TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mokesčių akmenys po vežėjų ratais

Vežėjai viliasi, kad Vyriausybė persigalvos ir atšauks numatytą kelių naudotojo mokesčio didinimą. Vilkikų savininkai teigia, kad artėjančią krizę pirmas pajus krovinių pervežimo verslas, todėl mokesčiai jam neturėtų didėti taip drastiškai.

Vyriausybės nutarimu dėl Lietuvos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo pakeitimo nuo šių metų gegužės 1 dienos didinamas kelių naudotojo mokestis komercinių transporto priemonių savininkams ir jų valdytojams. Kelis kartus didesnį mokestį šiemet teks mokėti keleivių ir krovinių pervežimo įmonėms bei toms, kurios naudoja specialias transporto priemones.

Tikslas - pildyti Kelių fondą

Susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas LŽ teigė, kad šiuo metu iš kelių naudotojo mokesčių valstybė surenka apie 70 mln. litų per metus. Tikimasi, kad juos padidinus papildomai būtų galima surinkti dar apie 65 mln. litų.

"Pagrindinė priežastis, kodėl mokestis didinamas, yra noras surinkti daugiau lėšų į Kelių fondą, kuris dėl krizės sumažintas perpus ir Europos Sąjungos pinigai baigiasi. Tai papildomas lėšų šaltinis kelių būklei gerinti. Lietuvoje šie mokesčiai yra vieni mažiausių Europoje. Pavyzdžiui, Lenkija juos didino praėjusią vasarą. Turime didelį tranzitinį sunkiųjų automobilių srautą. Jis, žinoma, gadina kelius, o dabartiniai mokesčiai ir pajamos yra per maži, palyginti su išlaidomis, kurių patiriama taisant vilkikų paliktas vėžes", - teigė M.Čerkauskas.

Pinigai nuo palmių vežėjams nebyra

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidiumo nariui Mečislovui Atroškevičiui Susisiekimo ministerijos išsakomi argumentai atrodo ne visiškai sąžiningi. "Mūsiškiai dažnai sako, kad turime priartėti prie Europos vidurkio. Bet nepaisome, kad pas kaimynus latvius iki šiol kelių mokesčio nėra, kad Beniliukso šalyse, Danijoje, Švedijoje paros kelių mokestis - 8 eurai (27,6 litai), o mes norime 11 eurų", - LŽ sakė "Linavos" prezidiumo narys.

M.Atroškevičiui neteisinga atrodo ir tai, kad už kelius ir infrastruktūrą moka tik viena kelių naudotojų grupė - krovininio ir keleivių transporto savininkai. "Lietuvoje yra 1,2 mln. lengvųjų automobilių. Jeigu jų savininkai kas mėnesį sumokėtų bent po 10 litų, o tiek kainuoja 2,5 litro degalų, valstybė per metus surinktų 140 mln. litų. Mes taip pat pridėtume savo dalį, bet solidariai su kitais. Tai būtų teisinga ir logiška", - svarstė M.Atroškevičius.

Pasak jo, "Linava" dar bandys įtikinti Susisiekimo ministerijos vadovybę, kad drastiškas kelių mokesčio didinimas būtų atšauktas. "Neprieštaraujame, kad mokestis didėtų, tačiau jis galėtų augti 20 proc. nuo gegužės, paskui dar tiek pat - nuo sausio, ir taip toliau, kol pasiektų Vyriausybės siekiamą dydį. Suprantame, kad valstybei trūksta pinigų, bet kai nuogą nurengia, paskutinį kailį lupa, irgi negražiai išeina", - kalbėjo M.Atroškevičius.

Penkis vilkikus turinčiai įmonei "Mečys" vadovaujantis M.Atroškevičius neslėpė, kad dėl mokesčio didėsiančias išlaidas kompensuos mažindamas vairuotojų atlyginimus, ieškos ir kitų taupymo kelių, nes didinti pervežimo įkainių negali. "Pervežimų įkainiai iš Lietuvos į Vokietiją nedidėjo dešimt metų. O kiek per tą laiką padidėjo visos kitos išlaidos?" - retoriškai klausė įmonės vadovas.

Jis teigė, kad valdžia nelabai įsivaizduoja, koks rizikingas vežėjų verslas. "Vienas vairuotojas gali sužlugdyti visą įmonę. Pavyzdžiui, jis prisigers, padarys avariją, sudaužys šimtus tūkstančių litų kainuojantį vilkiką, tiek pat ar daugiau kainuojantį krovinį, ir galas. Ką iš jo paimsi? Draudimo išmokos negausi, o iš vairuotojo prisiteisi 50 litų per mėnesį. Tikrai mūsų verslas nedėkingas, nors gal kai kam atrodo, kad mums pinigai kaip bananai nuo palmių byra", - kalbėjo verslininkas.

Jis pasibaisėjęs šnekėjo ir apie augančias privalomojo transporto draudimo įmokas. "Kai įmokos didėja 10, 16 kartų arba kai siūloma metinė 25 tūkst. litų vilkiko draudimo įmoka, jau tragedija, nebesupranti, kaip galima tokiomis sąlygomis dirbti", - baisėjosi M.Atroškevičius. Pasak jo, 25 tūkst. litų sudaro vieno mėnesio vilkikų apyvartą. "Dirbi draudikams, atsarginių detalių tiekėjams, lizingo bendrovėms, valstybei, ir žiūri, kad metų gale pačiam nieko neliko", - dėstė pašnekovas.

Įmonės "Mečys" apyvarta praėjusiais metais, palyginti su 2010-aisiais, didėjo 1,5 karto, tačiau, pasak įmonės vadovo, skaičiai mažai ką sako. "Didėjimas atrodo didelis tik todėl, kad 2009 ir 2010 metais pelno negavome", - aiškino M.Atroškevičius. Jo teigimu, kitiems vežėjams krizė baigėsi blogiau - per pastaruosius kelerius metus bankrutavo beveik 200 "Linavos" narių.

Smaugia degalų kainos

Keleivių ir krovinių gabenimo bendrovės "Kautra" generalinis direktorius Linas Skardžiukas dar tebeskaičiuoja, kiek naujasis kelių mokestis didins įmonės sąnaudas, tačiau įtaria, kad ne mažiau 60 tūkst. litų. Panašią sumą įmonė per metus išleidžia ir žemės mokesčiui sumokėti.

"Kiekvienas mokestis - iš kišenės, ne į kišenę, - juokavo L.Skardžiukas. - Tuos pinigus reikės uždirbti. O tam reikės ieškoti papildomų išteklių. Ieškosime būdų ar triukų, kaip tą sumą sukrapštyti."

Bilietų kainų didinti "Kautra" nesiryžta, nes bijo išgąsdinti žmones: tuomet esą sumažės keleivių, o kartu ir apyvarta. "Bus dar blogiau. Iš daugelio metų patirties žinome, kaip ilgai tenka keleivius pratinti prie naujų kainų. Todėl nešokinėjame pagal kiekvieną pokytį", - kalbėjo L.Skardžiukas.

Įmonės vadovas mano, kad veikiausiai teks apkarpyti investicijoms numatytas lėšas. "Kautros" vadovą labiau nei didėjantys mokesčiai gąsdina kylančios degalų kainos. Pasak jo, vien pernai dėl naftos produktų pabrangimas kainavo apie 1 mln. litų papildomų išlaidų.

"Vos kažkas susipeša pasaulyje, Lietuvoje iškart brangsta degalai. Tai kažkas iš fantastikos srities. Lietuvoje į tarptautinius įvykius naftininkai kartais sureaguojama per sekundę. Kai Europoje kaina krinta, jie aiškina, kad to daryti negali, nes rezervuarai pripildyti "seno" brangaus kuro. Bet kai kaina kyla, tie patys rezervuarai kaip mat tampa tušti", - ironizavo L.Skardžiukas.

Praėję metai "Kautrai" buvo sėkmingi. Tačiau įmonę gelbėjo tai, kad ji diversifikavo verslą, neapsiribojo vien keleivių vežimu, nors tai ir lieka pagrindė veikla - įmonės arsenale yra beveik 190 autobusų. Pernai "Kautros" valdoma įmonė UAB "Baltic Post" kartu su Lietuvos paštu įgyvendino savitarnos terminalų tinklo SIUNTOS24 projektą. Rengdamasi Lietuvoje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui įmonė apie 10 mln. litų investavo į naujus autobusus. "Kautra" pernai pradėjo ir krovinių gabenimo verslą - tam pirko 20 vilkikų. "Šiemet dėl didėjančių išlaidų investuosime santūriau", - LŽ sakė L.Skardžiukas.

Faktai

Kelių naudotojo mokestį galima mokėti kas dieną, kas savaitę, kas mėnesį arba už visus metus. Pagal pasirinktą terminą šis mokestis didės 85 proc. ir daugiau arba net du ar tris kartus.

Už kiekvieną autobusą ar mikroautobusą vežėjai turės sumokėti minimalų 37 litų kelių mokestį per dieną (iki šiol - 20 litų).

Už mikroautobusą, kuriame yra daugiau kaip 8 sėdimos keleivių vietos ir kurio bendroji masė nesiekia 5 tonų, per mėnesį teks pakloti 200 litų, per metus - 1800 litų mokesčio (dabar atitinkamai 150 ir 600 litų).

Už mikroautobusą, kurio bendroji masė didesnė kaip 5 tonos, mėnesio mokestis kyla nuo 150 iki 300 litų, metų - nuo 900 iki 1800 litų. Už autobusą, kuriame yra daugiau kaip 22 sėdimos vietos keleiviams, per mėnesį teks mokėti 320 litų, per metus - 2600 litų (dabar atitinkamai 180 ir 1600 litų).

Krovininių kelių transporto priemonių apmokestinimas per dieną taip pat didėja nuo 20 iki 37 litų, o jeigu jų savininkai yra žemės ūkio veiklos subjektai - nuo 20 iki 29 litų.

Mėnesio ir metų mokestis auga pagal krovininio automobilio svorio ir išmetamų teršalų kiekį. Už automobilius nuo 3,5 iki 12 tonų svorio mėnesio mokestis didėja nuo 150 iki 400 litų, metų - nuo 900 iki 1800 arba 2400 litų, atsižvelgiant į taršos kiekį. Už didesnės masės krovininį automobilį atitinkamai teks pakloti 400 per mėnesį ir 2600 ar 3400 per metus (dabar - atitinkamai 180 ir 1600 litų).

Už krovininį automobilį su vilkiku ar puspriekabe iki 44 tonų bendrosios masės mokestis kyla nuo 250 iki 400 litų per mėnesį, nuo 1900 iki 2600 ar 3450 litų - per metus.

Mažiausiai kelių naudotojo mokestis didėja žemės ūkio veikla užsiimantiems transporto priemonių savininkams. Už 3,5 tonų bendrosios masės automobilį jis kyla nuo 80 iki 140 litų per mėnesį ir nuo 600 iki 900 per metus. Už automobilį, kurio bendroji masė siekia iki 16 tonų, teks pakloti 140 litų per mėnesį ir 1050 litų per metus (dabar atitinkamai 80 ir 900 litų).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"