TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Misija: pritraukti krovinių

2014 01 29 6:00
Pastaraisiais metais nuosekliai auga tik į Rytus nukreiptų geležinkeliais vežamų krovinių srautas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Idėja Baltijos valstybes sujungti su Vakarų Europos geležinkelių tinklais europinės vėžės geležinkeliu „Rail Baltica“ kilo 1993-iaisiais. Kaip rodo Statistikos departamento (SD) dienraščiui LŽ pateikti duomenys, tada mažai kam turėjo rūpėti, iš kur atsiras tiek krovinių, kad jų užtektų visam Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto sektoriui – prieš 21 metus jų buvo vežama beveik dvigubai daugiau nei dabar.

Vis dar nėra visiškai ataušusios aistros po to, kai Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas Lietuvos Vyriausybę išvadino kvailiais dėl to, kad mūsiškiai užsispyrė vieną „Rail Baltica“ geležinkelio atšaką nutiesti iš Kauno į Vilnių. Estų žiniasklaida Lietuvoje kaltę dėl tokio šiaurinės Baltijos kaimynės už transportą atsakingo ministro išsišokimą suvertė pinigams. Esą paskaičiuota, kad atšaka į Vilnių papildomai kainuotų 1 mlrd. litų, ir estai nenori, kad jos statyba būtų finansuojama iš bendrų projektui „Rail Baltica“ skirtų pinigų.

Srautas mažėjo

Mažai kas atkreipė dėmesį į Lietuvos susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus išsakytas mintis. Dienraščio LŽ paklaustas, ar tarp estų motyvų nėra ir tokio, kad per Kauną šaunanti „Rail Baltica 2“ perskirstys tarp Rytų ir Vakarų cirkuliuojančius krovinių srautus Estijos bei Latvijos naudai, nes Talinas ir Ryga yra ne tik sostinės, bet ir uostai, maža to, turintys tiesioginį susisiekimą su Rusija, R.Sinkevičius atsakė: „Iš tikrųjų reikia įvertinti ir kai kurias kaimynių valstybių transporto strategines kryptis. Jeigu pažiūrėsime, pavyzdžiui, kaip didėja Suomijos įlankoje įsikūrusio Rusijos Ust Lugos uosto apyvarta, tai tas augimas yra skaičiuojamas ne procentais, o kartais. Tai reiškia, kad mažiau krovinių perkraunama per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus. Ir tai kelia nerimą, manau, ypač Estijai. Lietuvai – taip pat. Ir visi ieško geriausių alternatyvų.“

Kitaip tariant, kai 1993-iaisiais buvo planuojama „Rail Baltica“, dėl krovinių buvo jaudinamasi mažiausiai. SD duomenys rodo, kad jų tais metais mūsų šalies geležinkeliais, kelių, vandenų, jūrų, vidaus vandenų, oro transportais buvo iš viso vežta net 214,8 mln. tonų. 2012 m. - jau tik 105,9 mln. tonų, arba apie 2,02 karto mažiau. Dar didesnė nei 1991-aisiais krovinių apyvarta buvo 1990 m.,1991 m. ir 1992 m. - atitinkamai 382,9 mln., 367,3 mln. ir 263,8 mln. tonų.

Keitėsi vežimo kryptys

R.Sinkevičius: "Visi ieško geriausių alternatyvų". / Ritos Stankeviciūtės (LŽ) nuotrauka

Tiesa, palyginę 1993 m. ir 2012 m. krovinių vežimo geležinkeliais duomenis regime atvirkštinį procesą - prieš 21 metus traukiniais jų vežta 38,4 mln. tonų, prieš dvejus – 49,4 mln. tonų. Tačiau dar 1990 ir 1991 metais krovinių apyvarta geležinkeliais buvo apie penktadalį didesnė nei 2012 m. - sudarė atitinkamai 66,5 ir 63,9 mln. tonų.

Nepriklausomybės atkūrimo aušroje kroviniai visomis transporto rūšimis vienodai gerai judėjo ir Rytų-Vakarų, ir Šiaurės-Pietų kryptimis. Tiek šalies viduje, tiek ir už jos sienų. Vėliau situacija dramatiškai keitėsi.

Tarptautinių krovinių vežimas bendroje vežtų krovinių apyvartoje sudaro sąlyginai menką procentą – tarkime, iš beveik 50 mln. tonų geležinkeliais 2012-aisiais gabentų krovinių tranzitiniai sudarė vos 5,3 mln. tonų, arba šiek tiek mažiau nei 10 procentų. Tačiau būtent ši krovinių rūšis vežėjams yra pati pelningiausia. O didžiausi pokyčiai atsirado vežant krovinius į Estiją ir Lenkiją. Kitaip tariant, Šiaurės ir Pietų, kur ir drieksis „Rail Baltica“, kryptimis. Dar 2004 m. traukiniais į Estiją buvo gabenta 658,3 tūkst. tonų krovinių, užpernai – jau tik 550,9 tūkst. tonų. Tranzitinių geležinkeliais vežamų krovinių srautas į Lenkiją per aštuonerius metus sumažėjo daugiau nei dvigubai: 2004 m. visų traukiniais į kaimyninę šalį gabentų krovinių svoris sudarė 548,8 tūkst. tonų, 2012 m. - 203,3 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių augimas iš Europos Sąjungos šalių, kurios yra šiauriau ir piečiau nuo Lietuvos, dar buvo fiksuotas Latvijos, Čekijos ir Vengrijos kryptimis. Tačiau į pastarąsias dvi šalis traukiniais vežta vos kelios dešimtys tūkstančių krovinių, todėl didesnės įtakos šios krypties apyvartoms neturėjo. Smuko traukiniais vežtų krovinių apyvarta ir Latvijos kryptimi: 2004 m., SD duomenimis, ji siekė 1543,9 tūkst. tonų, o užpernai – 1263,5 tūkst. tonų.

Daugėjo krovinių į Rytus

Gretinant pastarųjų dešimties metų krovinių vežimo į ES šalis geležinkeliais duomenis, vienareikšmę tendenciją sunku įžvelgti. 2004 m. į Bendriją traukiniais buvo nugabenta 5 mln. tonų krovinių, 2006 m. - 4,9 mln. tonų, 2008 m. - 5,9 mln., 2012 m. - 5,3 mln. tonų. Aišku viena, kad dauguma jų keliavo netoli - į jau minėtas Estiją, Latviją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, taip pat – į Vokietiją.

Bet aiškiai matyti, kad nuosekliai augo kroviniai Rytų kryptimi – į Nepriklausomos Sandraugos Valstybes (NVS) traukiniais gabenamas krovinių srautas. Į NVS, taip pat – į Ukrainą AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2004 metais nugabeno apie 2,5 mln. tonų krovinių, 2012 m. - apie 3,2 mln. tonų.

Skirtingai nei geležinkeliais, automobilių keliais vežamų tranzitinių krovinių srautas nuosekliai augo tiek vežant krovinius į NVS, tiek - į ES. Iš 2010-aisiais 4,5 mln. tonų bendro Lietuvą kirtusio tranzitinių krovinių srauto 1,4 mln. tonų nukeliavo į NVS, 3,04 mln. - į ES. 2012 m. šie skaičiai atitinkamai buvo 5,5 mln. tonų, 1,6 mln. ir 3,7 mln. tonų.

Tiesa, lyginant bendrą automobilių keliais vežtą krovinių kiekį 1993 m. ir 2012 m., aiškiai matyti, kad per daugiau nei dvidešimt metų jis mažėjo kur kas labiau nei geležinkeliuose – nuo 170,2 mln. iki 48,4 mln. tonų.

Transportininkams, ne geležinkelininkams, gali kilti logiškas klausimas – ar nutiesus „Rail Baltica“ geležinkeliai "neatims" iš jų didelės dalies krovinių? Tačiau dabar vyrauja požiūris, jog nebus sumažintos nei Lietuvos kelių, nei vandens, nei oro vežėjų apyvartos, o daugiau krovinių bus pritraukta iš Vakarų bei Šiaurės Europos jūrų uostų bei geležinkelių, perskirsčius dabartinius krovinių srautus.

Krovinių vežimo visomis transporto rūšimis pokyčiai (mln.t)

MetaiSvoris (mln.t)
1990382,9
1991367,3
1992263,8
1993214,8
1994165,1
1995170,7
1996123
199794,5
199891
199979,1
200081,1
200179,5
200287
2003100,9
2004102,4
2005110,6
2006113,1
2007122,4
2008120,7
200993,7
2010100,5
2011106,6
2012105,9

Šaltinis: SD

Tranzitinių krovinių srautų, vežtų geležinkeliais, pokyčiai (tūkst.t)

Metai/ValstybėsEstijaLatvijaLenkijaES
2004658,31543,9548,85480,1
2005704,41531,4790,15480,1
2006749,21455,6625,24981
2007638,21716,6604,65028,7
2008700,22191,4378,65944,2
2009535,11351,6273,64199,8
2010407,11075,1341,34680,2
2012550,91263,5203,35289,2

Šaltinis: SD

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"