministerija sutiktų atiduoti savivaldybėms visus pinigus, surinktus iš nufotografuotų pažeidėjų, bet žadėjo tartis. Tačiau kada šios pinigų dalybos bus baigtos, viceministras negalėjo pasakyti. Pasak jo, šiuo metu galimybės aptariamos ministerijoje ir tik po diskusijų bus rengiamas įstatymo projektas, taigi laiką kol kas esą sunku apibrėžti. Aišku tik viena - problema atiteks kitos kadencijos Seimui, todėl greičiausiai vėl tam tikrą laikotarpį Vilniaus gatvės bus atviros greičio mėgėjams.

Tai priklausys tik nuo politikų prioritetų, nes sostinė, kaip ir kiti miestai, vis dėlto nėra palikta likimo valiai. Nors šįmet savivaldybėms nebeskiriama dalis pažeidėjų sumokamų baudų, jos kasmet gauna 20 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų lėšų, kurios turi būti skiriamos ne tik gatvėms prižiūrėti, bet ir eismo saugumui užtikrinti. Taip pat dalis lėšų nubyra iš valstybės biudžeto, ir tik savivaldybių valiai lieka spręsti, kaip jas panaudoti, bet greičio matuokliams pinigų leisti miestai nebenori.

Policija radarų nepakeis

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius taip pat pažymėjo, kad savivaldybių rūpestis dėl išlaidų greičio matuokliams sutapo su nutrūkusiu pajamų srautu. Kol beveik pusė surinktų baudų buvo grąžinama į miestų biudžetą, nebuvo reiškiama jokių abejonių dėl radarų reikalingumo, tačiau jiems nebeduodant tiesioginės naudos prietaisų ketinama atsikratyti.  Pašnekovas tokius savivaldybių ketinimus vertino itin neigiamai. Pasak jo, greičio matuokliai labai gerai tramdo lakstytojus mieste, o atsisakius "inkilų" nebus kuo stacionarių priemonių pakeisti - policijos pareigūnų ir taip esą stinga. Nelikus radarų neklusnūs vairuotojai baimintųsi nebent policijos, tačiau G.Aliksandravičius nemano, kad jų galėtų patruliuoti daugiau. "Pareigūnų yra tiek, kiek yra. Vien Vilniaus apskrityje trūksta apie tūkstančio darbuotojų", - neslėpė pašnekovas. Jis ragino savivaldybes ieškoti būdų išsaugoti stacionarius greičio matavimo prietaisus - galbūt pasirinkti pigesnę įrangą ar pakeisti priežiūros paslaugų teikėjus, bet tik neatsisakyti radarų visiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"