TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mina pedalus be liemenių ir įkaušę

2015 04 14 6:00
Pėsčiųjų perėja persivesti dviratį išmoko dar toli gražu ne visi. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į Lietuvą plūstelėjus pavasariškiems orams, gatvėse sparčiai gausėja pedalus minančių entuziastų. Tačiau pernai įsigaliojusių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų, numatančių, kad važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi šviesiuoju paros metu dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos, o užpakalyje - raudonos šviesos žibintas, dalis dviratininkų, atrodo, nespėjo įsisąmoninti.

„Norėčiau priminti, kad vietoj liemenės gali būti ir kitas ryškiaspalvis – geltonos, oranžinės arba raudonos spalvos – drabužis su šviesą atspindinčiais elementais. Dauguma dviratininkams parduodamų kostiumų atitinka šiuos reikalavimus, todėl rengtis dar vieną papildomą liemenę tokiu atveju nebūtina. Iš patirties žinoma, kad kelių policininkai dieną, matydami ryškiaspalviu viršutiniu drabužiu apsirengusį dviratininką, net jei ant drabužio nėra specialių atšvaitų, jo nebaus. Svarbu, kad žmogus rūpintųsi savo saugumu ir būtų pastebimas kelyje“, - paaiškino Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Mirtis pasitinka manevruojant

Anot V. Pumpučio, neatsargūs dviratininkų manevrai kelyje – viena pagrindinių nelaimių priežasčių./LŽ archyvo nuotrauka

Pasak pašnekovo, teigiamos pernai liepą įsigaliojusių pataisų tendencijos pasireiškė dar 2013 metais. Mat nemaža dalis dviratininkų buvo įsitikinę, kad tuomet priimtos pataisos įsigaliojo nedelsiant, o ne po metų - 2014-aisiais. Per eismo įvykius 2013 metais, palyginti su 2012-aisiais, žuvusių dviratininkų sumažėjo drastiškai – nuo 32 iki 18. 2014 metais šis skaičius jau išliko beveik nepakitęs – pernai po motorinių transporto priemonių ratais gyvybės neteko 19, šiemet - 2 dviratininkai.

„Norėčiau ypač atkreipti dviratininkų dėmesį į kiek įmanoma atsargesnį manevravimą važiuojamojoje kelio dalyje. Daugelis žūčių pernai įvyko dėl to, kad dviratininkai, neįvertinę situacijos kelyje, bandydavo staigiai rikiuotis iš vienos eismo juostos į kitą, sukdavo arba neatsargiai kirsdavo važiuojamąją kelio dalį. Tai galima daryti tik įvertinus situaciją. Jei staigiai iššoksite važiuojančiam automobiliui prieš nosį, ieškoti kaltų dažnai gali būti per vėlu“, - įspėjo V. Pumputis.

Įvedus naujus reikalavimus šviesiuoju paros metu, ministerijos Saugaus eismo skyriaus vadovo teigimu, pernai nebepasitaikė tokių atvejų, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai užvažiuotų ant dviratininko, važiuojančio ta pačia kryptimi.

„Labai svarbu skatinti bendrą saugaus eismo kultūrą šalies keliuose. Kai dviratininkas stengiasi būti matomas kelyje ir naudoja reikalingas saugos priemones, tuomet ir motorinių transporto priemonių vairuotojai vertina tokį dviratininką palankiau, stengiasi kultūringai jį aplenkti. Nepamirškime, kad reikia gerbti ne tik save, bet ir kitus eismo dalyvius, tai turi tapti savaime suprantama. Dviratininkas, kuris važiuoja apsirengęs pilkos spalvos drabužiais, be liemenės ir žibintų, net ir dieną yra sunkiai pastebimas, susilieja su keliu. Nesilaikantieji taisyklių patys turėtų suprasti, jog ne iš piktos valios automobilių vairuotojai jų nemato“, - sakė pašnekovas.

Įtaria sąmokslu

Tačiau su papildomais reikalavimais dviratininkams šviesiuoju paros metu iki šiol nelinkę sutikti dalis dviratininkų organizacijų atstovų teigia manantys, kad tai tik dar vienas automobilių vairuotojų interesus ginančių valdininkų sąmokslas prieš dviratininkus ir pėsčiuosius.

„Tokie reikalavimai buvo priimti vienašališkai, kelių suinteresuotų asmenų siūlymu, neatsižvelgiant nė į vienos dviratininkų interesus ginančios organizacijos pastabas. Mūsų rašytos peticijos, piketai prie Seimo nedavė jokių rezultatų. Buvo užsimota ir be jokių pagrįstų prielaidų nutarta, o visuomeninių organizacijų pozicija nublanko prieš kelių Seimo narių ir už eismo saugumą atsakingų valdininkų sumanymą. Ne skatinamas motorinių transporto priemonių vairuotojų sąmoningumas, o toliau engiami jų aukomis tampantys dviratininkai ir pėstieji. Lyg mokytų medžiotojų aukas, kaip nepavirsti taikiniu, – nesąmonė“, - kategoriškai dviratininkų saugumą turinčias skatinti priemones vertino Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas, pats kiaurus metus minantis dviračio pedalus.

Teigiamai jis buvo linkęs vertinti tik vieną pastaruoju metu su dviratininkais susijusį taisyklių pakeitimą. Jei dviračių tako kokybė dviratininko netenkina, jiems suteikta teisė rinktis ir važiuoti šalia esančiu keliu.

„Daug kur dviračių takai yra visiškai apleisti. Net ir Vilniuje situacija geresnė tik ten, kur tiesiami nauji aplinkkeliai ir šalia naujai įrengiami dviračių takai. Iš esmės visur kitur dviračių takų dangos kokybė apgailėtina. Neabejoju, kad geriausiu pavyzdžiu, kaip reikėtų tvarkytis šioje srityje, gali būti Nyderlandai. Kitur, net ir toje pačioje Vakarų Europoje, sprendimai dviratininkų atžvilgiu yra priimami eklektiškai. Mūsų valdininkams taip pat akys atsiveria pamažu, bet bent jau atsiranda supratimas: po velnių, apšvietimo stulpas, įkaltas dviračių takų viduryje, yra absurdas“, - lėtai besikeičiantį savivaldybės valdininkų mąstymą pašiepė E. Kriščiūnas.

Policininkai įspėja pirmiausia

Kaip dviratininkai laikosi reikalavimų šviesiuoju paros metu, akylai stebi ir kelių policijos pareigūnai. Be liemenės ar įjungto žibinto dieną pedalus važiuojamąja kelio dalimi minantys eismo dalyviai dažniausiai atsiperka įspėjimu, tačiau piktybiškai ar pakartotinai nesilaikantieji reikalavimų gali būti baudžiami bauda nuo 5 iki 11 eurų. Tamsiuoju paros metu, kai privaloma važiuoti ne tik su šviesą atspindinčia liemene, bet ir įjungtais žibintais, toks pat pažeidimas užtraukia baudą nuo 23 iki 40 eurų.

Per specialiąsias priemones, skirtas dviratininkų elgesiui šviesiuoju paros metu patikrinti, paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos keliuose nustatyti 456 be liemenės ir/ar įjungto žibinto dieną važiuojantys dviratininkai. Šiemet nuo vasario vidurio kelių policininkai įspėjo arba nubaudė 279 tokius pažeidėjus.

„Pastebime tendenciją, kad provincijoje gyvenantys žmonės netgi atidžiau nei miestiečiai laikosi reikalavimo ir išvažiuodami į kelią būtinai užsivelka šviesą atspindinčią liemenę. Žinoma, visi patenkinti nebus, visuomet atsiranda niurzgančių prieš pokyčius. Tačiau įpratome automobiliu dieną važiuoti su įjungtais žibintais, įprasime atsakingiau elgtis ir važiuodami dviračiu. Kelių policijos pareigūnų tikslas nėra bausti, o skatinti eismo dalyvių sąmoningumą ir rūpinimąsi eismo sauga. Dviratininkai turėtų suprasti, kad su liemene vairuotojams tampa kur kas labiau matomi, tai padeda išvengti nelaimių“, - pažymėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Daiva Žilinskė.

Girtų dviratininkų nemąžta

Policijos pareigūnams dažnai tenka susidurti su kita neigiama tendencija - nuo alkoholio apsvaigusiais dviračių vairuotojais. Dažnesni tokie atvejai kaimiškose vietovėse, tačiau pedalus girti minti nevengia ir miestų gyventojai. Šiais metais policijos pareigūnai jau išaiškino 3 116 neblaivių motorinių transporto priemonių vairuotojų, 1 725 neblaivius dviračių vairuotojus ir 35 tokius vadeliotojus.

Nustačius lengvą girtumo laipsnį, apsvaigęs dviratininkas baudžiamas bauda nuo 300 iki 500 eurų, esant vidutiniam arba sunkiam girtumo laipsniui, gresia bauda nuo 500 iki 700 eurų. Tačiau dalies asocialiai besielgiančių ir nuolatinių pajamų neturinčių asmenų tokios baudos neatgraso nuo pakartotinių pažeidimų.

Visuomenėje vis pasigirsta siūlymų, kad padėtį pataisytų nuostata tokių asmenų dviračius konfiskuoti, tačiau tiek dviratininkų organizacijos, tiek ir ministerijos atstovų teigimu, tokia priemonė vargu ar sustabdytų taurelės nevengiančius pažeidėjus.

„Manau, kad tai tik paskatintų dviračių vagystes. O jei iš alkoholiko konfiskuos 100 litų nekainuojantį dviratį, netruks kaime jis rasti kitą. Konfiskavimas tikrai nepadės“, - įsitikinęs E. Kriščiūnas.

Analogiška nuomone su LŽ pasidalijo ir ministerijos atstovas V. Pumputis: „Dviračių konfiskavimo, kaip kovos su girtais dviratininkais priemonės, siūlyti ateityje tikrai neketiname. Manau, padėtis gali taisytis tik nuosekliai visuomenėje skatinant atsakingo alkoholio vartojimo kultūrą.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"