Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Miestus ragina pačius kovoti su transporto tarša

 
2017 04 12 6:30
Pasak Aplinkos ministerijos, 2015-aisiais Lietuvos transporto sektorius teršė aplinką 5 proc. labiau nei 2014 metais.   "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Dar visai neseniai tarp šalies valdančiųjų sklandė mintis įvesti asmeninių automobilių taršos mokestį, kuris esą padėtų mažinti transporto išmetamų oro teršalų ir išmetamųjų dujų sukeliamą šiltnamio efektą. Tačiau ir vėl aptilus kalboms apie visuomenėje nepopuliarų sprendimą Aplinkos ministerija (AM) brandina naują sumanymą.

Vakar aplinkos viceministras Martynas Norbutas sukvietė Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo ministerijų, Vilniaus bei Kauno savivaldybių administracijų ir viešojo transporto paslaugas teikiančių įmonių atstovus pasitarti, kokių priemonių būtina nedelsiant imtis, kad būtų mažinama aplinkos tarša transporto priemonių skleidžiamais teršalais. „Azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis mūsų aplinką labiausiai teršia lengvieji automobiliai ir sunkiosios transporto priemonės bei autobusai. Tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje į atmosferą išmetami vis didesni šių dujų kiekiai“, – pažymima AM pranešime.

M. Norbuto nuomone, taršos problemas padėtų spręsti išmanesnis, darnesnis miestų planavimas. Tokia buvo ir svarbiausia pasitarimo mintis.

„Akivaizdu, kad miestų sukuriama tarša kelia didelių sveikatos problemų. Siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus tiek taršos, tiek kovos su klimato kaita srityse, miestai turi imtis aktyvesnių priemonių. Viena jų – išmanesnis, darnus miestų planavimas. Besiplečiančiuose didmiesčiuose nuolat daugėja automobilių, todėl savivaldybės neretai skiria lėšų naujoms parkavimo vietoms kurti miestų centruose, o tai tampa dar viena paskata miestiečiams naudoti nuosavą automobilį. Investicijos į patogų, greitą ir mažai taršų viešąjį transportą, dviračių takus, stovėjimo aikšteles šalia miesto, suderinus tai su patogiu ir reguliariu pavėžėjimu iki centro, – tai tik keli sprendimai, kurie gali padėti padėtį keisti“, – sakė aplinkos viceministras.

AM duomenimis, 2015 metais mūsų šalyje į atmosferą buvo išmesta per 20 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 1 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Daugiausia – 55 proc. – išmetė energetikos sektorius. Pagrindinis teršalų šaltinis buvo transportas (46 proc.) ir žemės ūkis (23 proc.). Palyginti su 2014 metais, labiausiai šis kiekis išaugo taip pat transporto (daugiau kaip 5 proc.) ir žemės ūkio sektoriuose (3 proc.).

Iki 2030 metų Lietuva turi 9 proc. sumažinti, palyginti su 2005 metais, išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį Europos Sąjungos prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose. Nesiimdama papildomų taršos mažinimo priemonių, mūsų šalis šio tikslo gali neįgyvendinti, taip pat neįvykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų dėl taršos mažinimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"