TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mirtinai pavojingas laužynas su ratais

2010 09 01 0:00
Naudoto automobilio pirkimas turguje neretai primena loteriją, kurioje mažai laimingų bilietų.
www.kaunoturgus.lt nuotrauka

Į Lietuvą atgabentos smarkiai sudaužytos ir eksploatuoti draudžiamos mašinos vėliau sėkmingai suremontuojamos ir parduodamos nieko apie tai neįtariantiems žmonėms. Specialistai įspėja - antram gyvenimui prikeltų automobilių techninės saugumo savybės kelia pagrįstų abejonių ir gali būti tragiškos nelaimės priežastis.

Į Lietuvą iš Vakarų atgabentos sudaužytos mašinos čia remonto dirbtuvėse dažniausiai įgauna tik prekinę išvaizdą. Tačiau dėl avarijoje sugadintų techninių saugumo priemonių atkūrimo niekas pernelyg nesuka sau galvos.

Kitaip sakant, retas naudotų automobilių pardavėjas investuoja į saugumo sistemų remontą, mat tai papildomai ir nemažai kainuoja. Taip elgtis mašinų pardavėjams patogu, nes pirkėjai apžiūrinėdami automobilius negali įsitikinti, ar juose tikrai sumontuotos oro pagalvės, ar atkurta kėbulo geometrija, ar veikia kitos saugos sistemos.

Šių dalykų neįstengia arba nesistengia patikrinti net privalomą techninę automobilio apžiūrą atliekantys specialistai.

Todėl eismo saugumo problemas nagrinėjantys pareigūnai nesistebi, kad net ir palyginti nedideli incidentai automobiliui nuslydus nuo kelio ar susidūrus su kliūtimi baigiasi vairuotojų bei keleivių žūtimi.

Pirkėjus užliūliuoja melu

Nors iš užsienio atgabentų naudotų mašinų pardavėjai savo prekę giria kaip įmanydami, tačiau tai tėra paprasčiausias triukas pirkėjams vilioti. Taip LŽ tvirtino 15 metų naudotas transporto priemones iš Vakarų Europos į Lietuvą gabenęs vilnietis A.Z. (pavardė redakcijai žinoma - aut.). Vyras tikino, kad kaip ir anksčiau, dabar niekas idealios būklės mašinų į mūsų kraštą neveža. Dažniausiai tai būna daužtos arba gerokai nuvažinėtos mašinos, netrūksta ir skendusių bei degusių transporto priemonių.

"Iš patirties galiu pasakyti, kad didžioji dalis į Lietuvą importuojamų naudotų mašinų yra apgailėtinos būklės. Atvežtos į šalį jos, be abejo, suremontuojamos, tačiau tik tam, kad įgytų estetinę išvaizdą. Net smarkiai sumaitotą automobilį meistrai suremontuoja taip, kad įvertinęs plika akimi nė nepasakysi, jog mašina buvo patekusi į eismo įvykį. Pats esu atgabenęs ir pardavęs ne vieną šimtą tokių transporto priemonių, nors pirkėjams visada sakydavau, jog automobilių būklė beveik ideali, jie nebuvo patekę į avarijas, o ankstesni jų šeimininkai mašinomis rūpinosi kaip savo vaikais. Neneigsiu, visos šios kalbos tebuvo saldus melas pirkėjams užliūliuoti", - LŽ pasakojo didelę patirtį naudotų automobilių versle įgijęs vilnietis.

Abejonių keliantis saugumas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas Vigilijus Sadauskas perspėjo, kad įsigijusieji tokias mašinas rizikuoja ne tik dažnai lankytis remonto dirbtuvėse, bet ir ištikus avarijai patirti mirtinų sužalojimų.

"Per avariją automobilio kėbulo laikančiosios konstrukcijos yra smarkiai apgadinamos, o remontuojant tokią mašiną ir ruošiant ją parduoti faktiškai nekreipiama dėmesio į šių konstrukcijų atsparumą. Saugumo požiūriu tokie automobiliai keliuose yra mirtinai pavojingi, nes jų saugumo sistemos ir deformacijos zonos, sugeriančios smūgio jėgą, neveikia arba jų paprasčiausiai iš viso nėra", - LŽ sakė V.Sadauskas.

VGTU docento teigimu, šiuo metu įvykus eismo įvykiui beveik niekada neatliekama ekspertizė, kuri parodytų, kokį vaidmenį per avariją suvaidino automobilio techninė būklė. "Beveik visais atvejais, kai automobilis nulekia nuo kelio ar įsirėžia į kitą mašiną, policijos pareigūnai kartoja vienintelę universalią frazę - vairuotojas nepasirinko saugaus greičio. Bet gal tragedijos būtų išvengta, jei apsauginės mašinos sistemos susidūrimo metu veiktų 100 proc.", - samprotavo V.Sadauskas.

Kontrolės mechanizmas šlubuoja

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas neabejoja - kol nebus griežtos kontrolės, į Lietuvą toliau plūs daužytos, skendusios arba degusios mašinos, kurias Vakarų Europoje draudžiama eksploatuoti ir kurios ten įvardijamos kaip atliekos. Pašnekovo nuomone, atgabenti tokias atliekas, prikelti jas antram gyvenimui ir sėkmingai parduoti Lietuvoje sudarytos visos sąlygos, kontrolės mechanizmas smarkiai šlubuoja.

"Nėra normalu, kai į Lietuvą atvežtas metalo laužas virsta automobiliais, kurie vėliau išrieda į mūsų kelius. Jei smarkiai daužta transporto priemonė sutvarkoma tik paviršutiniškai, be abejonės, tokia mašina važiuoti nesaugu", - LŽ pasakojo LAA prezidentas.

P.Ignoto teigimu, pagal susiklosčiusią praktiką naudotas automobilis iš pradžių registruojamas, o tik paskui atliekama formali jo techninė apžiūra. Tačiau bėda ta, kad techninės apžiūros centrai neturi net techninių galimybių patikrinti, ar transporto priemonė atitinka saugos ir kitus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. "Čia niekas nesiaiškina, ar tokiuose automobiliuose yra saugos pagalvės, ar kėbulo geometrija nepažeista, ar tinkamas ratų suvedimas", - pridūrė pašnekovas.

Neprisiima atsakomybės

Nuo apsukrių naudotų automobilių pardavėjų nukentėję žmonės dažniausiai lieka prie suskilusios geldos. Jiems tenka arba mokėti už brangų kapitalinį mašinos remontą, arba bandyti atsikratyti nevykusio pirkinio, parduodant jį kitiems. Specialistų teigimu, vienintelė išeitis, kuri gali bent šiek tiek padėti išvengti nuostolių, - prašyti pardavėjo, kad pardavimo sutartyje šis patvirtintų, jog automobilis yra techniškai tvarkingas, o, pavyzdžiui, per 30 dienų iškilus techniniams gedimams jie būtų pašalinti arba pirkėjui sugrąžinti pinigai.

Tačiau naudotas mašinas importuojantys prekeiviai tokių sutarčių kratosi kaip maro. Tai parodė atliktas nedidelis eksperimentas. Sykį VGTU studentai nuvyko į vieną automobilių turgų ir bandė įsigyti naudotą transporto priemonę, kurios pardavėjas sutiktų pasirašyti tokią sutartį. Neatsirado nė vieno norinčiojo tokiomis sąlygomis parduoti automobilį. "Tai tik įrodo, kad prekeiviai bijo prisiimti atsakomybę už techninę transporto priemonės būklę. Galima tik įtarti kodėl", - akcentavo VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas V.Sadauskas.

Gelbsti raštiškas įsipareigojimas

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausiasis valstybinis inspektorius Petras Zavackas LŽ tvirtino, kad įsigijus nekokybišką naudotą automobilį reikalauti iš pardavėjo grąžinti pinigus galima tik tuo atveju, jei buvo sudaryta atitinkama sutartis.

"Jei pardavėjas raštu įsipareigoja parduoti tik kokybišką prekę ir grąžinti pirkėjui pinigus, kai paaiškėja, jog gaminys neatitinka nustatytų kokybės kriterijų, iškilus ginčui galima kreiptis į inspekciją. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, jog besikreipiančiųjų dėl naudotų mašinų kokybės beveik nepasitaiko", - teigė P.Zavackas.

Tuo metu Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos prezidentas Gintautas Braždis LŽ įtikinėjo, kad parduodant naudotas mašinas su pirkėjais panašios sutartys dabar pasirašomos labai dažnai. "Prieš kelias dienas kaip tik vienam automobilį įsigijusiam kirgizui grąžinome pinigus. Žmogus kurį laiką pavažinėjo nusipirktu automobiliu, tačiau atrado defektų ir pagal abipusį susitarimą grąžino mašiną atgal", - kalbėjo G.Braždis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"