TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mirties kelyje - rekonstrukcijos būtinybė

2014 04 02 6:00
Automagistralės „Via Baltica“ ruožą tarp Kauno ir Suvalkų vairuotojai ir pareigūnai praminė Mirties keliu. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Automobilių kelių direkcija, jau beveik dešimtmetį žadanti pradėti automagistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Suvalkų, dėl daugybės tragiškų avarijų vadinamo Mirties keliu, rekonstrukciją, teisinasi, kad darbus stabdo šalia esančių sklypų savininkai. Šie tokios atskomybės kratosi ir atkerta, kad kelininkai jų vardu dangsto savo neveiklumą.

Šimtai neretai tragiškai pasibaigiančių eismo įvykių, dešimtys žuvusiųjų, daugybė sužeistųjų - tokia pastarųjų metų magistralinio kelio „Via Baltica" dalies tarp Kauno ir Suvalkų (Lenkija) statistika. A5 trasą vairuotojai ir pareigūnai jau atvirai vadina Mirties keliu. Jame tik viena - vos 50 kilometrų atkarpa prie Kauno - yra keturių eismo juostų, toliau kelias siaurėja lyg butelio kakliukas. Juo abiem kryptimis vienas paskui kitą juda krovininiai automobiliai. Tarp šių "nardo" lengvosios mašinos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), vadovaujama Skirmanto Skrinsko, ne pirmus metus kalba apie būtinybę rekonstruoti šį vos 2000-aisiais nutiestą „Via Balticos“ ruožą, tačiau darbų pradžia vis stringa. Direkcijos teigimu, planus rekonstruoti kelią, įrengiant po dar vieną eismo juostą abiem kryptimis, labiausiai stabdo šalia trasos esančių sklypų savininkai, nesutinkantys siūlomomis sąlygomis perduoti žemės valstybės reikmėms.

„Savininkų pretenzijos - ne ta problema, dėl ko stringa kelio tiesimo darbai. Sakyčiau, kelininkai bando prisidengti žemės savininkais, teisindami savo neveiklumą“, - aiškino Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) vadovas Gintaras Nagulevičius.

Žada pradėti metų pabaigoje

Per parą keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai pravažiuoja apie 15 tūkst. automobilių. Specialistai svarsto, kad dar projektuojant šią „Via Balticos“ dalį buvo apsirikta pateikiant transporto srautų prognozę: dabartinį apkrovimą planuota pasiekti tik 2020 metais.

Apie būtinybę įgyvendinti kelio A5 rekonstrukciją LAKD kalba nuo 2007-ųjų. Šįmet pažadas vėl pakartotas. Kaip LŽ informavo LAKD Ryšių su visuomene skyriaus konsultantas Evaldas Tamariūnas, šių metų pabaigoje planuojama pradėti rekonstruoti ruožą nuo Kauno iki Marijampolės, kuriame eismo intensyvumas bei eismo įvykių skaičius didėja labiausiai, palyginti su kitais kelio ruožais. Projektą ketinama įgyvendinti iki 2020 metų, jis gali kainuoti apie 550 mln. litų.

Susisiekimo ministro patarėjo Ričardo Slapšio teigimu, viso „Via Balticos“ ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos rekonstrukcijai, pirminiais skaičiavimais, reikėtų apie 327 mln. eurų (1,129 mlrd. litų). „Jau dabar aišku, kad lėšų tam projektui įgyvendinti trūks, nes visa Lietuvos valstybinės reikšmės keliams (visiems projektams finansuoti) skiriama Europos Sąjungos struktūrinė parama 2014–2020 metais bus mažesnė“, - tikino jis.

Planus pradėti darbus LAKD skelbė ir 2011 metais. Tuo metu žadėta rekonstruoti kelio A5 ruožą nuo Mauručių iki Puskelnių (nuo 22 iki 56,5 kilometro), tačiau darbai nebuvo pradėti. „Šis projektas buvo įrašytas kaip rezervinis ir galėjo būti įtrauktas į valstybės projektų sąrašą tik atsiradus finansavimo galimybei bei susisiekimo ministrui priėmus atitinkamą sprendimą“, - LŽ aiškino E.Tamariūnas.

Buvęs susisiekimo ministras, dabartinis Seimo narys Eligijus Masiulis šiandien užsitęsusios problemos kaltininkų linkęs ieškoti tarp inertiškų valdininkų. „LAKD, atsakinga už valstybės kelius, pernelyg sunkiai persiorientuoja ar keičia planus: tarkime, jei anksčiau buvo suplanuota lėšas investuoti į kokį nors objektą, direkcija tai ir vykdo, nors galbūt ir poreikis pasikeitė, ir kitur įdėti pinigus labiau reikėtų“, - tvirtino politikas.

Randa pasiteisinimų

LAKD ir Susisiekimo ministerijos teigimu, didžiausia kliūtis kelių rekonstrukcijos projektams įgyvendinti - ne tik finansiniai sunkumai, bet ir šalia projekto teritorijos esančių žemės sklypų savininkų „noras praturtėti valstybės sąskaita ir dėl to keliami nerealūs reikalavimai dėl atlyginimo dydžio“.

Šiuo metu siekiant atnaujinti planuojamą magistralės ruožą visuomenės poreikiams turi būti paimta apie 450 privačių žemės sklypų. Kaip informavo E.Tamariūnas, žemės ūkio paskirties žemės hektaras šiame kelio ruože buvo įvertintas nuo 8 iki 20 tūkst. litų, kitos paskirties žemės - nuo 25 iki 150 tūkst. litų. Dalis žemės sklypų savininkų pasirinko atlyginimo būdą suteikiant lygiavertį žemės sklypą.

Tačiau 30 savininkų iš Prienų bei Marijampolės rajonų su jiems pasiūlytomis sąlygomis nesutiko. Dėl to pradėti ginčai teismuose, o kiek jie užtruks - neprognozuojama. „Šiuo metu žemės paėmimo „paprastiems“ (tai yra nepripažintiems ypatingos valstybinės svarbos projektais) visuomenės poreikiams projektų rengimas bei įgyvendinimas (su ginčais teismuose) trunka 1-4 metus“, - LŽ informavo R.Slapšys.

Siekdamas paspartinti žemės paėmimo procesą, Vyriausybės iniciatyva Seimas dar praėjusių metų vasarą priėmė sprendimą pripažinti „Via Balticą“ ypatingos valstybinės svarbos objektu. Tai turėjo atverti kelius magsitralės rekonstrukcijai taikyti supaprastintą žemės paėmimo tvarką, pagal kurią darbus būtų galima pradėti nelaukiant, kol teismai nuspręs, kas kiek ir kam skolingas.

LAKD ir Susisiekimo ministerija tvirtina, kad šis Seimo sprendimas jų suplanuoto projekto paspartinti negali. Pasak kelininkų, žemės paėmimo procedūros šiai rekonstrukcijai buvo pradėtos 2011 metais, o visi projektai patvirtinti iki nutarimo įsigaliojimo praėjusių metų birželio 23 dieną, todėl jie turėtų būti užbaigti pagal ankstesnę tvarką.

Išeičių yra

Dar praėjusiais metais LAKD generalinio direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis pareiškė, kad magistralės rekonstrukcijai trukdo asmenys, kuriems spekuliavimas šalia valstybinės reikšmės objektų esančia žeme tapo verslu. „Dalis gerai informaciją valdančių piliečių sukūrė sau verslą - numatomoje kelių, geležinkelių ar kitų infrastruktūros objektų vietoje pigiai iš nieko nenutuokiančių piliečių supirkti žemes ir vėliau jas mėginti parduoti už protu sunkiai suvokiamas sumas“, - pareiškė jis.

Kaip žinoma, apie tai, jog galbūt taikydami pasipinigavimo schemą - įsigyti žemės ir daryti viską, kad ji patektų į valstybinių projektų planus, Marijampolės politikai stabdo projektą „Rail Baltica“, dar 2011 metais prabilo tuometis susisiekimo ministras E.Masiulis. Tačiau kalbėdamas su LŽ politikas tvirtino negirdėjęs, kad pasipelnyti būtų bandoma iš „Via Balticos“ projekto.

J.Biržiškis įsitikinęs, kad Automobilių kelių direkcijai reikėtų veikti ryžtingiau. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Su LAKD kaltinimais žemės savininkams nesutinka ir jiems atstovaujanti LŽSS. „Valstybė šiuo metu turi labai daug svertų paimti žemę - LŽSS suvažiavime išsakė nuomonę, kad tuo kartais net piktnaudžiaujama. Žemė gali būti paimama, kai tik reikia, o jeigu savininkas nesutinka su pinigine kompensacija, jis turi teisę kreiptis į teismą. Darbams tai tikrai netrukdo“, - LŽ sakė G.Nagulevičius.

LAKD patarimų turi ir pirmasis Lietuvos susisiekimo ministras Jonas Biržiškis. „Prisiminkite: Vilniuje statant aplinkkelį vienas savininkas irgi nesutiko atiduoti žemės. Tada jo sklypas tiesiog buvo aptvertas ir paliktas. LAKD reikėtų veikti ryžtingiau. Juk jau dešimt metų aiškiai matyti, kad ruožas nuo Kauno iki Lenkijos yra perkrautas. Per tą laiką direkcija tikrai galėjo įtvirtinti, kad šio ruožo rekonstrukcija - prioritetinis klausimas, ir jį išspręsti“, - aiškino jis.

Gelbėja tik A.Lukašenka

Magistralės „Via Baltica“ ir ypač atkarpos Kaunas-Suvalkai apkrovimas jau tapo didžiuliu galvos skausmu Lietuvos vežėjams. Krovinių vežimo automobilių keliais sektorius, generuojantis apie 11 proc. bendrojo vidaus produkto (daugiau kaip 10 mlrd. litų kasmet), didžiąją dalį šios sumos sukuria būtent „Via Balticos“ transporto koridoriuje.

A.Kondrusevičiaus teigimu, vežėjai jau ne pirmus metus ragina politikus atkreipti dėmesį į vieno svarbiausių transporto koridorių problemas. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Ir mūsų asociacija, ir Lietuvos pramonininkų konfederacija jau ne vienus metus ragina politikus atsigręžti į šią problemą. Prieš Seimo rinkimus susitikimuose su partijomis kaip vienas prioritetų transporto srityje buvo įvardytas „Via Balticos“ modernizavimas, išplėtimas bent tiek, kad tenkintų šios dienos poreikius. Deja, vieno pagrindinių transporto koridorių problemos vis dar nesprendžiamos“, - LŽ sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto vadybos katedros profesoriaus habl. dr. prof. Ramūno Palšaičio manymu, magistralės būklė gali tapti vienu iš veiksnių, atsiliepsiančių tranzitui per Lietuvą. „Tiesa, kol šalia esančiai Baltarusijai vadovaus Aleksandras Lukašenka, manau, tranzitas per Lietuvą vyks. Juokaujame, kad Lietuvos tranzito globėjas - A.Lukašenka“, - kalbėjo specialistas.

***

Tragiškos avarijos kelyje „Via Baltica“

2014 01 30: Kelio Kaunas-Suvalkai 51-52 kilometro ruože apvirto vilkikas iš Lenkijos, žuvo vairuotojas.

2014 01 27: Kauno rajone, netoli Akademijos gyvenvietės, užsidegė sunkvežimis.

2013 11 25: Kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga tarp Pumpėnų ir Sereikonių susidūrė vilkikas ir visureigis. Žuvo visureigio vairuotojas.

2013 09 02: Kelyje Panevėžys-Kėdainiai-Sitkūnai susidūrus dviem automobiliams du žmonės žuvo, trečias sužalotas.

2013 07 08: Du kilometrai nuo Marijampolės Kalvarijos link po susidūrimo užsidegė du vilkikai, vienas žmogus žuvo liepsnose, kitas sužalotas.

2013 06 28: Kelio Kaunas-Suvalkai 63,5 kilometre susidūrus 3 vilkikams vienas žmogus žuvo, kitas sužalotas.

2013 06 26: Kelio Kaunas-Suvalkai 65-ame kilometre per avariją žuvo du vairuotojai, dar vienas žmogus sunkiai sužalotas.

2013 06 10: Kelio Panevėžys-Sitkūnai 15,6 kilometre susidūrus dviem vilkikams, vienas žmogus žuvo, du sunkiai sužaloti.

2013 03 15: Prie Marijampolės ir Kalvarijų savivaldybių ribos susidūrė trys vilkikai ir lengvasis automobilis, sužeistas žmogus.

2013 01 09: Kelio Kaunas-Suvalkai 82 kilometre susidūrė ir užsidegė du automobiliai, žuvo žmogus.

2013 0109: Kelio Kaunas-Suvalkai 95 kilometre apvirto krovininis automobilis, žuvo jo vairuotojas.

***

Eismo intensyvumas „Via Baltica“ (Lietuvos ir Lenkijos pasienyje)

Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"