TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Milijonai išgaruoja per automobilių bakus

2012 09 26 7:24
LŽ archyvo nuotraukos/Tarnybinių automobilių degalų sąnaudas nustato įstaigų vadovai - iš mašinos "bandymo" rezultatų arba iš akies.

Didžiojoje dalyje biudžetinių įstaigų išlaidas, skiriamas kiekvieno tarnybinio automobilio degalams, lemia ne gamintojų nurodomos degalų sąnaudos konkrečiam mašinos modeliui, o viršininkų valia. Šitaip gali būti švaistomi milijonai litų.

Kiek degalų per metus sunaudoja visos Lietuvos biudžetinės įstaigos savo tarnybiniams automobiliams, mūsų krašte prilygsta valstybės paslapčiai - to sužinoti neįmanoma.

Statistikos departamentas nėra įpareigotas tokių duomenų rinkti.

Statistikai pasiūlė LŽ kreiptis į Finansų ministeriją (FM), kur, jų manymu, lyg ir turėtų suplaukti visa informacija apie valstybės poreikiams suvartotus degalus.

Tačiau atsakymas iš ministerijos irgi nuvylė: FM gali pateikti tik duomenis apie apskritai automobilių išlaikymui biudžetinėse įstaigose numatytas lėšas, bet jose atskira eilute išlaidos degalams nėra išskirtos. FM atstovas Vytautas Lenkutis sakė žinąs, kad apibendrintų duomenų apie degalų sunaudojimą biudžetinėse įstaigose neturi nė viena valstybinė institucija. "Galbūt degalinių tinklus vienijanti Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija (LNPPĮA) tokius duomenis renka?" - spėliojo V.Lenkutis.

Bet LNPPĮA prezidentas Lukas Vosylius didžiai nustebo išgirdęs LŽ žurnalisto klausimą. "Asociacija tokios informacijos tikrai neturi. Be to, tokie duomenys yra komercinė paslaptis. Informacijos apie parduotus ar nupirktus degalus tikrai neatskleis nei pardavėjai, nei pirkėjai", - patikino asociacijos vadovas.

Tuo metu LŽ konsultavę ekspertai tvirtina, kad yra toks Vyriausybės nutarimas, kuris leidžia biudžetinėms įstaigoms iššvaistyti net iki 35 proc. už mokesčių mokėtojų pinigus nuperkamų degalų. Mat jų poreikis kiekvienai valdiškai mašinai neva nustatomas iš akies ir skiriamas pačios įstaigos vadovo sprendimu.

Tvarką sujaukė Vyriausybė

Iki 2009 metų liepos 1 dienos visose šalies biudžetinėse įstaigose degalai buvo nurašomi vadovaujantis 1995 metų spalio 12 dienos tuometinio susisiekimo ministro Jono Biržiškio pasirašytu įsakymu Nr. 405 "Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos".

LŽ konsultantų nuomone, tai buvo ideali metodika, kuri iki minimumo apribojo valdininkų galias piktnaudžiauti degalų sąnaudomis. Ministro įsakyme iki menkiausių smulkmenų buvo surašyti nurodymai biudžetinėms įstaigoms, kaip jos privalo nurašyti degalų sąnaudas.

Antai buvo konkrečiai nurodyti lengvųjų automobilių modeliai ir tai, kiek šie sudegina degalų 100 kilometrų nuvažiuoti. Dydis yra tapatus tam, kurį skelbia mašinų gamintojai. Taip pat buvo detaliai išdėstyta, kokiais atvejais ir kiek degalų sąnaudos biudžetiniam automobiliui gali būti padidintos arba sumažintos. Tarkime, jei mašina važinėja žiemą, tokiam automobiliui leista nurašyti 10 proc. daugiau degalų. Penktadaliu daugiau - jei automobilis naudojamas žiemą, važinėja užpustytais keliais. Ir priešingai - tokiu atveju, jei mašina dirba vasarą geros kokybės užmiesčio keliuose, nurašomų degalų kiekis privalėjo būti sumažintas 15 proc., ir t. t. Dokumentas konkretus, lakoniškas, aiškus.

Tačiau nusistovėjusią skaidrią valdišką degalų nurašymo tvarką aukštyn kojomis apvertė daugiau nei prieš trejus metus dienos šviesą išvydęs Vyriausybės nutarimas Nr. 543, kuriuo buvo patvirtintos Pavyzdinės tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklės. Dokumentą pasirašė premjeras Andrius Kubilius.

Beje, šiuo metu ir dabartinio ministro pirmininko, ir buvusio susisiekimo ministro J.Biržiškio pasirašyti dokumentai turi vienodą juridinę galią.

L.Vosylius tvirtino, kad informacijos apie biudžetinėms įstaigoms parduotų degalų kiekį niekuomet neatskleis nei pardavėjai, nei pirkėjai

Pavyzdys - iš KAM

Vos pasirodžius naujajam Vyriausybės nutarimui pasipylė biudžetinių įstaigų prašymai pakeisti degalų nurašymo tvarką. Mat minėtame 2009-ųjų Vyriausybės nutarime buvo išdėstyta, kokioms biudžetinėms įstaigoms jis negali būti taikomas. Buvo minimos prezidentūra, Seimo kanceliarija, Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis ir Vyriausiasis administracinis, apygardų ir apylinkių teismai, Valstybės kontrolė, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos, taip pat įstaigos prie šių ministerijų, jei prie jų nėra įsteigti autoūkiai. Pagal logiką joms teko likti prie senosios skaidrios ir detalios degalų nurašymo tvarkos.

Antai Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir dabar dievagojasi, jog stropiai vadovaujasi dar ministro J.Biržiškio įsakymu patvirtinta detalia degalų nurašymo tvarka. Bent jau šitaip dienraščiui tvirtino ministerijos atstovė Viktorija Cieminytė.

Ir tik lyg tarp kitko ji užsiminė, kad egzistuoja ir ankstesnio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko 2007 metų gegužės 16 dienos įsakymas, pagal kurį "degalų norma nustatoma atsižvelgiant į degalų sąnaudas technikos testavimo metu, šios technikos techninius duomenis ir eksploatavimo charakteristikas".

Sutapimas ar ne, tačiau vėliau dabartinės Vyriausybės patvirtintos taisyklės tarsi buvo nurašytos nuo minėto J.Oleko įsakymo, o tiksliau - toji jų dalis, kurioje kalbama apie būdus nustatyti, kokias degalų sąnaudas leidžiama nurašyti konkrečiam įstaigos automobiliui.

Vienas į LŽ žurnalisto rankas patekęs dokumentas rodo, jog ir dabartinė KAM vadovė Rasa Juknevičienė prašė, kad atnaujinti Vyriausybės nutarimo Nr. 543 reikalavimai būtų taikomi ir jai pavaldaus kariuomenės vado transportui. Atrodo, ministrės prašymas buvo patenkintas.

Degalus skiria iš akies

Kodėl 2009 metų Vyriausybės nutarimas iškart pelnė didžiulį populiarumą? LŽ konsultantai neabejoja - daugiausia dėl panaikintos degalų sąnaudų kontrolės. Mat jame objektyvius degalų nurašymo kriterijus pakeitė iš esmės subjektyvūs.

Bene labiausiai biudžetinėms įstaigoms turėjo patikti ta taisyklių dalis, kuria automobilių ridos ir degalų apskaitos reikalus buvo pavesta tvarkyti įstaigų vadovams. Kitaip sakant, nuo 2009-ųjų liepos 1 dienos tik biudžetinės įstaigos galva gali nuspręsti, ar nurašant degalus atsižvelgti į gamintojo deklaruojamas degalų sąnaudas ir kitus objektyvius dalykus.

LŽ konsultantų teigimu, retai kada atsižvelgiama į gamintojo informaciją. O kam gamintojų deklaracijos reikalingos? Juk vienas taisyklių punktas nurodo, kad "faktinė automobilio degalų naudojimo bazinė norma ir taikomas degalų naudojimo koeficientas (šaltuoju metų periodu, mieste, užmiestyje ir panašiai) nustatomi atlikus kontrolinį važiavimą".

Iš šalies gali atrodyti, kad net 12 iš 14 ministerijų, daugybė joms ir ne tik joms priklausančių biudžetinių įstaigų ir įstaigėlių, Vyriausybė per dienų dienas tik tuo ir užsiima, kad įvairiais metų laikais ir pačiomis įvairiausiomis sąlygomis atlieka kontrolinius važiavimus kiekvienos tarnybinės mašinos degalų sąnaudoms nustatyti.

"Tų kontrolinių važiavimų tikrai nėra daug. Dažniausiai vadovas ar atsakingas asmuo sunaudojamą degalų kiekį nustato pats, iš akies. Aišku, jis tikrai niekuomet nebūna mažesnis ar lygus faktiniam. Dažniausiai degalų sąnaudos dirbtinai pakeliamos - mūsų skaičiavimais, kartais daugiau nei trečdaliu faktinio kiekio. Ir tik patys automobilių parką kontroliuojantys valdininkai tegali pasakyti, kur vėliau nueina "sutaupyti" milijonai", - dienraščiui LŽ tvirtino dėl grėsmės prarasti turimus darbus biudžetinėse organizacijose savo pavardžių nepanorę viešinti ekspertai.  

Ar tokia tvarka padidino degalų suvartojimą valstybinėse įstaigose, galėtų vaizdžiai parodyti statistika. Bet, kaip minėjome, jos nėra.

"Priklauso nuo įstaigos vadovo"

Tiesa, Vyriausybės nutarimo autoriai šiandien pateikia aibę pasiteisinimų, kodėl buvo įteisinta minėta automobilių degalų skaičiavimo tvarka.

Pavyzdžiui, tikinama esą gamintojų deklaruojamos automobilio degalų sąnaudos ne visuomet yra tikslios, nes neva vienokį kiekį degalų tas pats automobilis sunaudoja Alytuje ir visai kitokį - Vilniuje. Todėl, girdi, realios tos pačios mašinos degalų sąnaudos nustatomos tik atlikus du kontrolinius važiavimus abiejuose miestuose.

Neįtikina ir aiškinimas, neva biudžetinės "įstaigos negali piktnaudžiauti nustatydamos nerealias degalų normas, nes išlaidos degalams, atsižvelgiant į įstaigų biudžetus, yra labai ribotos".

Kiek labiau įtikina teiginys, kad "įstaigas nuolat tikrina Valstybės kontrolė, ir išpūstos degalų normos iškart būtų pastebėtos".

Pagaliau degalų skyrimą nustatančių taisyklių autoriai ir patys buvo priversti pripažinti, kad "teisingai nustatoma norma labai priklauso nuo įstaigos vadovo sąžiningumo".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"