TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Mokestinę naštą tolina artėjantys rinkimai

2010 09 22 0:00
Artėjant rinkimams apie sumanymą apmokestinti visus automobilius politikai kalba vis atsargiau.
LŽ archyvo nuotrauka

"Nei gyvas, nei palaidotas" - taip dabar galima vadinti prieš dvejus metus viešai pareikštą Vyriausybės norą apmokestinti visus gyventojų automobilius.

Lietuvoje visos kalbos apie automobilių apmokestinimą sulaukia smarkaus visuomenės pasipriešinimo. Tuo metu 23 Europos Sąjungos (ES) valstybės vienaip ar kitaip šį mokestį taiko. Nors kiekvienoje šalyje naudojamas skirtingas mokesčio surinkimo mechanizmas, jo esmė yra ta pati - mažinti aplinkos taršą ir skatinti transporto priemonių parko atnaujinimą. LŽ duomenimis, valdžios koridoriuose automobilių apmokestinimo klausimas prisimenamas nuolat, tačiau artėjant rinkimams apie šį prieš dvejus metus didžiulį visuomenės nepasitenkinimą sukėlusį sumanymą dabar kalbama kur kas atsargiau.

Stabdo artėjantys rinkimai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma LŽ tvirtino, kad diskusijos dėl visuotinio automobilių apmokestinimo šiuo metu nevyksta. "Jokių projektų ar kalbų apie automobilių apmokestinimą nemačiau ir negirdėjau. Kol galioja Nacionalinis susitarimas, nauji mokesčiai nebus įvedami. Kaip bus vėliau, sunku pasakyti. Galbūt bus svarstoma tokį mokestį taikyti tik naujai į Lietuvą įvežamiems automobiliams, o gal kiti variantai", - LŽ sakė J.Razma.

Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis neatmeta galimybės, kad anksčiau apie visuotinį automobilio mokestį garsiai kalbėję valdantieji dabar pritilo dėl artėjančių savivaldos bei Seimo rinkimų. "Nemanau, kad prieš rinkimus jie ryšis viešai kalbėti apie ketinimus apmokestinti automobilius. Taigi bent iki rinkimų vairuotojai gali būti ramūs - toks mokestis neturėtų atsirasti. Kita vertus, iš valdančiųjų visada galima sulaukti netikėtumų, ypač kai kalbama apie naujus mokesčius", - LŽ teigė "tvarkiečių" seniūnas V.Mazuronis.

Pasigenda ryžtingų sprendimų

Specialistai neabejoja - Lietuvoje anksčiau ar vėliau automobilio mokestis bus, nes tai esą viena pagrindinių priemonių, reikalingų norint formuoti aiškią transporto parko politiką.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Mindaugas Beišys LŽ teigė, kad tinkamai parengta ir atsakingai įgyvendinta visuotinio automobilio mokesčio idėja būtų naudinga visai valstybei. "Lietuva yra viena iš keturių ES valstybių, kurioje automobiliams nėra taikomi jokie mokesčiai. Tuo metu net 23 Europos šalys fiskaliniais instrumentais formuoja automobilių parką, tokiu būdu siųsdamos aiškų signalą automobilių naudotojams, transporto paslaugų vartotojams, įmonėms, pramonei. Šiose šalyse iš automobilio mokesčio surinktos lėšos sėkmingai naudojamos kelių infrastruktūrai finansuoti, kitiems uždaviniams spręsti. Lietuvoje nieko panašaus iki šiol nėra ir nematau, kad dabartinė valdžia šiuo klausimu ką nors darytų. Galbūt dėl tokio valdžios neveiklumo mūsų kraštas ir tapo bene didžiausia senų automobilių buveine Europoje, nes 58 proc. visų lengvųjų mašinų mūsų krašte yra senesnės nei 17 metų", - kalbėjo M.Beišys.

Pašnekovo nuomone, Vyriausybė padarė didelę klaidą, kai neatlikusi namų darbų 2008 metais pranešė gyventojams apie ketinimą įvesti visuotinį automobilio mokestį. Mat tąsyk politikai nesugebėjo žmonėms deramai paaiškinti, kam ir kodėl toks mokestis reikalingas ir kokią naudą iš to turėtų Lietuva bei jos gyventojai. "Iš tiesų pati mokesčio idėja nėra bloga, tačiau ji turi būti gerai apgalvota ir tinkamai įgyvendinta. Turi būti aiškiai pasakyta, kur keliaus iš šio mokesčio surenkami pinigai ir kaip bus vykdoma valstybės transporto parko politika", - LŽ sakė LAA generalinis direktorius.

Remiasi skirtingais kriterijais

Šiuo metu skirtingos ES valstybės taiko skirtingą mokesčio modelį. Vienos mašinas apmokestina registravimo mokesčiu, kitos - metiniu savininko-naudotojo mokesčiu, trečios šiuos mokesčius taiko kartu arba vieną jų. Mokesčio dydis nustatomas remiantis tokiais kriterijais kaip CO2 emisija, transporto priemonės amžius, galia, kaina, degalų sąnaudos, svoris, variklio galia arba pasirenkama kelių kriterijų kombinacija. Europos Komisija dar 2005 metais ėmė kalbėti, kad visos Bendrijos narės turėtų mokėti vienodą mokestį. Tačiau diskusijos šiuo klausimu užsitęsė - rasti kompromisą europarlamentarams nepavyksta jau penketą metų.

Koks apmokestinimo modelis geriausiai tiktų Lietuvai, bendros nuomonės specialistai neturi. Vienas galimų variantų - didelės galios, jokių EURO standartų neatitinkančios ir labiau aplinką teršiančios transporto priemonės turėtų būti apmokestinamos daugiau nei, pavyzdžiui, mažos ekonominės klasės mašinos. Tokią praktiką taiko ne viena ES valstybė. Vis dėlto dauguma šalių transporto priemonių apmokestinimą grindžia aplinkosaugos kriterijais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"